Tarptautinė finansų ir investicijų rinka: įmonių vertinimo aktualijos
Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika.
Pranešime pabandysime apžvelgti užsienio investicijas Lietuvoje, jų struktūrą pagal šalis ir investavimo kryptis, o taip pat apžvelgsime verslo vertinimo problemas užsienyje.
Lietuvoje verslo vertinimas dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Daugelis verslininkų gana skeptiškai nusiteikę verslo vertintojų atžvilgiu. Tai, mūsų supratimu, apsprendžia keletas priežasčių.
Visų pirma, ilgą laiką šalyje galiojusi privatizavimo praktika. Skirtingai nuo daugelio kitų Rytų Europos šalių, Lietuvoje buvo pasirinktas spartaus privatizavimo kelias, kurio pagrindą sudarė įmonių privatizavimas remiantis buhalterine jos verte. Pavyzdžiui Lenkijoje, privatizuojamos įmonės buvo įvertinamos ir tik šiuo pagrindu privatizuojamos. Ši aplinkybė nulėmė tai, kad Lenkijoje verslo vertinimas sparčiai pažengė į priekį, o taip pat susiformavo rimtas požiūris į verslo vertinimą, kurio kaip tik ir pasigendame Lietuvoje. Tą faktą patvirtina ir Lietuvos Vertybinių popierių biržos listingo skyriaus atliktas tyrimas. Išanalizavus beveik dešimties metų vertybinių popierių biržos prekybos rezultatus paaiškėjo, kad egzistuoja labai stiprus koreliacinis ryšys tarp buhalterinės ir rinkos vertės. Kitaip tariant iki šiol įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai parduodami remiantis jų balansine, buhalterine verte. Realiai gyvenime buhalterinė ir balansinė bei rinkos vertės labai retai sutampa. Tarkime man teko matyti veikiantį audimo cechą, kurio 280 staklių balansinė vertė sudaro 280 litų, nors vien tik likutinė metalo laužo vertė būtų maždaug šimtą kartų didesnė.
Tai atskleidžia antrą verslo vertinimo ignoravimo priežastį – Lietuvos verslininkų silpnas žinias verslo vertinimo srityje. Šiuo metu nė vienas net gi nesusijęs su verslu žmogus nebandys pirkti arba parduoti nekilnojamą turtą nepasitaręs su nekilnojamo turto agentūros turto vertintojais. Tuo tarpu daugelis verslininkų lengva ranka gali perleisti įmonę arba jos dalį remdamiesi buhalterine verte arba geriausiu atveju įvertinę šios įmonės kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Mūsų supratimu reikėtų daugiau straipsnių ir televizijos laidų propaguojančių verslo vertinimo svarbą.
Galima ir trečia priežastis, kodėl sumenkinamas verslo vertinimas. Teko susidurti su valstybinės įmonės restruktūrizavimo projektu, kuriame įmonė skilo į dvi dalis ir turtas buvo padalintas į dvi dalis remiantis jo buhalterine verte. Tuo tarpu realiai restruktūrizavimas atrodė taip: pelningai veikiantys padaliniai atsirado vienoje pusėje, o nuostolingi kitoje. Taigi kartais gali būti sąmoningai ignoruojamas verslo vertinimas arba atskiri jo metodai, tam, kad galima būtų įgyvendinti suinteresuotų grupių tikslus.
Reikia pripažinti, kad egzistuoja ir ketvirta priežastis – trūksta kvalifikuotų verslo vertintojų ir išvystytos verslo vertinimo metodikos. Šiuo metu tėra tik kelios dešimtys verslo vertintojų Lietuvoje ir turbūt nė vieno, kuris specializuotųsi tik verslo vertinime. Trūkstant žinių negalime pasiūlyti kvalifikuoto verslo vertinimo, o su nekokybišku darbo rezultatu atstumiame potencialius klientus.
Gilinant žinias verslo vertinimo srityje, pravartu būtų susipažinti su užsienio šalių konkrečiomis verslo vertinimo problemomis. Norėčiau pateikti keletą probleminių pavyzdžių, nagrinėtų Amerikos turto vertintojų draugijos elektroninio pašto konferencijoje.
Pavyzdžiui, vertinant 10% akcijų paketą paaiškėjo, kad diskontuotas pinigų srautas yra mažesnis nei likvidacinė akcinės bendrovės vertė. 10% paketas nesuteikia teisės likviduoti įmonę, o akcijų daugumą turintys akcininkai laikosi dividendų nemokėjimo politikos. Todėl kyla klausimas, ar galima šiuo atveju taikyti likvidacinę vertę? Ar nereikėtų šią vertę diskontuoti, siekiant atspindėti ribotas galimybes likviduoti įmonę?
