Rūkymas

Dauguma britų žino, kad rūkyti negerai, bet daugelis iš jų net nežino koks yra didžiausias šios ydos pavojus sveikatai.

Įvertinę sveikatos problemas, išlaidas ir socialinę žalą, 83% apklaustų rūkalių tvirtina, kad nebepradėtų rūkyti, jei galėtų susigrąžinti laiką atgal. Taip sako iš savo patirties, dėl sveikatos problemų.

Didžiojoje Britanijoje rūko ~30% vyresnių nei 16m žmonių.

Tik mažiau kaip 20% rūkalių gali išvardinti, kokias blogybes sukelia cigaretės.

Įrodyta, kad rūkantiems susirgti širdies liga pavojus 3 kartus didesnis. Rūkymas sukelia dažniausiai kvėpavimo takų ligas: emfizemą, obstrukcinį bronchitą, vėžį.

Rūkymas – žalingas. Kiekviena surūkyta cigaretė sutrumpina gyvenimą 11min.

Rūkant pulsas padažnėja 15-18 tvinksnių per minutę. To pasekoje vystosi krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai.

Rūkantieji 10k dažniau serga plaučių vėžiu. Ypač ryte vargina kosulys, skrepliavimas, lėtiniai kvėpavimo takų katarai.

Su seilėmis nuryjamas nikotinas ir kitos medžiagos patenka į skrandį, erzina jo liaukas, mažėja apetitas, atsiranda gastritai, vystosi opaligė.

Apie 90% periferinių kraujagyslių pažeidimų, pasibaigiančių vienos ar abiejų kojų amputavimu, sukelia rūkymas.

Moterims rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus, ankstina menopauzę.Tarp moterų, kurios negalėjo pastoti ilgiau nei vienerius metus, rūkančių – 3.5k daugiau nei nerūkančių.

Įrodytas nepalankus rūkymo poveikis spermatogenezei bei vyrų potencijai.

Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga kvėpavimo takų ligomis nei nerūkančių.

PSO rūkymą vertina kaip ligą, todėl jis įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją.

Nikotinas nervų sistemą veikia įvairiai: ramina arba atvirkščiai, skatina medžiagų apykaitą, prailgina budrumo laiką. Tačiau ne nikotinas, bet aibė degimo produktų, dervos, dirginančios ir toksinės medžiagos sukelia įvairias ligas.

Psichologinė priklausomybė – tai pats įprotis, manipuliavimas rūkymu.

Fizinės priklausomybės išsivystymo mechanizmas:rūkant sukeliamas staigus ir gausus dopamino išsiskyrimas smegenyse, tai sukelia malonumą.

Fizinė priklausomybė – jei surūkoma daugiau nei 20 cigarečių per dieną, jei besibaigiant joms atsiranda nerimas, jei tik atsikėlus ryte svarbiausias tikslas yra parūkyti.

Gydymo tikslas – visiškai mesti rūkyti. Tuomet rezultatas išryškėja tuoj pat. Kitos alternatyvos nėra, tai padaryti nelengva.

Seniai rūkantieji mano, kad sveikata jau pažeista visam laikui, todėl mesti rūkyti nėra prasmės.

Pagrindinė sąlyga mesti rūkyti- aiškus ir gerai motyvuotas noras mesti.žmogus turi pasitikėti savo jėgom ir tikėti, kad gali tai padaryti, taip pat labai svarbi ir psichologinė draugų ir artimųjų parama. Nemedikamentiniai metodai yra labai svarbūs, bet geriausi rezultatai pasiekiami juos derinant su vaistais. Vaistai ypač padeda kai yra fizinė priklausomybė. Toks gydymas stiprina viltį kad pasiseks atsikratyti ydingo įpročio.

Plaučių vėžys gali tapti baisiausiu moterų žudiku, jei daugės rūkančių moterų.

1990-2000m rūkančių vyrų skaičius stabilizavosi, o moterų daugėja. Kai kuriose šalyse moterų sergančių plaučių vėžiu skaičius jau lenkia sergančiųjų krūties vėžiu.Remiantis Eseno universiteto duomenimis, nustatyta, kad 8 dešimtmetį pradėjusios rūkyti jau 9 dešimtmetį pradėjo sirgti plaučių vėžiu. Latentinis periodas ~20 metų.

Vyresniems nei 50m žmonėms rūkymo nutraukimas duoda tokius rezultatus:

Po 20min	Kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi.
Po 8val	Normalizuojasi kraujo įsotinimas deguonimi.
Po 24val	Plaučiai valosi Kraujyje jau nerandama CO.
Po 48val	Kraujyje jau nerandama nikotino Pagerėja uoslės ir skonio pojūčiai.
Po 72val	Vyksta bronchų relaksacija Darosi lengviau kvėpuoti.
Po 2-12sav	Pagerėja kraujotaka.
Po 3-9mėn	Sumažėja kosulys, dusulys 10% pagerėja plaučių funkciniai rodikliai.
Po 5m	2k sumažėja širdies priepuolio tikimybė.
Po 10m	2k sumažėja plaučių vėžio tikimybė širdies priepuolio tikimybė tokia pati kaip ir nerūkiusio.

Lietuvoje dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta ~7 tūkstančius žmonių.

Įplaukos į biudžetą iš tabako pramonės neatperka gydymo ir jaunų žmonių nedarbingumo išlaidų.

Pasaulio banko duomenimis, tabako vartojimo pasekmės sveikatai kainuoja nuo 6 iki 15% sveikatos priežiūros biudžeto lėšų.

Lietuvoje, kol tabako reklama nebuvo draudžiama, 5k padidėjo rūkančių jaunų moterų. Tuo tarpu Prancūzijoje nuo 1991m įvedus tokį draudimą rūkančiųjų sumažėjo 16%.

Ligonių kasos pateikia tokius duomenis: 51mln litų išleidžiama rūkymo sukeltom ligom gydyti, o tai sudaro Santariškių klinikų metinį biudžetą.

Reklamai išleidžiama 73mln litų, o gydymui – 170mln litų.

Lietuvos tabako kontrolės įstatymas yra vienas geriausių Europoje, tačiau jis neveikia.

Pagal atliktus tyrimus 28 šalyse 1998m Lietuvoje rūko 8.1% mergaičių (2 vieta) ir 20.1% berniukų (22 vieta).

2020m jei nebus imtasi priemonių, cigaretės sukels 20% visų regiono gyventojų mirčių.

Rūkymas lemia: 25%-širdies ir kraujagyslių ligų

30%-vėžio

75%- kvėpavimo sistemos ligų

ir yra svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys.

Lietuvoje rūko ~80% vyrų ir ~16% moterų. Moterų rūkalių sparčiai daugėja.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys būna dažnai nevaisingos, 2 metais anksčiau jom pasireiškia klimakterinis laikotarpis. Rūkantys vyrai taip pat dažnai būna nevaisingi. Metus rūkyti po 15 metų mirtingumas yra toks kaip ir nerūkančių.

Nesaikingas rūkymas dažnai lytinės impotencijos priežastis. Rūkyti itin pavojinga nėščiosioms. Tokių moterų kūdikiai dažnai gimsta neišnešioti ar negyvi. Rūkančių motinų kūdikiai dažnai serga, lėtesnė jų raida.

Australijos mokslininkų duomenys:

Ištirtas 4281 vaikas iki 4m. 45% bent vienas iš jų šeimos rūkė. 13% astmos atvejų tarp jaunesnių nei 4m amžiaus vaikų buvo susiję su motinų rūkymu. Motinos surūkančios per dieną mažiau nei 15 cigarečių 38% padidina riziką vaikams susirgti astma. Jei motinos rūko daugiau, tai ši rizika padidėja net iki 70%.

Niekada nerūkiusių žmonių rizika susirgti širdies liga padidėja 30%, jei jie gyvena kartu su rūkoriumi.

Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3mln. žmonių, iš jų 1.2mln. Europoje.

Pagrindinės rūkymo sukeltos ligos yra: plaučių vėžys, lėtinis bronchitas, išeminė širdies liga.

Iš 1000 rūkančiųjų bus:   1 nužudytas

6 žus keliuose

250 mirs nuo rūkymo sukeltų ligų

Žmonės jau nemažai žino apie rūkymo poveikį plaučių vėžiui, lėtiniam bronchitui, emfizemai atsirasti. Tačiau daugelis visai nesuvokia šio žalingo įpročio ryšio su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Iš 11mln. žmonių, sergančių rūkymo sukeltomis ligomis, 6mln. miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nuo plaučių vėžio- 0.5mln., nuo kitų vėžio formų- 1.9mln., nuo lėtinio bronchito- mažiau nei 0.5mln.

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų rūkaliai miršta 2-4 kartus dažniau nei nerūkantieji. Kuo rūkantysis jaunesnis, tuo didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligom.

Rūkymo pasekmės sveikatai:

• Burnos ertmės, viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo pūslės vėžys.
• Periferinių kraujagyslių ligos, dažnai pasibaigiančios galūnių gangrena ir amputavimu.
• Didesnė rizika susirgti plaučių uždegimu ir kitomis plaučių ligomis.
• Rūkančių tėvų vaikai dažniau sega kvėpavimo sistemos ligomis.
• Pasyvus (prievartinis) rūkymas kenkia nerūkančiojo sveikatai, didina riziką sirgti rūkymo sukeltomis ligomis.
• Didesnis negyvų kūdikių gimimo ir naujagimių mirties pavojus jei motinos rūko.
• Išsivysčiusiose šalyse vienas iš keturių rūkančiųjų miršta nuo rūkymo sukeltų ligų. Besivystančiose šalyse sparčiai didėja mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų.

