VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA LIETUVOJE
4.1. Nacionalinės VP biržos (NVPB) įkūrimas ir kiti rinkos dalyviai
Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei vyriausybės vertybiniais popieriais. Vilniuje vertybinių popierių birža veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos vertybinių popierių rinka nebuvo plėtojama.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo paruošti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes atlikti sandorius su savo akcijomis. Taigi Vertybinių popierių rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija.
1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis vertybinių popierių – daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.
Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą vertybinių popierių rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų vertybinių popierių rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsižvelgdama į egzistuojančią vertybinių popierių rinką, kurioje nebuvo popierinių vertybinių popierių ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios vertybinių popierių rinkos modelį.
1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birža. Steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. balandžio 20 d., kurio metu buvo išrinkta 15 asmenų Biržos Taryba. Birža įregistruota Vertybinių popierių komisijoje 1993 m. gegužės 11 d.
Pirmoji Biržos prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos sąraše buvo pateikti 19 emitentų 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.
NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.
Šis modelis yra laikomas vienu progresyviausių pasaulyje ir jau veikia Varšuvoje, Prahoje, Kijeve. Prancūzijos vyriausybė ir Prancūzijos biržų bendrovė parėmė ne tik konsultacijomis, bet ir finansiškai – padovanojo kompiuterinę, programinė įrangą.
Kodėl lietuviai pasirinko dematerilizuotus VP?
Pirmiausia todėl, kad Lietuvoje jau sukurtas mechanizmas ir paruošti specialistai, kurie užtikrina nematerialaus VP rinkos modelio funkcionavimą. Antra- todėl, kad nemateriali VP rinka nereikalauja milžiniškų fizinių VP spausdinimo išlaidų. Trečia- todėl, kad nematerialūs VP visiškai apsaugoti nuo suklastojimo, padirbinėjimo, jų egzistavimo laikas neribotas. Ketvirta, nematerialių VP negalima pavogti ir parduoti.
Lietuvoje NVPB prižiūri valstybinė institucija - Vertybinių popierių komisija, kuri atlieka ir rinkos reguliavimo funkcijas.
Praslinkus vos vieneriems metams, duris atvėrė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas – specifinės paskirties ne pelno įmonė, VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, teikianti įvairias paslaugas:
- atidaro VP sąskaitas emitentams ir finansų maklerių įmonėms(FMĮ);
- užtikrina VP pervedimą, vykdo atsiskaitymus tarp FMĮ ir bankų, remiantis gautais iš biržos pranešimais dėlsudarytų sandorių;
- garantuoja, kad VP bus pervesti vienu metu su piniginiais atsiskaitymais;
- kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių’VP emisijų apimtį;
- užtikrina VP apskaitos vientisumą ir saugumą;
- kaupia, apdoroja ir teikia informaciją, yra atsakingas už VP duomenų bazės formavimą VP rinkai.
Trumpai tariant- tai vieta, kur VP pardavėjas legaliai juos parduoda pirkėjui ir kur VP saugomi kaip banke. Šiuo atveju Lietuva išnaudojo galimybę įdiegti vieną iš perspektyviausių VP apskaitos modelių paruoštų ir sukurtų Prancūzijos VP depozitoriumo (SICOVAM) specialistų.
Per pastaruosius penkerius metus Nacionalinė vertybinių popierių birža plėtojosi ir augo kartu su Lietuvos kapitalo rinka. Per šį laikotarpį buvo sukurtas teisinis pagrindas organizuotai, valstybės reguliuojamai, profesionaliai vertybinių popierių rinkai funkcionuoti, išaugo rinkos dalyvių bei jos organizatorių patyrimas. Nuolatinis dėmesys Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sistemos tobulinimui ir materialinės- techninės bazės plėtrai leido laiku reaguoti į vykstančius vertybinių popierių rinkos pokyčius.