Kitas praktinis klausimas liečia konvertuojamų privilegijuotų akcijų vertinimą. Konvertuojamos privilegijuotos akcijos yra tokios fiksuotą dividendą mokančios privilegijuotos akcijos, kurios akcininkų sutikimu gali būti konvertuotos į paprastas vardines akcijas. Jeigu yra užfiksuotas šių konvertuojamų privilegijuotų akcijų pirkimo pardavimo atvejis, tai kaip reikėtų susieti paprastųjų akcijų vertę, kuriomis nėra prekiaujama, su konvertuojamų akcijų verte, kurių kaina yra fiksuota rinkoje?
Daug diskusijų susilaukia vertinimo metodo parinkimas vertinant nekilnojamą turtą. Šią problemą gali iliustruoti toks pavyzdys. Prasidėjus ekonomikos nuosmukiui viešbučių vertė smuko 30-50%. Kaip išskirti kokią dalį vertės sumažėjimo nulėmė pajamų kritimas, o kokią dalį apsprendė rajono prestižo smukimas? Ar vertinant viešbutį reikėtų remtis diskontuoto pinigų srauto metodu ar nekilnojamojo turto vertime paplitusiu palyginamuoju metodų? Kai kurie turto vertintojai siūlo orientuotis į likvidacinę vertę, pateikdami autobusų stoties pavyzdį. Sumažėjus autobusų keleivių pervežimams, krito autobusų kompanijos vertė, tačiau likviduodami kompaniją savininkai gavo gana pastebimą pelną už autobusų stotį, esančią miesto centre patogioje vietoje.
Įdomi yra diskusija ir liečianti tokį nematerialų turtą, kaip darbuotojai. Neretai įmonės vertę apsprendžia tai, kad ji turi gerai sukomplektuotą, apmokytą darbuotojų komandą. Darbuotojų atrankai bei paruošimui išleidžiama nemažai lėšų. Vieni autoriai mano, kad visai nereikėtų vertinti darbuotojų, kiti autoriai teigia, kad darbuotojų vertė atsiranda tik tuo atveju, jei įmonė apdraudžia darbuotojus.
Diskutuojama ir vertinant televizijos kompanijų ar kitokias licenzijas. Šioje srityje gana daug buhalterinės apskaitos problemų. Atsiranda ir visiškai naujų verslo vertinimo objektų, tokių, kaip: interneto puslapis arba vaikų rekordų registravimo kompanija. JAV turto vertintojai aptaria ir tokias problemas, kaip interneto puslapiai, kuriuose galima rasti naudingos verslo vertinimui informacijos.
Vienas iš pagrindinių verslo vertinimo rinkos vystymosi indikatorių – šalies investiciniai procesai. Augančios investicijos leidžia tikėtis didesnio verslo vertinimo užsakymų skaičiaus.
Visų užsienio investicijų struktūra Lietuvoje 2000 m. birželio 30d. buvo tokia, kaip parodyta diagramoje:
_
Tiesioginėmis užsienio investicijomis laikomos investicijos viršijančios 10% akcijų paketą. Šios investicijos, kaip matome, sudaro apie 33% visų investicijų. Portfelinės investicijos, neviršijančios 10% įmonės vertės sudaro 17%. Paskoloms tenka 34%, o kitoms investicijoms (įsiskolinimams už prekes ir paslaugas, nerezidentų indėliams bei korespondentinių sąskaitų likučiams) tenka 16%. Verslo vertinimas paprastai atliekamas tik vykdant tiesiogines investicijas, tačiau kitų investicijų apimtys leidžia spręsti apie egzistuojantį investuotojų potencialą, o tuo pačiu ir verslo vertinimo paslaugos rinka.
2000 metų birželio 30d. tiesioginių investicijų suma sudarė 8823,83 milijonus litų.
_
Didžiausia šiuo metu investicijų dalis tenka nuotoliniams ryšiams. Užsienio tiesioginės investicijos (TUI) į šią šaką sudaro 16%, visų TUI. Sekanti daugiausiai investicijų sulaukusi šaka – didmeninė ir komisinė prekyba. Šiai ūkio sferai teko 14% visų užsienio investicijų. 11% investicijų tenka maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybai. Į piniginį tarpininkavimą yra investuota 8% TUI. Variklių, transporto priemonių pardavimui ir degalų mažmeniniai prekybai atiteko 6% užsienio investicijų, o kitam finansiniam tarpininkavimui – 5% TUI. Į tekstilės ir tekstilės gaminių gamybą buvo investuota 4% investicijų. Po 3% tiesioginių užsienio investicijų teko chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamybai, apdirbamajai pramonei ir draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veiklai. Visoms kitoms ūkio šakoms teko likę 27% užsienio tiesioginių investicijų.
Puslapiai: 1 2