Viedeomagnetofonai

2.1.1 Reikalavaimai VM
VM yra skirti vaizdo ir garso (video ir audio) signalų įrašymui ir atkūrimui, tačiau dėl galimybių įrašyti plačiajuosčius signalus, naudojami garso signalų skaitmeniniam įrašymui, radiolokacijos, telemetrijos ir vald. Signalų įrašymui ir atkūrimui. Videosignalas turi žymiai platesnę Df lyginant su audiosignalu:
Pas mus naudojamas vaizdo signalas su Df:

taigi garso signalas užima 10 oktavų, o vaizdo 18 oktavų.
Norint įrašyti TV signalą, reikia turėti traktą, kurio Df 130 kartų platesnė nei garso signalo:

Esant min bangos ilgiui l min=4mm, maksimalus įrašo bangos ilgis : l max=4*1,3*105=0,5m, tai maždaug 100 kartų viršyja magnetinės galvutės darbo paviršiaus ilgį, o įrašyti ir atkurti normaliu ilgiu galima tik signalą, kurio l neviršyja galvutės darbo paviršiaus ilgio, taigi garso technikoje įprastomis priemonėmis įrašyti ir atkurti VS neįmanoma. Todėl VS spektrą būtina perkelti į aukštesnių dažnių srytį. Perkėlus VS spektrą vienu MHz:

(apie 3 oktavos). Tačiau didelis VS spektro perstumimas “ AD srytį nepageidaujamas, nes įrašymo ir atkūrimo galvučių šerdyse stipriai išauga sukūrinės srovės ir tenka naudoti miniatiūrines šerdis ir galvutes iš AD medžiagų (feritų). Be to AD signalų įrašymas reikalauja didelių įrašymo atkūrimo greišių. Jei ftmax=7.5*106 Hz, tai esant išilginiam įrašo tankiui 250periodų/mm (l =4mm) reikalingas juostos traukimo greitis

toks greitis neįmanomas (tam, kad įrašyti 1h programą reikėtų reikėtų juostos, kurios ilgis L=vjt*3600=30*3600=108km.
Taigi, analoginiuose VM išilginis įrašo takelių išdėstymas nepriimtinas. Turi būti naudojamas skersinis arba įstrižas video eilučių įrašymas videojuostoje.
Tarkim, reikia įrašyti į 1km ilgio juostą 30-40min filmo.

Todėl VS spektro pakeitimui turi būti parenkamas metodas, kai spektras išsiplečia minimaliai. Šį reikalavimą geriausiai atitinka vienpusė amplitudinė moduliacija. Tačiau amplitudinė moduliacija blogai paveikiama trukdžių, todėl vaizdo įrašymui priimta DM su mažu moduliacijos indeksu.

f – f deviacuja, Fmax – maks. Moduliuojančio signalo f.
Šiuo atveju įrašomo DM VS spektro plotis: DFOM=2*Fmaks*(b+1).
Jeigu b³0, tai DFOM=2*Fmaks. Praktiškai nesiskiria nuo AM VS spektro.
Siekiant sumažinti Fmaks įrašomą, DM signalo naštis f0 parenkamas (40-50)% didesnis už Fmaks:
f0=(1,4-1,5) Fmaks.
DM privalumas prieš AM yra tame, kad mg. Įrašymo ie atkūrimo metu trakte vyraujantis multiplikatyviniai trukdžiai, sukeliantys parazitinę AM, gali būti apriboti įvedant amplitudinį apribojimą DM signalui.

2.1.2 Analoginių VS įrašymo sistemos ir formatai.

Šiuo metu naudojama daug nesuderinamų vaizdo analoginio įrašymo sistemų (1.1. lentelė), tai sąlygoja konkurencija tarp videoaparatūrą išleidžiančių firmų ir didelė pasaulyje vartojamų TV standartų ir sistemų įvairovė. Dabar naudojama 18 TV sistemų ir standartų ir tai apsunkina videotechnikos suderinamumą, nes VM skirti konkrečių standartų ir sistemų signalų įrašymui.
Videotechnikoje naudojamas analoginis dažniu moduliuoto vaizdo signalo įrašymas mg.j. besisukančiomis ant VM videogalvučių, įrašant eilutėmis, kurios išdėstytos skersai arba įstrižai juostos. Mg. j. Traukiama palyginti lėtai, videogalvutės sukasi dideliu dažniu ir gaunamas didelis santykinis galvučių (mg.j.) judėjimo greitis, reikalingas plačiajuosčiams signalams įrašyti. Tai yra bendra visiems videoformatams, tačiau jų yra daugš Bandymas juos sulyginti ir įvertinti atliktas “Sony” ir jo rezultatai pateikti lentelėse 2.1., 2.2. ir pav. 2.1.-2.4. Dauguma formatų yra mėgėjiški: VHS,VHS-C,VIDEO-8, pusiau profesionalūs: SVHS (daugiau atkuriamų eilučių nei VHS), Hi-8 (pagerintas vaizdas ir garsas), V 2000 mėgėjiškas dvipusis didelio tankio. Profesionalūs formatai: AMPEX arba TB-MAZ, C, B.
Lentelėje 2.2. pateikti įvairių formatų įrašo ir juostos traukimo greičiai.
Videoįrašams svarbu mg.j. išeiga laiko vienetui. Jos sumažinimas išlaikant tą pačią atkuriamo vaizdo kokybę įmanomas tik didinant įrašo tankį. Išilginį tankį bit/mm (išilgai eilutės), skersinį tankį (informac. kiekis pločio vienetui skersai įrašo eilutės), paviršinį tankį (išilginio ir skersinio tankio sandauga), tūrinį tankį (inf.kiekis juostos tūryje).


