Viedeomagnetofonai
2.1.1 Reikalavaimai VM VM yra skirti vaizdo ir garso (video ir audio) signalų įrašymui ir atkūrimui, tačiau dėl galimybių įrašyti plačiajuosčius signalus, naudojami garso signalų skaitmeniniam įrašymui, radiolokacijos, telemetrijos ir vald. Signalų įrašymui ir atkūrimui. Videosignalas turi žymiai platesnę Df lyginant su audiosignalu: 
Pas mus naudojamas vaizdo signalas su Df:
 |
taigi garso signalas užima 10 oktavų, o vaizdo 18 oktavų. Norint įrašyti TV signalą, reikia turėti traktą, kurio Df 130 kartų platesnė nei garso signalo: 
Esant min bangos ilgiui l min=4mm, maksimalus įrašo bangos ilgis : l max=4*1,3*105=0,5m, tai maždaug 100 kartų viršyja magnetinės galvutės darbo paviršiaus ilgį, o įrašyti ir atkurti normaliu ilgiu galima tik signalą, kurio l neviršyja galvutės darbo paviršiaus ilgio, taigi garso technikoje įprastomis priemonėmis įrašyti ir atkurti VS neįmanoma. Todėl VS spektrą būtina perkelti į aukštesnių dažnių srytį. Perkėlus VS spektrą vienu MHz:
 |
(apie 3 oktavos). Tačiau didelis VS spektro perstumimas “ AD srytį nepageidaujamas, nes įrašymo ir atkūrimo galvučių šerdyse stipriai išauga sukūrinės srovės ir tenka naudoti miniatiūrines šerdis ir galvutes iš AD medžiagų (feritų). Be to AD signalų įrašymas reikalauja didelių įrašymo atkūrimo greišių. Jei ftmax=7.5*106 Hz, tai esant išilginiam įrašo tankiui 250periodų/mm (l =4mm) reikalingas juostos traukimo greitis
 |
toks greitis neįmanomas (tam, kad įrašyti 1h programą reikėtų reikėtų juostos, kurios ilgis L=vjt*3600=30*3600=108km. Taigi, analoginiuose VM išilginis įrašo takelių išdėstymas nepriimtinas. Turi būti naudojamas skersinis arba įstrižas video eilučių įrašymas videojuostoje. Tarkim, reikia įrašyti į 1km ilgio juostą 30-40min filmo.
 |
Todėl VS spektro pakeitimui turi būti parenkamas metodas, kai spektras išsiplečia minimaliai. į reikalavimą geriausiai atitinka vienpusė amplitudinė moduliacija. Tačiau amplitudinė moduliacija blogai paveikiama trukdžių, todėl vaizdo įrašymui priimta DM su mažu moduliacijos indeksu.
b – moduliacijos indeksas, D |
f – f deviacuja, Fmax – maks. Moduliuojančio signalo f. iuo atveju įrašomo DM VS spektro plotis: DFOM=2*Fmaks*(b+1). Jeigu b³0, tai DFOM=2*Fmaks. Praktiškai nesiskiria nuo AM VS spektro. Siekiant sumažinti Fmaks įrašomą, DM signalo naštis f0 parenkamas (40-50)% didesnis už Fmaks: f0=(1,4-1,5) Fmaks. DM privalumas prieš AM yra tame, kad mg. Įrašymo ie atkūrimo metu trakte vyraujantis multiplikatyviniai trukdžiai, sukeliantys parazitinę AM, gali būti apriboti įvedant amplitudinį apribojimą DM signalui.
2.1.2 Analoginių VS įrašymo sistemos ir formatai.
iuo metu naudojama daug nesuderinamų vaizdo analoginio įrašymo sistemų (1.1. lentelė), tai sąlygoja konkurencija tarp videoaparatūrą išleidžiančių firmų ir didelė pasaulyje vartojamų TV standartų ir sistemų įvairovė. Dabar naudojama 18 TV sistemų ir standartų ir tai apsunkina videotechnikos suderinamumą, nes VM skirti konkrečių standartų ir sistemų signalų įrašymui. Videotechnikoje naudojamas analoginis dažniu moduliuoto vaizdo signalo įrašymas mg.j. besisukančiomis ant VM videogalvučių, įrašant eilutėmis, kurios išdėstytos skersai arba įstrižai juostos. Mg. j. Traukiama palyginti lėtai, videogalvutės sukasi dideliu dažniu ir gaunamas didelis santykinis galvučių (mg.j.) judėjimo greitis, reikalingas plačiajuosčiams signalams įrašyti. Tai yra bendra visiems videoformatams, tačiau jų yra daugš Bandymas juos sulyginti ir įvertinti atliktas “Sony” ir jo rezultatai pateikti lentelėse 2.1., 2.2. ir pav. 2.1.-2.4. Dauguma formatų yra mėgėjiški: VHS,VHS-C,VIDEO-8, pusiau profesionalūs: SVHS (daugiau atkuriamų eilučių nei VHS), Hi-8 (pagerintas vaizdas ir garsas), V 2000 mėgėjiškas dvipusis didelio tankio. Profesionalūs formatai: AMPEX arba TB-MAZ, C, B. Lentelėje 2.2. pateikti įvairių formatų įrašo ir juostos traukimo greičiai. Videoįrašams svarbu mg.j. išeiga laiko vienetui. Jos sumažinimas išlaikant tą pačią atkuriamo vaizdo kokybę įmanomas tik didinant įrašo tankį. Išilginį tankį bit/mm (išilgai eilutės), skersinį tankį (informac. kiekis pločio vienetui skersai įrašo eilutės), paviršinį tankį (išilginio ir skersinio tankio sandauga), tūrinį tankį (inf.kiekis juostos tūryje). 
