Teisinės bazės, susijusios su turto rinka, formavimo ir tobulinimo problemos
Vyriausybės kanceliarijos patarėjas turto valdymo ir disponavimo juo klausimais,
Lietuvos Respublikos audito apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos narys,
Turto vertinimo komiteto pirmininkas.
Konferencija aktuali turto vertintojams ir su jais susijusiems asmenims, siekiantiems žinių, aplinkos pažinimo, mokėjimo palyginti, rasti teisingą atsakymą, sugebančiais atsakyti ne tik į klausimą kaip bet ir į klausimą kodėl.
Investicijų, kreditų, kapitalo susijungimų globalizavimo procese ypač didėja poreikis kvalifikuotai vertinti turtą ir verslą. Sąvokų ir kategorijų, rodiklių ir apskaitos palyginamumas tarp Europos Sąjungos šalių yra pagrindas, kurį suprantant vienodai, galima siekti tolesnių tikslų. Šiame kontekste ypač reikšminga TEGoVA bei IVSC veikla, nukreipta į Europos vertinimo standartų ir metodikos kūrimą, aktyvus dalyvavimas harmonizuojant Europos švietimo sistemą turto vertinimo srityje.
Dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių Europos šalys 50 metų turėjo skirtingas ekonomines politikas, todėl dabar yra labai svarbus glaudus bendradarbiavimas tarp skirtingus vystymosi etapus nuėjusių kaimyninių šalių.
Lietuvoje 1990 m. kovo 11 d atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo demokratijos procesai bei ekonominė reforma. Viena iš ekonominės reformos varomųjų jėgų tapo privatizavimas. Privatizavimo tikslai buvo pramonės ir žemės ūkio efektyvumo didinimas, komunistinės ideologijos ekonomikoje likvidavimas, nepriklausomybės įtvirtinimas. Privatizavimas atėmė visus ūkio subjektus nuo prekybos iki pramonės ir žemės ūkio, gyvenamuosius namus ir butus. Valstybės turtas buvo privatizuojamas tik Lietuvos piliečiams už investicinius čekius, buhalterine verte. Šio proceso pasekmė buvo ta, kad jau 1994 metais privačiame sektoriuje dirbo daugiau kaip 50 proc. visų dirbančiųjų, 1,5 mln. gyventojų tapo įmonių akcijų savininkais, privačios nuosavybės teise gyventojams priklausė apie 90 proc. buvusių valstybės namų ir butų. Atsirado ir ėmė vystytis pagrindiniai rinkos ekonomikos turinį sudarantys elementai – turto pirkimo – pardavimo operacijos, kreditai, investicijos. Poreikis nustatyti turto rinkos vertę atsirado privačiame sektoriuje. Turto vertintojai 1994 metų kovo mėn. susibūrė į Lietuvos turto vertintojų asociaciją.
Vystantis rinkos santykiams tapo akivaizdu, kad reikia valstybės teisės aktų, kurie įteisintų vykstančius procesus turto vertinime ir sudarytų prielaidas profesionaliam turto vertinimui su pareigomis ir atsakomybe Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 440 “Dėl turto vertės nustatymo”, 1995 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 895 “Dėl turto vertintojų atestacinės komisijos nuostatų patvirtinimo”, 1996 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 244 “Dėl turto vertinimo metodikos”. 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, įsigaliojęs nuo 1999 m. liepos 1d.
Teisiniai pagrindai buvo parengti, bet tai buvo tik didelio, nuolatinai dirbamo darbo pradžia. Tik valstybės turto privatizavimui nustatyta turto vertinimo tvarka buvo pradėta taikyti pakankamai nuosekliai. Kitose ekonominės veiklos srityse susidurta su didele inercija. Pavyzdžiui piliečių ar religinių bendruomenių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymuose, tais atvejais kai žemė, miškai, vandens telkiniai negrąžinami natūra, o už juos kompensuojama kitu turtu, tai šio turto vertė nustatoma remiantis skaičiavimais, nesusijusiais su rinkos verte ar atkuriamosios vertės metodu. Tą patį galima sakyti apie turto vertes, kurių pagrindu skaičiuojamas žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kiti mokesčiai.
