Renesansiniai bandymai suklasifikuoti kalbas ir jų tęsinys 18 amžiuje
16a. kalbininkai domėjosi ir kalbų klasifikacija. Tuo metu kalbos buvo pradėtos grupuoti, remiantis tarpusavio jų panašumais. Orientalistas Guillaume Postel domėjosi rytų kalbomis. Jis mokėjo ne tik arabų, bet ir hebrajų kalbas. Jis palygino europietiškas ir rytietiškas kalbas. Jis parašė pirmąją arabų kalbos gramatiką, skirtą prancūzams. 1538m. išėjo veikalas “Apie kalbų giminystę”. Jis paėmė 12 europietiškų kalbų ir jas palygino su hebrajų kalba. Lygino ir fonetiniu ir gramatiniu atžvilgiu.
Kiti žymūs kalbininkai buvo Giulio Cesare Scaligero (1484-1558) ir jo sūnus Giuseppe Giusto Scaligero. Giulio buvo 17a. susiformavusios racionalistinės gramatikos pirmtakas. Jis nagrinėjo filosofiniu aspektu. Kalbų klasifikaciją pateikė Giuseppe (1540-1609). Europoje vartojamas kalbas jis suskirstė į 11 grupių: 4 didžiąsias ir 7 mažąsias. 4-lotynų, graikų, teutonų ir slavų; 7-albanų, airių, britų, suomių, vengrų, totorių, baskų. Grupes jis sudarė pagal žodžio “Dievas” formas. Teutoniškas grupes suskirstė pagal žodį “Godt”: 1.teotonų (vokiečių), 2,saksų (anglų), 3.danų (danų, švedų, norvegų, islandų). Pasak Giuseppe, airių ir britų kalbos yra labai panašios, nes priklauso keltiškai grupei.