Teisės teorija (konspektas)
Teise- valstybes nustatytu ar sankcionuotu visiems privalomu, formaliai apibreztu elgesio taisykliu visuomeniniams santykiams reguliuoti sistema. Sios taisykles nustato subjektyvias teises ir pareigas, kurios prireikus garantuojamos valstybes poveikio priemonemis.
Teises pozymiai. Teisei budingi sie pozymiai: norminis, sisteminis, visuotinis privalomumas, formalus apibreztumas ir realizacijos uztikrinimas valstybinio poveikio priemonemis.
Teises funkcijos- teises poveikio visuomeniniams santykiams kryptis, kurias lemia teises esme bei socialine paskirtis.
Teises funkcijos- apsaugine, reguliacine, auklejamoji ir informacine.
Teise formuojantys veiksniai- ekonomika, politika, teisine samone, teises principai, poreikiai ir interesai.
Teisines vertybes- konkretus socialiniai teisiniai reiskiniai, teisines priemones ir mechanizmai, per kuriuos isryskeja socialine teises reiksme.
Vertinant teise, svarbu atsizvelgti i siuos socialinius reiskinius:
1. kiek teises uztikrina zmogaus sauguma apskritai ir sauguma konfliktineses situacijose:
2. kiek padeda nustatyti tiesa sprendziant teisinius klausimus;
3. kaip uztikrina zmogaus teises ir laisves.
Teises principai- vadovaujantys pradai, apibudinantys teises esme bei rodantys teises raidos kryptis ir turintys modeliuojanti programini pobudi.
Teises principu klasifikacija- bendrieji, sakiniai ir teises institutai.
Bendrieji teises principai- 1) teisingumo;
2) teisetumo;
3) atsakomybes uz kalte;
4) teisiu ir pareigu vienybes; ir kiti principai.
Teisine samone- paziuru, isitikinimu, teoriju, vertinimu, jausmu, emociju, isgyvenimu, susijusiu su galiojancia teise, teisingumu, teisetumu ir teisetvarka bei pageidautinomis teises normomis (teises idealu), visuma.
Teisines samones rusys pagal subjektus- individuali, grupine ir visuomenine;
pagal teisines samones brandos lygi- paprastoji, profesine ir moksline.
Teisines samones sandaros elementai:
1. teisine ideologija;
2. teisine psichologija.
Teisine ideologija- teisines zinios, savokos, paziuros, teorijos, nuomone apie egzistuojancia teise bei teises ideala.
Teisine psichologija- su teisiniais reiskiniais, teise, teisingumu, teisetumu, teisetvarka, teisine atsakomybe susijusios emocijos, jausmai ir isgyvenimai.
Teisine kultura- teises ziniu visuma, taip pat samoningas, stiprus vidinis tikslaus ir nenukrypstamo elgesio realizuojant teises normas poreikis.
Teisines kulturos rusys pagal subjektus: individuali, grupine ir visuomenine.
Teisinis auklejimas- tikslinga nuolatine valstybiniu instituciju, visuomeniniu organizaciju, darbo kolektyvu veikla, formuojanti ir ugdanti fiziniu asmenu, pareigunu teisine samones ir teisine kultura.
Teisinio auklejimo priemones: 1) teisinis mokymas;
2) teisine propaganda;
3) teisine praktika;
4) savarankiskos teises studijos.
Teisine praktika- individuali teisine kompetentingu instituciju veikla kaip teises taikymo rezultatas sprendziant konkrecias teisines bylas.
Pagal teises taikymo subjektus galima skirti labiausiai paplitusias teisines praktikos rusis:
1. arbitrazo, 2. notariato, 3. prokuraturos, 4. tardymo instituciju, 5. teismu ir 6. vidaus reikalu sistemos instituciju.
Teises sistema- teises vidine sandara su tarpusavyje susijusiais ir kartu diferencijuotais elementais: teises sakomis, teises institutais ir teises normomis.
Teises teorijoje priimta teise skirstyti i
1. viesaja (apima bendruju valstybes interesu sfera. Viesajai teisei galima priskirti tokias teises sakas kaip
baudziamoji teise, administracine teise ir konstitucine teise),
2. privaciaja (priskiriama asmeniniu, individualiu ir grupiniu interesu sfera. Privaciai teisei galima priskirti
tokias teises sakas kaip civiline teise ir seimo teise).
Teises saka- savarankiska teises sistemos dalis, jungianti teises normas, jai budingu metodu reguliuojancias vienos rusies visuomeninius santykius.
Teises skirstymo i teises sakas pagrindai yra teisinio reguliavimo dalykas ir teisinio reguliavimo metodas.
Fundamentaliomis teises sakomis laikoma konstitucine, administracine, civiline, baudziamoji, civilinio ir baudziamojo proceso teise.