Turto vertinimas yra nuolat veikianti ir besivystanti sistema, kuri apima turto vertinimo sampratą, metodus, turto vertinimo veiklą, atsakomybę, profesinį parengimą. Palaipsniui turto vertinimo praktika, paveldėta iš planinės ekonomikos laikotarpio, bus pakeista. Vieni reikiami teisiniai aktai dar bus parengti, kiti artimiausiu laiku įsigalios. Artimiausiu laiku bus priimti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo poįstatyminiai aktai, nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigalios Akcinių bendrovių įstatymas, nuo 2001 m. liepos 1d. įsigalios naujas Civilinis kodeksas.
Kitas labai svarbus turto vertinimo sistemos klausimas yra turto vertintojų profesinė kokybė. Turto vertintojų kokybe laikytina jų kvalifikacija, sąžiningumas ir nepriklausomumas. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustatė ir reglamentavo keturias turto vertintojų kvalifikacijas t.y. vertintojas asistentas, vertintojas, vyresnysis vertintojas, vertintojas ekspertas. Įstatymas viešajai įstaigai Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui suteikė teisę spręsti dėl turto vertintojų ir turto vertinimo įmonių atestavimo, registravimo, išduotų atestatų galiojimo stabdymo ar pripažinimo netekusiais galios. Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas 410 asmenų suteikė turto vertintojo asistento kvalifikaciją, 142 asmenys išlaikė egzaminą ir turi vertintojo kvalifikaciją. Vyresniojo turto vertintojo ir vertintojo eksperto kvalifikacija dar nesuteikta nei vienam asmeniui. Turto vertintojams kvalifikacija suteikiama nenurodant jos galiojimo termino. Tais atvejais, kai turto vertintojas nustatytą laiką nekels savo kvalifikacijos ar nevertins turto, pažeis turto vertintojo etikos kodeksą, turto vertintojo pažymėjimo galiojimas bus stabdomas. Turto vertintojo pažymėjimo galiojimas naikinamas, jei per nustatytą laiką nepanaikinamos priežastys dėl kurių buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimo terminas, ar kiti teisės aktuose reglamentuoti atvejai. Turto vertintojų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turtas vertinamas įmonės vardu. Įmonė gali vertinti turtą, kai įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę ir gavusi kvalifikacinį pažymėjimą.
Reikėtų pažymėti reikšmingą Lietuvos turto vertintojų asociacijos veiklą organizuojant turto vertintojams seminarus, kuriuose jie supažindinami su turto vertinimo aktualijomis, o taip pat metodologinį darbą turto vertinimo srityje. Trys Lietuvos universitetai į savo mokymo programas įtraukė disciplinas susijusias su turto vertinimu. Iš to darytina išvada, kad turto vertintojų kvalifikacija augs ir su laiku jie galės konkuruoti su išvystytas turto vertinimo sistemas turinčių šalių turto vertintojais.
Kalbant apie artimiausius planus, susijusius su turto vertinimu, norėčiau pabrėžti tokius žymesnius pradėtus darbus. Rengiamas Turto vertinimo terminų žodynas. Pradėta rengti ir planuojama kitais metais turėti nacionalinius Turto vertinimo standartus (metodikas). Bus papildytas ir keičiamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
Ateityje turto vertintojų laukia dideli darbai – parduodamos valstybės žemės vertinimas, turto vertinimas apmokestinimui, akcinių bendrovių “Lietuvos geležinkeliai”, “Lietuvos energetika”, “Lietuvos dujos” privatizavimas. Šiems darbams reikalingas aukštas kvalifikacinis pasiruošimas, kuriam įtakos turės šiandieninė konferencija.