Videokameros (VK)
4. ADN automatinis diafragmos nustatymas .Šiuo atveju automatiškai nustatomas diafragmos kiaurymės skersmuo. Užtikrinantis optimalų šviesos srautą patenkantį per objektyvą į ŠSK. Tačiau automatinė diafragma blogai reaguoja į staigius objekto skaisčio pokyčius, kontrastingumo pokyčius. Staigiai įjungus šviesos šaltinį. Numatant tokius atvejus iš anksto, reguliatorių nustatyti į rankinį diafragmos nustatymo režimą.
5. Išlaikymo nustatymas .Jis dažniausiai nustatomas rankiniu būdu. Dažniausiai nustatomas išlaikymas 1/50 – 1/10000 s ribose. Visais atvejais krūvis PKR matricoje kaupiamas 1/50 s. Tačiau priklauso nuo to, kaip greitai juda filmuojamas objektas, norint nepalikti jo judėjimo pėksakų, parenkamas tuo mažesnis išlaikymo laikas tuo greičiau objektas juda. Kuo mažesnis išlaikymo laikas, tuo mažesnis nuskaitomas per tą laiką krūvis iš PKR matricos.
6. Automatinis juodo balanso nustatymas .Juodo balansas t.y. video sign., minimalaus lygio nustatymas rankiniu būdu arba automatiškai. Nuėmus nuo VK objektyvo dangtelį atitinkama schema (automatiškai) nustato etaloninį juodo lygį, nors galimas ir rankinis.
7. Automatinis balto lygio balansas .Video sign., max lygio nustatymas automatiškai arba rankiniu būdu. Skaitant, kad balta šviesa susideda iš 3 jų pagrindinių sp., balto balansas reiškia stiprinimo, raudonos ir mėlynos spalvų kanaluose parinkimą, stiprinimą žalios spalvos kanale atžvilgiu. Šie reguliavimai atliekami gaminant VK. Tačiau kai kuriais atvejais nustatytą stiprinimo koef., santykį reikia pakeisti ir tai daugiausia daroma automatiškai. Tam pakanka nukreipti VK į baltą objektą, sureguliuoti vaizdo mastelį taip, kad baltas objektas užimtų ne mažiau kaip 80% kadro ploto. Po to paspaudus mygtuką įjungti reguliavimo schemą. Nustatytas balto balansas išsilaiko ir išjungus VK spec., elektroninės atminties schemos dėka.
8. Elektroninės atminties schema (EAS) .Jos daugumoje VK yra. Ji įsimena daug VK parametrų reguliavimą, ir įsimena juos net tada, kai kamera išjungta ar veikia budinčiu režimu. Jos turi paprastai savą maitinimo šaltinį nedidelią ličio bateriją.
9. Testai ir derinimo lentelės . VK formuoja vaizdą iš raudonos, žalios ir mėlynos spalvų. Jeigu šių spalvų signalai nesuderinti arba sumaišomi neteisingomis proporcijomis vaizdas gali turėti įvairių defektų spalvotus kontūrus, blogas nevienodas skaistis, įvairiose kadro vietose. Spalvų ir vaizdo kokybės suderinimui naudojamos testinės kortos. T.y. įvairių spalvų ir gradacijų, juostų lentelės. Naudojamos spalvų pustonių, smulkių detalių išskyrimo gebai ir panašiai nustatyti. Spalvotos juostos naudojamos reguliuoti ir tikrinti VK spalvingumo kanalui. Tinklinis laukas naudojamas geometrinių iškraipymų netiesiškumų ir spal., kontūrų nustatymui.
10. Indikacija VK .Dauguma indikatorių VK sutapdinami su elektroninio vaizdo ieškikliu ekrane, kadangi kadangi ten koncentruojasi operatoriaus dėmesys filmuojant. Ind., gali būti paprasčiausias šviesos indikacija perspėjanto apie klaidas, avarines situacijas, vaizdų, žodžių, skaičių, grafikų, lentelių pavidalu. VK indukuojama ekspozicija esant nepakankamai arba per dideliai šviesai užsidega signalinė lemputė – indikatorius. Video sign., lygis į vaizdo ieškiklio ekraną išvedama informacija apie vaizdo lygį. Apie video sign., stiprinimą, indikatorius šviečia esant per dideliai šviesai, maitinimo baterijos būklę, indikuoja kai bat., išsikrauna iki lygio kai turi būti pakrautaarba pakeista. Apie nešiklio (kasetės) pabaigą, indikatorius mirksi, balto balansą, apie VM režimą, įrašymas/ atkūrimas, long play, standartplay ir pan.
11. Vaizdo ieškiklis (VI) .Jie gali būti optiniai ir elekrtoniniai. Optiniai parodo filmuojamo objekto vaizdą natūraliomis spalvomis ir vaizdas tiksliai atitinka tą kuris patenka į objektyvo numatytą lauką. Tai leidžia tiksliai sufokusuoti objektyvą į filmuojamą objektą. Tokio vaizdo ieškiklio tipas gali būti ir TTL sistema. Šioje sistemoje šviesa patenka į vaizdo ieškiklį tiesiog per objektyvą. Optinis vaizdo ieškiklis leidžia stebėti ir tada kai VK išjungta. Pagrindinis optin., ieškiklių minusas neįmanoma stebėti VK suformuotą realų vaizdą. Kadangi optin., vaizdo ieškiklis neleidžia atkurti nufilmuotos medžiagos. Dauguma šiuolaikinių VK turi elektroninį vaizdo ieškiklį. Jo ekranas j/b elektroninio vamzdelio ekranas. Labiausiai paplitęs jo dydis yra 38 mm pagal įstrižainę. Panaudojant tokį vaizdo ieškiklį galima įvertinti vaizdo fokusavimą, teisingai parinkti ekspoziciją nustatyti sp., balansą filmuojamame vaizde. Į elektroninio vaizdo ieškiklio ekraną galima išvesti visą būtiną informaciją apie VK būklę ir darbo režimus. Ji išvedama panaudojant mikroprocesorių pagal tam tikrą programą paspaudus tam tikrą mygtuką. VK sukuriama papildoma informacija kurią galima įvesti į filmuojamą vaizdą, filmavimo data, laikas kuriuos formuoja įmontuotas elektroninis laikrodis, titrai įrašomi pagal spec., simbolių genaratorius. Elektroninio vaizdo ieškiklio minusai jie naudoja energiją viso VK darbo metu t.y. turi būti pastoviai įjungta, nes jei kamera budinčiam režime todėl gali išeiti iš rikiuotės elektroninis vamzdelis. Kadangi vaizdas j/b operatorius nėra tikras, kad nufilmuoto vaizdo sp., neiškraitytos. Dėl mažų ieškiklio matmenų galima nepastebėti nereikalingų detalių filmuojamoje scenoje, kurios aiškiai pasimatys TV. Vis daugiau dabartinių VK turi skystų kristalų vaizdo ieškiklius, kurie yra didelių matmenų ir gali būti nuimti nuo VK ir nešiojami atskirai (ant rankos). Tačiau jie daug kainuoja, neekonomiški.
Puslapiai: 1 2