PRANC.LINGVISTINĖ M-KLA: A.MEILLET
Ši m-kla formavosi 19a pab. Jai priklausė įvairių šakų atstovai: eksperimentinės fonetikos (pradininkas Prancūzijoje J-P Rousselot), semantikos (prad M.Bréal), psichofiziologinės lingvist (M.Grammont), sociologistai ir žinoma F.de Saussure. Šis kalbininkas buvo Antoine Meillet mokytojas. Jo teiginys, kad kalba – kalbinės veiklos soc produktas, ant kelio užvedė nemažai kitų kalbininkų. Antoine Meillet (1866-1936) – pagr pranc lingv m-klos figūra. Mokydamasis Paryžiuje susupažino su ten dėstančiu Fde Saussure. Vėliau pastarasis perleidžia savo vietą A.Meillet, kuris pradeda skaityti indoeurpiečių kalbų lyginamąją gramatiką bei bendr kalbotyrą. A.M. – didžiausias 20a lyginamosios-istorinės kalbot indoeuropeistikos srityje autoritetas. Jis yra parašęs 540 straipsnių, 24 knygas, išugdė kelis l gabius kalbininkus: E.Benveniste (kuriam vėliau atiteko iš A.M. ir dėstytojo, ir Paryžiaus lingvistinės draugijos sekretoriaus postai), A.Ernout, R.Gauthiot. A.M. l daug nusipelnė klasikinei fil (istorinės graikų ir lot kalbų gramatikos), germanistikai, slavistikai (lygin slavų kalbų gram), iranistikai (“Senovės prūsų kalbos gramatika”), armėnų ir albanų kalboms (šių kalbų istorinės gram). Domėjosi ir baltistika, bet žymesnių darbų neparašė. Tačiau paliko porą svarbių teiginių: Nepripažino slavų-baltų prokalbės. Manė, kad greičiausiai šių kalbų panašumą nulėmė geografinis artumas. Jos kilusios iš šalia egzistavusio indoeur kalbų dialekto. A.M. paskatino R.Gauthiot domėtis liet k. tarmėmis”Buivydžių tarmės aprašas”(1903). Liet kalbą laikė archaiškiausia iš visų egzistuojančių indoeur kalbų, nes lietuviai l sėslūs. Gerai mokėjo liet k. 3 kartus buvo Lietuvoje, bendravo su liet intiligentais, kalbininkais (K.Būga, J.Jablonskiu).
1908m išleista “Introduction à l’étude comparative des langues indoeuropéennes”. 1925 pasirodė programinis veikalas (Osle jo skaitytų paskatų konspektas) “Lygimamasis metodas istorinėje kalbotyroje”.
Svarbiausi A.M. teiginiai:
- Kalbos faktai negali būti atstatyti, jei jie l pakitę ar išnykę. Taigi indoeur prokalbės neįmanoma atstatyti.
- Kalbų evoliucijos tyrimas įmanomas tik todėl, kad senųjų k. bruožų išlaikymas ir naujų atsiradimas yra dėsningas procesas.
Kalbą suvokia kaip daugiasluoksnį darinį. Tiriant kalbą pirmiausia reikia išaiškinti senąsias formas, jos daug ką pasako apie kalbą. Lyginant giminingas k. pirmiausia reikia lyginti archaiškas formas. Gimining kalbos pasimato, nes turi daug panašumų. O jie susidaro todėl, kad šios kalbos yra vienos k. vystymosi rezultatas.
- Kalba – socialinis reiškinys, ne tik fiziologinė ir psichinė realybė.
Kalbos ir visuomenės ryšio charakteristikos:
- Kalba yra išmokstamas dalykas, procesas, todėl ji yra veikla. Kalbinės veiklos metu ir yra įsisamoninama kalba. Kalba ir visuomenė – vienas kitą veikiantys vienetai: visuomenėje egzistuoja įv. grupės, tas atsispindi ir kalboje. Tokiu būdu A.M. priartėja prie funkcinio k. stiliaus.
- Kalbos pakitimus A.M. aiškina visuomeniniais faktoriais. Jis mato 3 rūšių visuom prigimties pakitimus, galinčius atsirasti kalboje:
1)Spontaniški pak. – kai naujadarai plinta tam tikrose grupėse iš lūpų į lūpas, ypač per literatūros kūrinius; 2) Skoliniai – l paplitęs reiškinys; 3) Substratiniai pak. – neišvengiamas pakitimas ten, kur susiduria užkariautojų ir nukariautojų kalbos. Atėjūnai vis tiek ką nors perima iš substratinės k.
A.M. domėjosi ir semantika: susiejo semantinius pakitimus su soc faktoriais: sakė, kad žodžio reikšmę apsprendžia sąvokos, kurios su tuo žod asocijuojasi, o tos asociacijos skirtingose soc žm grupėse taip pat yra skirtinos (pvz., “šaukštas” visų pirma valgumo įrankis, o batsiuviams jis turi kitą prasmę.) Iš to A.M. daro l svarbią išvadą: žod reikšmės pakitimas įvyksta tuo pat metu, kai žod iš vienos soc grupės vartosenos pereina į kt soc grupės vartioeną. Pagrindinė žod reikšmės kitimo priežastis – soc grupių egzistavimas. A.M. iškelia tezę apie kalbos susiskaldymą į soc dialektus ir tokiu būdu priartėja prie funkcinio šnekos stiliaus supratimo.
Susiję įrašai:
- 1000 POPULIARIAUSIŲ ŽODŽIŲ Lietuvių – rusų – lenkų – anglų – prancūzų – vokečių žodynas
- Prancūzų kalba vidurio ir pietų Afrikoje (Le français en Afrique noire)
- ESTETINIS IDEALIZMAS
- PSICHOLOGIZMAS
- ŽENEVOS LINGVISTINĖ MOKYKLA