Profesinė sveikata

Tikslas:

Iki 2010m. pagerinti šalių narių darbuotojų sveikatą, sudarant sveikesnę darbo aplinką, mažinant su darbu susijusių ligų ir traumų skaičių, keliant dirbančiųjų gerovę ir įgyvendinant Tarptautinės Darbo Organizacijos ir PSO nustatytą profesinės sveikatos apibrėžimą: darbą pritaikyti žmogui ir žmogų pritaikyti darbui. (neįgaliųjų integracija).

Europos Sąjungos dirbanti populiacija 1997m. sudarė 147mln. (šiuo metu apie 160 mln). Lietuvoje – 1,77mln.

Nelaimingi atsitikimai darbe:

1998                             3277

1999                             3013

2000                             2750

Stebimas ryškus mažėjimas, bet vis tiek daug.

Susirgimai profesine liga:

1998                             618

1999                             606

2000                             572

Šiandienos situacija: darbdavys paiso pelno, o ne darbuotojo, nors darbo įstatymas aiškiai formuluoja, kad už sveikas ir saugias darbo sąlygas atsako darbdavys.

Ypač kenksmingos sąlygos – >4 balai (suminis balų skaičius). Nedarbingą žmogų, invalidą išlaiko visuomenė. Įdiegus veiksmingas profilaktikos priemones lėšos būtų sutaupomos.

Pramoniniai nuodai.

Tai tokios cheminės medžiagos, nuo kurių sumažėja žmogaus darbingumas arba sutrinka sveikata. Tai profesiniai, arba gamybiniai apsinuodijimai.

Neorganinės medžiagos: metalai, metaloidai, rūgštys, šarmai. Išsiskiria į orą ir gali užteršti Pb, Hg, Mn, SO₂, NH₃ ir kt. aerozoliais. CO, HCN, H₂S apsinuodijusiems gali sukelti hipoksiją (deguonies trukumas) arba anoksiją (deguonies badas).

Organinės medžiagos: aromatiniai, alifatiniai angliavandeniliai, chloruoti junginiai, nitrojunginiai, aminojunginiai.

Alifatiniams būdingas narkozinis veikimas.

Aromatiniai pažeidžia kraujodaros organus.

Chloruoti angliavandeniliai pažeidžia parenchiminius organus.

§         Ta pačia medžiaga galima skirtingai apsinuodyti. Tai priklauso nuo koncentracijos, ekspozicijos,individualių organizmo savybių.

§         Klinikinius simptomus lemia medžiagos cheminė struktūra. Pvz., metalinis gyvsidabris sukelia CNS pakitimus, o sublimatas pažeidžia inkstus.

§         Patekimo keliai: kvėpavimo takai, burna, oda.

§         98% apsinuodijimų nutinka įkvėpus garus, dujas ar dulkes

§         Specifinių apsinuodijimo simptomų nėra. Iš alveolių medžiaga patenka į kraują ir, aplenkiant kepenų barjerą, išnešiojama po visą organizmą. Tai yra ypatingai svarbu dirbant sunkų fizinį darbą.

§         Atsiranda bendrieji simptomai, kurie priklauso nuo koncentracijos. Atsakas greitas, bet nespecifinis.

§         Pro nepažeistą odą gali patekti tik riebaluose ir lipoiduose tirpios medžiagos (benzolas, tabakas, tetraetilšvinas).

§         Nuodingos medžiagos išsiskiria pro kvėpavimo sistema, virškinamąjį traktą, inkstus, odą, liaukas.

§         Sunkieji metalai išsiskiria per skrandį, žarnyną, inkstus, o kai kurie (Pb, As,Co, Hg) kaip ir pesticidai – pro pieno liaukas ir nepakitę patenka į kūdikio organizmą, kur kumuliuojasi.

§         Dalis nepakitusių organinių aromatinių ar alifatinių junginių išsiskiria su oru; pakitę – pro skrandį, inkstus, žarnyną.

§         Bendras nuodų veikimas pasireiškia jiems patekus į kraują, o vietinis sukelia odos sudirginimą, uždegimą, nudegimą.

Ūminiai apsinuodijimai – pasireiškia staiga, kai į organizmą patenka didelis nuodų kiekis. Išskiriamos 2 fazės:

1.       nespecifinių reiškinių: silpnumas, pykinimas, galvos skausmai.

2.       specifiniai: būdingi nuodui. (Pvz.: Azoto oksidas sukelia plaučių edema).

Lėtiniai apsinuodijimai – vystosi laipsniškai. Ilgalaikis kontaktas su mažos koncentracijos nuodais. Susergama, kai organizme susikaupia pakankamas nuodų kiekis (pradeda pastoviai skirtis iš depų…).

Lėtinio ir ūminio apsinuodijimo metu tie patys nuodai veikia skirtingai, pvz. benzolas ūmaus apsinuodijimo metu narkotikai veikia CNS, esant lėtiniam apsinuodijimui veikia kraujodaros organus.

