Vandens užterštumas ir gyventojų sveikata

• Vanduo dengia 71% Žemės rutulio paviršiaus
• 3% viso sausumos ploto tenka upėms ir ežerams, 11% padengta ledu
• sausumai tenka 11% planetos ploto, kuriame sukaupta 3% gėlo vandens (nuo viso vandens kiekio)
• Vandens lygis nuolat auga (šiltnamio efektas, ozono skylės)
• jei žemė būtų apvali, ji būtų padengta 3720m vandens sluoksniu
• turtingiausia gėlu vandeniu Brazilija

Nuolat vyksta vandens cirkuliacija: krituliai → gruntinis vanduo → spūdinis → vandenynai, upės → garuoja.

1946m 46 šalys (17% gyventojų) kentėjo nuo vandens stygiaus.

2025m 63 šalys (pusė gyventojų) kentės nuo gėlo vandens stygiaus.

Resursai mažėja. Problema nr. 1 – aprūpinti gėlu vandeniu didmiesčių gyventojus. Dauguma ligų susijusios su prastos kokybės geriamu H₂O.

Vandens sunaudojimas pramonėje:

• 1kg streptomicino          400.000l
• 1kg plieno                     300-600l
• 1kg cemento                 35l
• 1kg alaus                      5-25l
• 1kg spirito                     2700l
• 1kg pieno                      2,5-3l
• 1 automobiliui    35.000l

Žemės ūkyje:

• 1kg grūdų išauginti                     1500l
• 1 melžiamai karvei girdyti           80l
• 1kg ryžių išauginti                                  4500l
• 1kg medvilnės išauginti               10.000l

Miestuose:

• 1m kanalizacijos tinklų praplauti  25l
• 1m² turgavietės išvalyti                          5l
• organizuojant mitybą:     1 mokiniui         100l/d   ienai

ligoniui  450l/dienai

poilsiautojui       250l/dienai

Susidaro daug užteršto vandens, o nuotėkų valymas brangiai kainuoja.

1991m. dėl Viduržemio jūros užteršimo mikroorganizmais, gastroenteritais susirgo 2 mln. žmonių. Priežastis – valoma tik 30% nutekamo vandens. 1996 į jūrą išleista 300mln m³ vandens.

2025m. 0,9-1,5 mlrd m³/metus. Ypatingai padidėja ligų rizika.

H₂O sunaudojimo tendencijos

H₂O telkinių tarša

Kasmet į Šiaurės jūrą:

• 11.000t švino
• 28.000t cinko
• 950t arseno
• 355t kadmio
• 100t gyvsidabrio
• 2 mln.t rūgščių tirpalų
• 20.000t toksiškų šiukšlių
• 10.000t fosfatų

Baltijos jūrą užima 0,1% Pasaulio vandenyno, jai tenka 3% pasaulio teršalų. 50 stambių miestų, kuriuose sukoncentruota 15-20% pasaulio pramonės. Išmetama:

• 50000 t naftos
• 1,3 mln. t organinių medžiagų
• 309000 t nitratų
• 25800 t fosfatų

Tai užslėpta lėto veikimo bomba. Čia išmesta II pasaulinio karo metu daug nuodingųjų medžiagų, pvz. iritas – ypatingo pavojingumo nuodai. Žuvyse randama daug gyvsidabrio ir kitų metalų. Organinių naftos produktų, chlororganinių pesticidų, radioaktyvių medžiagų randama dugno nuosėdose.

Vandens užterštumo vertinimas:

Parametrai -

Fizikiniai

Mikrobiologiniai

Cheminiai

Pagal kilmę -

Miestų (nutekamieji vandenys, nuoplovos)

Pramonės (atliekos)

Intensyvios žemdirbystės (augalų apsaugos priemonės, skerdyklų vandenys…)

Pagal laiką -

Nuolatinis

Atsitiktinis

Sezoninis

Lietuvos teritorija – 65,3 tūkst.km².

Apie 3000 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 5ha.

1600 tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 5ha.