Sparčiai augo emitentų skaičius Biržos prekybos sąrašuose : nuo 44 – 1993 m. iki 600 1997 m. Tuo pačiu, augant prekybos apimtims, augo ir vertybinių popierių biržos kapitalizacija : nuo 40 mln. litų 1993 m. iki 10 milijardų litų 1997 m. Jeigu per 1993-1996 m. laikotarpį bendra Biržos apyvarta siekė 1088 milijonus litų, tai tik 1997 metų apyvarta jau – 1463 milijonus litų.
Sėkmingai savo veiklą plečia Centrinis VP depozitoriumas. Lietuvos finansų rinkoje vis svarbesnę vietą užima finansų maklerio įmonės ir šios rinkos profesionalai – finansų makleriai.
Svarbią funkciją Lietuvos VP rinkoje atlieka finansiniai makleriai. Jie – pagrindiniai rinkos dalyviai ir organizatoriai, kuriems suteikiama teisė tarpininkauti perskirstant kapitalą, įkūnytą vertybiniuose popieriuose.
Finansinio maklerio įmonė- Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinių ar ar finansinių asmenų įsteigta bet kokios rūšies specializuota įmonė, vykdanti operacijas su vertybiniais popieriais, gavusi komisijos leidimą.
Makleris – tai finansinio maklerio įmonės savininkas arba įgaliotas asmuo, išlaikęs vertybinių popierių komisijos egzaminus arba turintis kitokį šios komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą ir atstovaujantis įmonei, perkant ar parduodant vertybinius popierius. Įmonė, norinti gauti leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, komisijai turi pateikti:
1. Pareiškimą,
2. Steigimo dokumentus,
3. Banko išduotą pažymą apie sumokėtą valstybinę rinkliavą.
Įstatymų nustatyta tvarka finansinio maklerio įmonės gali jungtis į asociacijas, kurios koordinuoja šių įmonių veiklą, atstovauja jų interesams ir tobulina vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą.
Finansinio maklerio įmonė atlieka šias funkcijas:
- siūlo vertybinius popierius viešajai apyvartai;
- esant pavedimui, saugo vertybinių popierių paketą;
- konsultuoja vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimais;
- perka ir parduoda vertybinius popierius ( savo vardu ir užsakovo lėšomis, savo vardu ir savo lėšomis );
4.2. Prekybos sistema
Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje sandoriai gali būti sudaromi centrinėje rinkoje bei tiesiogiai pirkėjui susitariant su pardavėju. Pastarieji sandoriai vadinama tiesioginiais.
Akcijų pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti biržos prekyboje tik per viešosios apyvartos tarpininką – finansų maklerio įmonę (vienas iš galimų maklerio veiklos variantų pateiktas 2 priede) arba komercinio banko specializuotą padalinį, turinčius teisę prekiauti Biržoje.
Pavedimus sudaryti visų rūšių sandoriams viešosios apyvartos tarpininkai gali tiesiogiai iš savo darbo vietų kompiuterių tinklo pagalba arba naudotis Biržoje esančiomis darbo vietomis.
4.2.1. Centrinė rinka
Pagrindinė Biržos centrinės rinkos užduotis yra sudaryti viešosios apyvartos tarpininkams galimybę pateikti viešą pavedimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba viešai paskelbti savo ketinimą pirkti arba parduoti vertybinius popierius.
Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje centrinėje rinkoje sandorių akcijomis sudarymui naudojamos dvi prekybos rūšys – prekyba fiksuota kaina ir nepertraukiama prekyba.
4.2.1.1. Prekyba akcijomis fiksuota kaina
Prekybos fiksuota kaina pagrindinis bruožas yra tai, kad visi sandoriai vienos prekybos sesijos metu sudaromi vienu kursu. Ši prekybos centrinėje rinkoje rūšis taikoma visoms akcijoms, esančioms Einamojo prekybos sąrašo B grupėje, o taip pat ir akcijoms esančioms kituose sąrašuose, jei joms panaikintos kainos kitimo ribos.