Nuodų veikimas priklauso nuo:

• amžius
• individualus jautrumas – persirgus tam tikromis ligomis tampa jautresnis (nusilpęs organizmas)
• nuodo cheminė struktūra
• koncentracija
• ekspozicija
• kiti aplinkos veiksniai

Moterys dėl organizmo ypatumų daug jautresnės nuodų poveikiui: klinika sunkesnė, apsinuodijimo reiškiniai trunka ilgiau.

Cheminės ir fizinės savybės. Angliavandenilių toksiškumas tuo didesnis, kuo daugiau anglies atomų yra grandinėje, taip pat priklauso ir nuo nesočiųjų jungčių skaičiaus. Lakumas, tirpumas, agregatinė būklė. Kuo didesnis lakumas, tuo didesnės koncentracijos susidaro ore (būtina ištraukiamoji ventiliacija). Kuo geriau tirpsta lipiduose, tuo stipresnis jų neurotropinis ir iš dalies narkotinis veikimas. Metalinis gyvsidabris netoksiškas, bet jo garai – labai pavojingi.

Kombinuotas veikimas – vienu metu kelios medžiagos. Potencijacija arba sinergizmas, kai sustiprina viena kitos veikimą. Antagonizmas – atvirkščiai. CO ir azoto oksidas, sieros anhidridas ir chloridas veikia sinergistiškai. Alkoholio vartojimas, didina riziką apsinuodyti anilinu, Hg, KCN.

Sensibilizuojančios medžiagos:

• Kalio bichromatas
• Nikelio sulfatas
• Kobalto chloridas
• Formaldehidas
• Merkapto mišinys
• Kalcio chloridas
• Parabenai
• Peru balzamas (kosmetika, maistas)
• Ketvirtinis amonis
• Lanolinas
• Lateksas
• Kvapiųjų medžiagų mišinys

Normalios darbo sąlygos - kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra ne didesnis, kaip 1 balas.

Kenksmingos darbo sąlygos- kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra 1-4 balai.

Labai kenksmingos darbo sąlygos- kai atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, nustatytas darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis per darbo dieną (pamainą) yra didesnis, negu 4 balų.

Darbo aplinkos veiksnių suminis rodiklis – visų veiksnių faktinio kenksmingumo balų suma.

Darbo vietų darbo aplinkos tyrimų rezultatus vertina:

• Įmonių saugos darbe tarnybų specialistai
• Medicinos punktų specialistai
• Teritorinių VSC darbuotojai
• Asmenys, SAM tvarka įgiję šios veiklos licenciją

REGLAMENTUOJA:

ü      LR Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas (1999m)

ü      Darbo saugos įstatymas

ü      1998 SAM įsakymas “Dėl darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo junginių poveikio taisyklių patvirtinimo” (Leistinos koncentracijos darbuotojų kraujyje, poveikio darbo vietoje įvertinimas, koncentracijos matavimas darbo aplinkos ore, periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai).

ü      “Cheminės kancerogeninės medžiagos” (1998m).

Lietuvoje ~28% darbuotojų (>450.000) kontaktuoja su įvairiomis kancerogeninėmis medžiagomis daugiau, nei 75% pamainos laiko. Iš jų:

• Saulės radiacija 210 tūkst.
• Tabako dūmai 79 tūkst.
• Nuodingos dulkės 47 tūkst.
• Kristalinis SiO₂ 40 tūkst.
• Išmetamosios dujos 37 tūkst.
• Radonas 34 tūkst.
• Benzolas 29 tūkst.
• Etileno dibromidas 27 tūkst.
• Švino neorganiniai junginiai 17 tūkst.
• Asbestas 7,5 tūkst.

Profesinės ligos.

Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (arba kelių veiksnių), kuris įvertinamas pagal higieninę darbo aplinkos klasifikaciją, atsižvelgiant į HN, darbo laiko trukmę. Taip pat ir komplikacijos, liekamieji reiškiniai, atokūs padariniai. Į šią sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai.

Profesinių susirgimų grupės:

• Cheminių medžiagų sukelti
• Dulkių (aerozolių)
• Biologinių veiksnių
• Fizikinių veiksnių
• Įtampos sukelti

Klinicistams būna sunku nustatyti ligos priežastį.

Cheminės medžiagos plačiai naudojamos įvairių šalių pramonėje.

Dulkės:

• 1. Organinės
  2. Neorganinės
  3. Mišrios

• 1. • Anglies
     • Augalinės kilmės
     • Asbesto
     • Mineralinės kilmės
     • Medienos
     • Metalų
     • Suodžių
     • Deguto, bitumo, antraceno
     • Gyvūninės kilmės
     • SiO₂ dulkės
     • Sintetinės kilmės

Fizikinės-cheminės dulkių savybės: dispersiškumas, forma, cheminė sudėtis, konsistencija, elektrinis krūvis, tirpumas…

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook