Vandens užterštumas ir gyventojų sveikata

Valymas.

• Mechaninė valymo sistema – sulaiko grubias dalis
• Biologinė sistema – apvalo nuo ištirpusių organinių medžiagų
• Valymas nuo mikroorganizmų chloru – lėšų švaistymas, nes liekamasis chloras turi būti ne mažesnis, kaip 1,5 mg/l. Chloras naudojamas tik esant nepalankiai epidemiologiniai situacijai (nuotėkų dezinfekcijai).

Ligų sukėlėjai plintantys vandeniu:

• Bakterijos – vidurių šiltinė, dizenterija, cholera.
• Virusai – HAV, HEV, poliomielitas, ūmus gastroenteritas.
• Parazitai – amebinė dizenterija, gastroenteritas.

Vilniuje 1941 vidurių šiltine ir dizenterija susirgo 20.000, mirė 90 žmonių. To metu tai buvo didžiausia epidemija Europoje.

Cheminė vandens tarša ir nuotėkos.

Japonijoje – Minamato liga – gyvsidabris (lėtinės neurologinės ligos)

Kietas vanduo – rizika akmenligei vystytis.

Daug chloro – mažėja skrandžio sekrecija, keičiamos vandens juslines savybes. Nitratai.

Fluoras.

Apsaugos priemonės (3 juostos):

1. griežto režimo apsaugos zona – nuo nuolatinės, atsitiktinės ir tyčinės taršos. 15-100m spinduliu draudžiama bet kokia veikla.
2. mikrobinės taršos apribojimas – dydis turi būti toks, kad mikroorganizmai pasiektų vandens sluoksnį negyvi. (200-400 paros)
3. cheminės taršos apribojimas – nepasiektų per visą eksploatacijos laiką (15-30 metų). Paviršiniams vandenims ši zona 500m spinduliu.

Reglamentai:

v      LR Geriamo vandens įstatymas. 2001.

v      Geriamas Vanduo. HN 1998.

v      HN LR Valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės.

v      Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka.

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook