Profesinė sveikata

Į plaučių alveoles gali patekti iki 5μm dydžio dulkės. Jos yra ypač pavojingos (pneumokoniozė – viena pavojingiausių dulkių sukeltų ligų!).

Kenksmingumas priklauso nuo tirpumo audinių skysčiuose. Ištirpę SiO₂ dulkės toksiškai veikia visą organizmą: kvėpavimo takus, odą, virškinimo traktą, akių gleivinę. Gali sukelti lėtinį tracheitą, bronchitą. Chromo ir nikelio sulfatų aerozoliai sukelia nosies gleivinės opas. Medvilnės dulkės- alergijas, bronchinę astmą.

Pneumokoniozė – sukelia iki 5μm dulkės. Plaučiuose vystosi sklerotiniai procesai ir su jais susiję pakitimai. Priklauso nuo: koncentracijos, ekspozicijos, sąveikos su plaučių audiniu. Dažniausiai serga šachtininkai, angliakasiai, mašinų gamybos, elektrinio suvirinimo ir kt. darbininkai.

Tai visą organizmą apimanti liga, nes pažeidžia inkstus, kepenis, blužnį, širdies-kraujagyslių bei nervų sistemas.

Pneumokoniozių rūšys:

• Silikozė             Sukelia dulkės, turinčios laisvo SiO₂.
• Silikatozė                      Sukelia dulkės – silikatai (asbestas, talkas).
• Antrakozė                     Sukelia anglies dulkės.
• Antrakosilikozė. Anglies ir kvarco dulkės.
• Siderosilikozė                Geležies ir kvarco dulkės.
• Aliuminozė                    Aliuminis ir jo dulkantys oksidai.
• Apatitozė.

Pavojingiausia – silikozė. Dulkių kenksmingumas priklauso nuo laisvo SiO₂ kiekio. Būdinga: krūtinės skausmai, dusulys, kosulys, dažnai komplikuojasi TBC.

Kasmet užregistruojama 30.000 naujų asbesto sukeltų plaučių vėžio atvejų. Per metus asbesto pasaulyje pagaminama apie 2mln. tonų. Daugiausia Rusijoje, Kinijoje, Kanadoje.

Fizikiniai veiksniai, sąlygojantys ligas:

• • • Atmosferos oro slėgio pokyčiai
    • Elektromagnetiniai laukai
    • Infraraudonasis spinduliavimas
    • Jonizuojantis spinduliavimas
    • Lazerinis spinduliavimas
    • Aukšta ar žema t
    • Ultragarsas
    • UV spinduliavimas
    • Triukšmas
    • Vibracija

Sunkiai dirbant nepalankiomis sąlygomis esant širdies kraujagyslių sistemos patologijai gali ištikti šiluminis smūgis ar traukulinė liga.

Šiluminis smūgis. Veikia aukšta temperatūra ir aukštas oro santykinis drėgnumas bei mažas oro judėjimo greitis (<0,1m/s). Kūno temperatūra pakyla iki 40-41ºC ir išsivysto kolapsas.

Traukulinė liga. Ištinka sutrikus H₂O ir druskų apykaitai hipertermijos sąlygomis. Troškulys, bendras silpnumas, liemens ir galūnių traukuliai.

Profesinė katarakta. Kai šiluminiai (infraraudonieji) spinduliai patenka į akis. Priežastis – šiluminis efektas – įkaista akies priekinės kameros skystis.

Organizmo peršalimas. Atsiranda dėl žemos ar subnormalios temperatūros (6-10ºC) poveikio, kuris sustiprėja padidėjus santykiniam oro drėgnumui ir oro judėjimo greičiui. Vietinis ir bendras organizmo peršalimas – nuožvarbų, nušalimų, mialgijos, miozito, neuralgijos, neurito polineurito ir poliartrito priežastis.

Darbo patalpose būtina sudaryti palankias, higienos normas atitinkančias mikroklimatines sąlygas.

Triukšmą mažinančios priemonės gamyboje:

ü      Šaltinio vietoje. Štampavimo keitimas presavimu, suvirinimu; detalių gamyba iš mažai skambių medžiagų

ü      Planavimo priemonės. Cechų izoliavimas, apželdinimas, racionalus cechų išdėstymas, ergonomika.

ü      Garso bangos sklidimo kelyje: mašinų padengimas garsą izoliuojančia medžiaga, triukšmingų darbo vietų izoliavimas; sienų, lubų padengimas garsą sugeriančia medžiaga.