733 upės, kurių ilgis didesnis kaip 10km.

Upėse vandens kokybė vertinama pagal 70 rodiklių (47 upes 99 vietose)/

Vandens sunaudojimo kiekis:

Ne energetinėms reikmėms – 7%, iš jų:

Pramonė – 20,5%

Ūkis, buitis – 48%

Žuvininkystė – 30%

Žemės ūkis – 1%

Energetika – 93%

Nemunu į marias patenka:

• 19t detergentų
• 12t nikelio
• 3,5t vario
• 2,5t cinko
• 0,7t chromo
• 5,1kg gyvsidabrio

1 lašas naftos pasiskleidžia 60 cm spinduliu ir sutrikdo deguonies difuziją. Žūsta paukščiai, žuvys, gyvūnai.

Įvairūs plovikliai taip pat sutrikdo deguonies difuziją, be to apie mikroorganizmus sudaro apvalkalą ir jie ilgiau išsilaiko.

Cheminės medžiagos koncentracija:

vandenyje                     1

dugno nuosėdose           70

moliuskai                       100

fitoplanktonas    500

žuvys                400-1500

Kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka tiesiogiai arba per mitybos grandines.

2000m. ekologinė katastrofa Rumunijoje

Aukso lydykla Sabu Marė apie 100m³ cianido ir panašiai tiek sunkiųjų metalų paleido į Tysos upę. Dunojuje žuvo 95% gyvybės. Pasiekus Belgradą DLK viršijo 20k. Į upę gyvybė grįš po 10-15 metų.

Per gruntinius vandenis teršalai gali patekti į mitybines grandines.

Naftos išsiliejimas gamybos vietose.

Baldžio – Juodžio- Tapelių ežerai labai užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Lietuva geriamam vandeniui nenaudoja paviršinių telkinių – tik požeminius (kai kur per daug fluoro, kai kur – visai nėra, atskirose vietose nemažas kiekis geležies). Geležis gali įtakoti aterosklerozės vystymąsi.

Lietuvoje jaučiamas geriamo vandens stygius (Šiauliai. Panevėžys).

F  ~ 80% ligų susiję su vandens kokybe

F 2 mlrd. žmonių neturi pakankamai gėlo vandens

F kai kuriuose miestuose (Mexico ir kiti) 30% algos skiriama vandens sunaudojimui

Lietuva: 1999m. dėl mikrobinės taršos higieninių normų neatitiko 62% šulinių, 8% vandentiekio, 22% paplūdimių ir 8% maisto produktų vandens. 947 tūkst. gyventojų semia vandenį iš šulinių; 2,7 mln. – iš vandentiekio.

2000m. šachtiniai šuliniai smarkiai užteršti nitratais (apie Vilnių 35%), norma – iki 45mg/l. Rasta iki 700 mg/l. Savo laiku panaši situacija buvo stebima Kėdainiuose.

Požeminiai vandenys pakankamai švarūs ir apsaugoti nuo taršos. ~1,3mln. priversti vandenį vartoti prastos kokybės – dėl prastos vandentiekio tinklų būklės, korozijos.

Gruntinis vanduo lengvai pažeidžiamas – kokybė blogėja dėl neatsakingos ūkinės veiklos ir mikrobiologinio užterštumo.

Optimali fluoro koncentracija 0,7-1,5 mg/l. Esant 3-6 mg/l – fluorozė: osteosklerozė, gelsvos dantų dėmės, trapūs dantys, sutrikusi kalcio ir fosforo pusiausvyra. Klaipėdos krašte >1,5 mg/l. Kita dalis jaučia fluoro deficitą (ėduonis).

Geležis.

<0,3 mg/l                       gera kokybė                  13%

0,3-1 mg/l                      patenkinama                  54%

1-2,0 mg/l                      nepatenkinama  21%

2,0-3,0 mg/l                   bloga                            9%

>3,0                              labai bloga                     3%

Lietuvoje giluminiai vandenys papildomi paviršiniais. Giluminių kokybė priklauso nuo Baltijos jūros ir Kuršių nerijos vandens kokybės.

Mikrobiologiniai šulinių vandens rodikliai daug blogesni nei centralizuotai tiekiamo vandens. Geležies rodikliai – atvirkščiai; ir užterštumo tendencija didėja.

Bendras kietumas didesnis šachtinių šulinių, tendencija – didėja. Nitratų centriniam vandentiekį beveik nėra, šuliniuose 45-50%. Lietuvoje neteisingai įrengiami šuliniai, kai kuriose vietose gruntinis vanduo kyla į kalną. Intensyvi žemdirbystė, pesticidų naudojimas.

Nitratai→nitritai→nitrozaminas→kancerogenas

Nitratai→nitritai→metHb→kūdikių mirtingumas

F 500mln. kasmet suserga dėl blogos H₂O kokybės ar stygiaus; 3 mln. – miršta.

F  120 mln. Europos regiono gyventojų dar neturi mikrobiologiškai švaraus vandens.

F 1993m. 3 mln. vaikų mirė nuo viduriavimo

F 1991m. Pietų Amerikoje 19tūkst. mirė nuo choleros; Azijoje 1276, Afrikoje 13.000 žmonių/

F 1994m. Europoje virš 2,5tūkst. choleros atvejų.

F GB 1971-1986 metais 21 epidemija, JAV 1971-1980 metais – 121, 1981-1988 metais – 298, Prancūzijoje 1986-1988 metais – 11 gastroenterito epidemijų.

Infekcijų protrūkiai kyla dėl nepakankamų nuotėkų valymo ir avarijų valymo sistemose.

Užteršimas cheminėmis medžiagomis – nuotėkos iš pramonės įmonių, nepakankamas jų valymas, avarijos.

Eutrofikacija – augmenijos išvešėjimas vandens telkiniuose → puvimo procesai → nyksta žuvys.

Valymas.

• Mechaninė valymo sistema – sulaiko grubias dalis
• Biologinė sistema – apvalo nuo ištirpusių organinių medžiagų
• Valymas nuo mikroorganizmų chloru – lėšų švaistymas, nes liekamasis chloras turi būti ne mažesnis, kaip 1,5 mg/l. Chloras naudojamas tik esant nepalankiai epidemiologiniai situacijai (nuotėkų dezinfekcijai).

Ligų sukėlėjai plintantys vandeniu:

• Bakterijos – vidurių šiltinė, dizenterija, cholera.
• Virusai – HAV, HEV, poliomielitas, ūmus gastroenteritas.
• Parazitai – amebinė dizenterija, gastroenteritas.

Vilniuje 1941 vidurių šiltine ir dizenterija susirgo 20.000, mirė 90 žmonių. To metu tai buvo didžiausia epidemija Europoje.

Cheminė vandens tarša ir nuotėkos.

Japonijoje – Minamato liga – gyvsidabris (lėtinės neurologinės ligos)

Kietas vanduo – rizika akmenligei vystytis.

Daug chloro – mažėja skrandžio sekrecija, keičiamos vandens juslines savybes. Nitratai.

Fluoras.

Apsaugos priemonės (3 juostos):

1. griežto režimo apsaugos zona – nuo nuolatinės, atsitiktinės ir tyčinės taršos. 15-100m spinduliu draudžiama bet kokia veikla.
2. mikrobinės taršos apribojimas – dydis turi būti toks, kad mikroorganizmai pasiektų vandens sluoksnį negyvi. (200-400 paros)
3. cheminės taršos apribojimas – nepasiektų per visą eksploatacijos laiką (15-30 metų). Paviršiniams vandenims ši zona 500m spinduliu.

Reglamentai:

v      LR Geriamo vandens įstatymas. 2001.

v      Geriamas Vanduo. HN 1998.

v      HN LR Valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės.

v      Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka.

Susiję įrašai:

• Žalingų veiksnių įtaka žmogui
• Kompiuteriai ir sveikata
• Profesinė sveikata
• Apsinuodijimai maistu. Jų profilaktika
• Maistas ir sveikata