Pranešimai ir signalai. Diskretieji ir tolydieji dydžiai (konspektas)
Pranešimas- konkreti informacijos išraiška.
Pranešimai gali būti perduodami įvairiais signalais: šviesa, garsu, temperatūra, radijo bangomis, elektros srove ir t.t.
Asmuo, siunčiantis pranešimą, vadinamas siuntėju, o asmuo, priimantis pranešimą- priėmėju.
Tas pats pranešimas gali būti perduodamas įvairiais signalais, pvz.: žinias galima sužinoti per radiją, televiziją, skaitant laikraščius.
Tuo pačiu signalu galima perduoti įvairius pranešimus. Tai priklauso nuo išankstinio susitarimo t.y. pranešėjas ir priėmėjas turi būti iš anksto susitarę kokiu signalu bus perduodamas pranešimas.
Vienas siuntėjas gali perduoti informaciją daugeliui priėmėjų, pvz.: šviesoforas, mokytojas pamokoje.
Pranešimus nešantys signali pakeliui nuo siuntėjo iki priėmėjo gali būti keičiami kitos rūšies signalais, pvz.: telefoninis pokalbis: mikrofonas garso bangas paverčia elektriniais virpesiais. Jie perduodami telefono linija, kitame linijos gale jie vėl paverčiami garso bangomis.
Signalą galima išmatuoti ir nustatyti jį apibūdinančius dydžius, pvz., stiprumą, trukmę, dažnį ir t.t. Pagal informacijos išraiškos būdą dydžiai skirstomi į tolydžiuosius ir diskrečiuosius.
Tolydžiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame intervale yra begalinis. Pvz.: vėjo greitis, radijo aparato garsas, atstumas, kontūrai. Tolydieji dydžiai reiškiami tolydiniais signalais. Elektroniniuose įtaisuose tai kintanti įtampa, srovė.
Tolydusis signalas bet kuriame intervale turi be galo daug reikšmių.
Diskrečiasiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame baigtiniame intervale yra baigtinis.
Diskretieji dydžiai reiškiami dikrečiaisiais signalais. Pvz., Morzės signalai, šviesoforo, elektroninio laikrodžio su skaitmeniniu indikatoriumi parodymai yra diskretieji signalai.
Perduodant tolydžiuoju signalu išreikštą informaciją neišvengiama paklaidų.
Daug kartų perduodant tolydų signalą paklaidos gali virsti stambia klaida. Kad perduodama ir apdorojama informacija išliktų tiksli ji diskretizuojama, pvz.: išmatavę atkarpą vietoj brėžinių išreikšto jos ilgio galime rašyti skaičiumi išreikštą ilgį: 2cm, 15mm. Diskretizuodami darome paklaidą bet toliau perduodamo ir daug kartų perrašomo diskrečiojo dydžio tikslumas nenukenčia.
Technikoje vis labiau įsigali diskretusis informacijos vaizdavimo būdas.
Daugėja matavimo prietaisų, kuriuose vietoj skalės su rodykle yra skaitmeninis indikatorius.
Prietaisai, kuriuose skaičiai išreiškiami jiems proporcingais fizikiniais dydžiais (dažniausiai elektros srove ir įtampa), o operacijos su skaičiais pakeičiamos operacijomis su tais fizikiniais dydžiais, vadinami tolydžiosiomis skaičiavimo mašinomis. Diskrečiosios skaičiavimo mašinos operuoja diskrečiaisiais dydžiais – simboliais, tekstais, skaičiais.
Susiję įrašai:
- Algoritmavimo bei programavimo kultūros elementai (konspektas)
- Uždavinių sprendimo kompiuteriu etapai (konspektas)
- Algoritmo sąvoka ir savybės (konspektas)
- Taikomoji programinė įranga (konspektas)
- Operacinės sistemos ir jų paskirtis (konspektas)