įrašant eilutėmis išilgine kryptimi laikoma eilučių įrašymo kryptis, o skersine – kryptis statmena išilginei. Įrašo tankį galima didinti didinant VM mazgo galvutės-juostos skiriamąją gebą, kuri apibūdinama min pasiekiamu vaizdo įrašo bangos ilgiu juostoje. Faktiškai visą vaizdo mg. įrašymo istoriją galima įsivaizduoti kaip laipsnišką visų rūšių įrašo tankių didinimą: išilginis tankis didėjo įrašo l mažinimo sąskaita (2.3. pav.) o tai leido sumažinti įrašymo greitį ir mg.j. plotį. Skersinis tankis didėjo mg.j. gerinimo, naujų įrašymo būdų (be tarpo tarp eilučių) panaudojimo dėka. Tai leido sumažinti atstumus tarp įrašo takelių, juostos plotį, traukimo greitį. Paviršinis tankis didėjo išilginio ir skersinio tankių dėka. Tūrinis tankis didėjo dėl mg.j. storio mažinimo ir paviršinio tankio didinimo. Bet kurio VM širdis ir silpniausia vieta yra mazgas – videogalvutė-juosta. Mg. videogalvučių kokybė priklauso nuo šerdies medžiagos ir konstrukcijos. Šerdims dažniausiai naudojamas AD monokristalinis feritas pasižymintis mažais nuostuoliais, gerom magn. savybėm, kietumu, atsparumu dilimui ir, deja, trapumu. Naudojamos ir metalinės medžiagos : naudojamos sudėtinės medžiagos iš ferito ir sendasto. Videogalvučių darbo plyšys turi būti labai mažas norint gauti min bangos ilgį l min=n*0,1mm. Videogalvutės tvirtinamos ant dideliu dažniu besisukančio būgno ir jų padėtis turi būti nustatyta labai tiksliai. Labai svarbu tiksliai nustatyti darbo plyšio polinkio kampą, video galvučių tarpusavio padėtį pagal kampą, sukimosi plokštumą, galvutės išėjimą už būgno. Pagrindinis eksplotac. videogalvučių rodiklis – didelis darbo laikas išlaikant didelį įrašo atkūrimo greitį. Tai priklauso nuo mg.j. , eksplotacijos sąlygų: oro drėgnumo, dulkėtumo, stabdymų skaičiaus, stop kadro panaudojimo. Siekiant didelio įrašų tankio mg.j. privalo turėti vienalytę smulkiadispersinę darbo sluoksnio struktūrą, lygų jo paviršių, didelę mg. sluoksnio koercityvinės jėgos reikšmę, maks. liekamojo įmagnetinimo arba mg. indukcijos ir histerizės kilpos stačiakampiškumo koef. reikšmes. Tam paprastas g Fe2O3 netiko ir vyko naujų mg. medžiagų videojuostų magnetiniam sluoksniui paieškos. CrO2, Co modifikuoti g Fe2O3 milteliai, grynos Fe milteliai, ištisinis užgarintas Fe sluoksnis, CoNi lydinio užgarintas sluoksnis. Pirmų videojuostų darbo sluoksnio magnetinių dalelių skersmuo buvo dešimtosios mm dalys, dabar – šimtosios. Šios dalelės yra adatinės formos. Magnetinio lako liejimo metu jos orientuojamos būsimo įrašymo kryptimi stipriu išoriniu elektromagnetiniu lauku. Koercityvinė jėga išaugo nuo 24-30 iki 160-120 kA/m, liekamoji magn.indukc. nuo 0,13-0,16 iki 1,0-1,2 Te. Metalo miltelinėms juostoms labai svarbios lako (delelių rišančios medžiagos) savybės, visoms juostoms – pagrindo medžiaga. Dabar visos juostos gaminamos polieterio (laksano) pagrindu. Šiuolaikinės v.juostos yra labai plonos 6-18mm storio su 0,1-0,2mm storio vakuume užgarintu metalo sluoksniu. Paprastai videojuostos yra daugiasluoksnės. Nuo mg.j. kokybės, jos ir VM eksplotacijos sąlygų priklauso labai svarbus videoįrašų rodiklis – signalo iškritimai pastebimi ekrane. Videojuosta su videogalvutėm kontaktuoja skirtingai priklausomai nuo videojuostos-galvučių mazgo konstrukcijos. (2.4. pav.). Čia parodytos įvairios kontrukcijos, besiskiriančios videogalvučių bloko ir juostos kontakto kampu. Gauti 360 laipsnių sąlyčio kampą praktiškai neįmanoma. Sąlyčio kampas svyruoja nuo 90 iki 360 laipsnių ir priklauso nuo įrašo formato, galvušių skaičiaus (jei 2 galv. min 180°). M tipo mazge juosta juda M trajektorija. Galvutės įrašo signalus paeiliui kiekviena į savo eilutę, be to norint išvengti įrašo trūkių eilučių pradžioje ir pabaigoje galvučių įrašai persidengia. Įvertinus šį persidengimą juostos santykinis greitis: Vjs=40 m/s. Prof. VM eilutės plotis 0,254mm. Įrašas yra su tarpais tarp eilučių 0,143mm. Taigi žingsnis – 0,397mm. Per vieną apsisukimą juosta turi pasislinkti: 0,397*4»1,56m.