***********************************************************************
Teises subjektai- fiziniai ar juridiniai asmenys, galintys tureti teises bei pareigas. Teises subjektai turi tureti teisnuma ir veiksnuma. (teises literaturoje teises subjektai kartais sutapatinami su teisinio santykio subjektais)
Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti.
Teises subjektu rusys:
1. fiziniai asmenys;
2. juridiniai asmenys;
3. valstybe.
Fiziniai asmenys- teisiniu santykiu subjektai, turintys teisnuma ir veiksnuma:
1. pilieciai;
2. asmenys, neturintys pilietybes;
3. asmenys, turintys dviguba pilietybe;
4. uzsienieciai.
Pilietybe- politinis ir teisinis rysys su valstybe, kuris sukuria abipuses teises ir pareigas.
Apatridai- asmenys, neturintys pilietybes.
Bipatridai- asmenys, turintys dviguba pilietybe.
Uzsienietis- asmuo, turintis uzsienio valstybes pilietybe.
Teisnumas- teises normomis nustatytas teises subjekto galimybę tureti subjekto teises ir pareigas.
Veiksnumas- teises normomis nustatytas teises subjekto galejimas savo veiksmais igyti teises ir sukurti pareigas, taip pat igyvendinti teises ir ivykdyti pareigas.
Statusas- fizinio (nustato teises normos) arba juridinio (nustato istatai(statutai)) asmens teisine padetis.
Juridiniai asmenys- organizacijos, turincos turto, galincios savo vardu igyti turtines arba neturtines teises bei pareigas, buti ieskovais bei atsakovais teisme, arbitraze.
**********************************************************************************
Valstybe- suvereni, teritorine politines valdzios organizacija, turinti specialu aparata, garantuojanti savo paliepimu ar draudimu vykdyma.
Valstybes aparatas- valstybines valdzios igyvendinimo instrumentas, kuriuo valstybe igyvendina valstybine valdzia, valstybes funkcijas.
Tai- valstybes instituciju, turinciu valdzios igalinimus, igyvendinanciu valstybine valdzia ir valstybes funkcijas, sistema.
I v. a. sistema ieina:
1. valstybines valdzios institucijos;
2. valstybinio valdymo institucijos;
3. teismo institucijos.
Valstybes funkcijos- valstybes veiklos pagrindines kryptys, rodancios valstybes esme bei socialine paskirti, kylancios is valstybes tikslu bei uzdaviniu.
Atsizvelgiant i veiklos sfera, valstybes funkcijos skirstomos i vidines ir isorines.
Valstybes institucijos- tautos ar valstybes isteigtas ir jai atsakingas valdzios padalinys, turintis valstybinius valdingus igaliojimus, veikiantis valstybes vardu ar jos pavedimu.
Remiantis LRK, galima skirti sias pagrindines valdzios institucijas:
1. istatymu leidziamoji valdzia;
2. vykdomoji valdzia;
3. teismine valdzia.
Be siu instituciju, LRK itvirtintos Konstitucinio Teismo ir Valstybes kontroles institucijos.
Konstitucinis Teismas- LRK pagrindu iskurta institucija. KT sprendzia, ar istatymai ir kiti Seimo aktai nepriestarauja K, O Lietuvos Prezidento ir Vyriausybes aktai- nepriestarauja K arba istatymams.
KT teikia isvadas:
- ar nebuvo pazeisti rinkimu istatymai per LR Prezidento ar Seimo nariu rinkimus;
- ar LR prezidento sveikatos bukle leidzia jam toliau eiti pareigas;
- ar LR tarptautines sutartys nepriestarauja K;
- ar Seimo nariu ir valstybes pareigunu, kuriems pradeta apkaltos byla, konkretus veiksmai priestarauja K.
Valstybes kontrole priziuri, ar teisetai valdomas ir priziurimas valstybes turtas, kaip vykdomas valstybes biudzetas.
Valstybes kontrolierius teikia Seimui isvada del metines biudzeto ivykdymo apyskaitos.
Valstybes forma- organizaciniu ir teisiniu priemoniu, kuriomis yra
1. sudaroma, organizuojama (valdymo forma),
2. teritoriskai isdestoma (teritorine sandara) ir
3. igyvendinama politine valdzia (politinis rezimas),
sistema.
Valstybes valdymo forma- tai auksciausiosios valdzios organizacija, kuria nusakomas valdzios saltinis,
taip pat valdzios instituciju tarpusavio santykiu principai.
Pagal valdymo forma valstybes skirstomos i monarchijas (absoliuciosios ir dualistines) ir respublikas
(parlamentines, prezidentines ir misrios).
Negalima teigti, kad LR pagal valdymo forma yra prezidentine ar parlamentine. Manome,
kad Lietuvos Respublikoje itvirtinta misri valdymo sistema.
Valstybes teritorija- zemes rutulio dalis, kurios atzvilgiu taikomas valstybes suverenitetas. Valstybes