ü      Asmeninės apsaugos priemonės (kai nepakanka visų kitų): valdymo pulto įrengimas izoliuotose kabinose, antifonų, įdėklų naudojimas.

Vibracijos poveikis organizmui:

Neurotrofiniai pakitimai: parestezijos, odos skausminio jautrumo pakitimai, astenija (bendras fizinis ir psichinis silpnumas); galvos svaigimas, emocinės pusiausvyros sutrikimas

Jungiamojo audinio: raumenų atrofija, osteoporozė, enostozės, deformuojančios artrozės, osteoartrozės ir kt.

Būdingiausias vibracinės ligos sindromas – distalinių falangų kraujagyslių spazmas, vadinamas „mirusiais pirštais”.

Profilaktika:

• Darbo režimo racionalizavimas: 10-20 minučių pertraukėlės; aktyvus poilsis; nušalimų profilaktika, gretutinių profesijų kaita, prailginto darbo režimo uždraudimas.
• Vietinis ir bendras vibracijos lygio mažinimas.
• Gydomos-profilaktinės priemonės: šildymas, masažas, UV, dispanserizacija, vitaminai, periodiniai sveikatos patikrinimai, psichologinės iškrovos…

Biologiniai veiksniai:

Amebiazė, bruceliozė, HAV, HBV, grybelinės, stabligė, TBC, Rozenbacho erizipeloidas.

Darbininkai, susiję su mėsa.

Įtampa, kuri gali sukelti ligas:

• Įtemptas fizinis darbas
• Dažni monotoniški judesiai+priverstinė nepatogi poza (konvejeris)
• Sunkumų kilnojimas, nešiojimas
• Ilgalaikis mechaninis traumavimas
• Balso įtampa
• Ekspiracinė įtampa
• Regėjimo įtampa

FAK:

• 1. labai lengvas fizinis darbas                     1,5
  2. vidutinio sunkumo fizinis darbas  1,7
  3. sunkus darbas                                       2,0
  4. labai sunkus darbas                                2,2

Lietuvoje (1994m) pirmą vietą profesinių ligų struktūroje užėmė vibracinė liga – virš 50%; triukšmaligė 15,7%; kaulų-raumenų ligos 11,4%.

Dinamikoje – profesinių susirgimų kasmet daugėja. Invalidumo atvejų kreivė panaši į profesinių ligų, kadangi daugelis jų neišgydomos ir neišvengiamai veda į invalidumą. Labai svarbu skirti didelį dėmesį profilaktikai.

Teisės aktai:

• Žmonių saugos darbe įstatymas – svarbiausias
• HN „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją”
• LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
• LR Radiacinės saugos įstatymas
• Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai
• Atskiri aktai, susiję su triukšmu, vibracija, cheminių medžiagų ribinėmis vertėmis (=DLK, ilgalaikis poveikis).

Kenksmingi veiksniai, susiję su darbu žemės ūkyje.

Dar visai neseniai Lietuvos žemės ūkis buvo labai specializuotas (laukininkystė, gyvulininkystė, paukštininkystė…). Šiuo metu daugelis darbų atliekama šeimyniniu (šeimos rangos) principu, į darbą įtraukiami visi šeimos nariai – nuo senyvo amžiaus iki vaikų. Mažai paplitęs samdomas darbas. Dėl šių priežasčių didėja tikimybė profesinėms ligoms atsirasti.

Nėra objektyvios ir išsamios informacijos apie ūkininkų sveikatą, tik bendra visų gyventojų statistika. Be to, ne visi kaimo gyventojai yra ūkininkai.

Veikia tie patys faktoriai – biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir kiti. Vibracinės ligos, triukšmaligės, apsinuodijimo trąšų lakiomis medžiagomis (pvz.: amoniakinis vanduo) pavojus.

Kadangi į darbus įtraukiami nepilnamečiai, didėja tikimybė susirgti labai jauniems žmonėms, todėl profesinės ligos gali jaunėti ir jaunėja.

Nėra adekvačios technikos. Dažnai naudojama sena arba savos gamybos, neatitinkanti saugumo ir higieninių reikalavimų technika. Dėl fizikinių veiksnių (vibracijos, triukšmo…) įtakos vystos profesinės ligos.

Dirbantys žemės ūkio darbus asmenys kaip ir kiti darbuotojai turi periodiškai tikrinti sveikatą.

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook