Švedija (referatas)
Šis reiškinys iš vienos pusės aiškinamas. aukštais būsto standartais, dideliu butų sektoriumi. Iš kitos – vos ne patologišku švedų noru būti nepriklausomais ir privačiais – juk nė vienoje pasaulio šalyje nėra tiek daug vienišų žmonių kaip Švedijoje. Åkė Daunas knygoje “Švedų mentalitetas” pateikia pavyzdį, iliustruojantį, kuo švedų studentai skiriasi nuo savo bendraamžių Amerikoje. JAV studentai stengiasi būti vieningi, dažnai specialiai apsigyvena su vienu ar keliais bičiuliais, tuo tarpu Švedijoje studentai visada gyvena po vieną – čia ir būstas studentams projektuojamas taip. Ir visai ne todėl, kad Amerikoje būstas brangesnis, tiesiog amerikiečiai mąsto kitaip – jie stengiasi artimiau bendrauti su kurso draugais, kad pagal galimybes galėtų vieni kitiems padėti. Šis studentų bendravimas vėliau virsta ne tik draugystės, bet ir dalykiniais bei profesiniais ryšiais, kurie taip reikalingi ateityje. Jau nekalbėsime apie tai, kad daugelio šalių žmonės, priversti gyventi vieni, mano, jog kompanijos neturėjimas yra vos ne Dievo bausmė (Åke Daun, “Svensk Mentalitet”, 1989m., 97 psl.).
Kai vaikai užauga ir tampa nepriklausomi, jie jau nebėra savo tėvų šeimų nariai, nors jų tėvas ar motina visą gyvenimą laiko suaugusius vaikus savo šeimos dalimi. Paprastai švedai negyvena kartu su artimais giminaičiais, tik palaiko su jais ryšius, bet toli gražu ne tokius glaudžius, kaip priimta Baltijos šalyse arba Lenkijoje.