Lietuvoje rūko kas antras vyras ir kas septinta moteris. Tai sudaro maždaug trečdalį gyventojų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų prieš laiką (5-6 metais anksčiau) miršta daugiau kaip 7000 Lietuvos gyventojų.

Gerai ar gan gerai savo sveikatą vertinusiųjų dalis pagal išsilavinimą, procentais:

Nebaigtas vidurinis: 26.5% vyrų ir 29.7% moterų;

Vidurinis: 44% vyrų ir 31.7%moterų;

Aukštasis: 55.4% vyrų ir 41.2% moterų.

1-kraujo apytakos sistemos ligos. 2- plaučių vėžys. 3- kitos mirties priežastys. 4- burnos, ryklės, stemplės, gerklų piktybiniai navikai. 5- kiti piktybiniai navikai. 6- lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal išsilavinimą, procentais:

Nebaigtas vidurinis: 68% vyrų ir 17.4% moterų;

Vidurinis: 48.5% vyrų ir 10.8% moterų;

Aukštasis: 36.7% vyrų ir 9.1% moterų.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal pajamas vienam šeimos nariui, procentais:

Mažos: 58.9% vyrų ir 10.4% moterų;

Vidutinės: 48.1% vyrų ir 11.2% moterų;

Didelės: 43.5% vyrų ir 10% moterų.

Kasdien rūkančių gyventojų dalis pagal gyvenamąją vietovę, procentais:

Miestas: 45.2% vyrų ir 10.7% moterų;

Rajono centras: 52.5% vyrų ir 9.6% moterų;

Kaimas: 53.4% vyrų ir 10.9% moterų.

Studentai medikai 1993m:

Iki įstojant į VU medicinos fakultetą rūkė 26% vaikinų ir 7% merginų.

Pirmame kurse jau rūkė 32% vaikinų ir 19% merginų.

Visai nerūkė 42% vaikinų ir 74% merginų.

Ketvirtame kurse rūkė 50% vaikinų ir 38% merginų.

Penktame kurse rūkė 50% vaikinų ir 40% merginų.

Kasdien (šešis mėnesius iš eilės) rūkė 47.4% pirmo kurso, 35.4% ketvirto kurso ir 36.4% penkto kurso vaikinų ir atitinkamai 5.6%, 12.5% ir 17.5% merginų.

8.4% vaikinų rūko cigaretes be filtro.

84.6% penkto kurso merginų per dieną surūko nuo 1 iki 5 cigarečių, 10.3% nuo 5 iki 10 cigarečių ir net 5.1% 10-15 ir daugiau cigarečių.

Su amžiumi per dieną surūkoma vis daugiau cigarečių.

Studentų medikų nerūkymo priežastys:

• Atsiranda tam tikri simptomai;
• Tausoja sveikatą;
• Palaiko savo kolegų pastangas nerūkyti;
• Rodo gerą pavyzdį pacientams;
• Rodo gerą pavyzdį vaikams;
• Taupo pinigus.

1988m Madrido chartija ir dešimt nuostatų “Europa be rūkymo”:

• 1. Pripažinti ir palaikyti žmonių teisę į aplinką be rūkymo.
  2. Teisiškai užtikrinti nerūkymą viešose vietose.
  3. Įstatymais uždrausti tabako reklamą ir tabako pramonės rėmimo veiklą.
  4. Informuoti kiekvieną visuomenės narį apie tabako ir rūkymo žalą pandemijos mastu.
  5. Užtikrinti visapusišką pagalbą norintiems mesti rūkyti.
  6. Nemažiau kaip vieną procentą pajamų, gautų iš mokesčių tabakui, panaudoti specifinei tabako kontrolei ir sveikatos gerinimo priemonėms.
  7. Sudaryti sąlygas finansinių paskatų nebuvimui.
  8. Apriboti nikotino propagavimo ir tabako pramonės rinkodaros strategijas.
  9. Kontroliuoti pandemijos mastus ir sukeltas pasekmes bei kontrpriemonių efektyvumą.
  10. Tarp visų visuomenės sveikatos padalinių sukurti sąjungas, siekiančias gerinti sveikatą.

Susiję įrašai:

• Žalingų veiksnių įtaka žmogui
• Kompiuteriai ir sveikata
• Profesinė sveikata
• Apsinuodijimai maistu. Jų profilaktika
• Maistas ir sveikata