įrašant eilutėmis išilgine kryptimi laikoma eilučių įrašymo kryptis, o skersine – kryptis statmena išilginei.
Įrašo tankį galima didinti didinant VM mazgo galvutės-juostos skiriamąją gebą, kuri apibūdinama min pasiekiamu vaizdo įrašo bangos ilgiu juostoje. Faktiškai visą vaizdo mg. įrašymo istoriją galima įsivaizduoti kaip laipsnišką visų rūšių įrašo tankių didinimą: išilginis tankis didėjo įrašo l mažinimo sąskaita (2.3. pav.) o tai leido sumažinti įrašymo greitį ir mg.j. plotį. Skersinis tankis didėjo mg.j. gerinimo, naujų įrašymo būdų (be tarpo tarp eilučių) panaudojimo dėka. Tai leido sumažinti atstumus tarp įrašo takelių, juostos plotį, traukimo greitį. Paviršinis tankis didėjo išilginio ir skersinio tankių dėka. Tūrinis tankis didėjo dėl mg.j. storio mažinimo ir paviršinio tankio didinimo.
Bet kurio VM širdis ir silpniausia vieta yra mazgas – videogalvutė-juosta. Mg. videogalvučių kokybė priklauso nuo šerdies medžiagos ir konstrukcijos. Šerdims dažniausiai naudojamas AD monokristalinis feritas pasižymintis mažais nuostuoliais, gerom magn. savybėm, kietumu, atsparumu dilimui ir, deja, trapumu. Naudojamos ir metalinės medžiagos : naudojamos sudėtinės medžiagos iš ferito ir sendasto. Videogalvučių darbo plyšys turi būti labai mažas norint gauti min bangos ilgį l min=n*0,1mm.
Videogalvutės tvirtinamos ant dideliu dažniu besisukančio būgno ir jų padėtis turi būti nustatyta labai tiksliai. Labai svarbu tiksliai nustatyti darbo plyšio polinkio kampą, video galvučių tarpusavio padėtį pagal kampą, sukimosi plokštumą, galvutės išėjimą už būgno.
Pagrindinis eksplotac. videogalvučių rodiklis – didelis darbo laikas išlaikant didelį įrašo atkūrimo greitį. Tai priklauso nuo mg.j. , eksplotacijos sąlygų: oro drėgnumo, dulkėtumo, stabdymų skaičiaus, stop kadro panaudojimo.
Siekiant didelio įrašų tankio mg.j. privalo turėti vienalytę smulkiadispersinę darbo sluoksnio struktūrą, lygų jo paviršių, didelę mg. sluoksnio koercityvinės jėgos reikšmę, maks. liekamojo įmagnetinimo arba mg. indukcijos ir histerizės kilpos stačiakampiškumo koef. reikšmes. Tam paprastas g Fe2O3 netiko ir vyko naujų mg. medžiagų videojuostų magnetiniam sluoksniui paieškos. CrO2, Co modifikuoti g Fe2O3 milteliai, grynos Fe milteliai, ištisinis užgarintas Fe sluoksnis, CoNi lydinio užgarintas sluoksnis.
Pirmų videojuostų darbo sluoksnio magnetinių dalelių skersmuo buvo dešimtosios mm dalys, dabar – šimtosios. Šios dalelės yra adatinės formos. Magnetinio lako liejimo metu jos orientuojamos būsimo įrašymo kryptimi stipriu išoriniu elektromagnetiniu lauku. Koercityvinė jėga išaugo nuo 24-30 iki 160-120 kA/m, liekamoji magn.indukc. nuo 0,13-0,16 iki 1,0-1,2 Te. Metalo miltelinėms juostoms labai svarbios lako (delelių rišančios medžiagos) savybės, visoms juostoms – pagrindo medžiaga. Dabar visos juostos gaminamos polieterio (laksano) pagrindu. Šiuolaikinės v.juostos yra labai plonos 6-18mm storio su 0,1-0,2mm storio vakuume užgarintu metalo sluoksniu. Paprastai videojuostos yra daugiasluoksnės. Nuo mg.j. kokybės, jos ir VM eksplotacijos sąlygų priklauso labai svarbus videoįrašų rodiklis – signalo iškritimai pastebimi ekrane.
Videojuosta su videogalvutėm kontaktuoja skirtingai priklausomai nuo videojuostos-galvučių mazgo konstrukcijos. (2.4. pav.). Čia parodytos įvairios kontrukcijos, besiskiriančios videogalvučių bloko ir juostos kontakto kampu. Gauti 360 laipsnių sąlyčio kampą praktiškai neįmanoma. Sąlyčio kampas svyruoja nuo 90 iki 360 laipsnių ir priklauso nuo įrašo formato, galvušių skaičiaus (jei 2 galv. min 180°). M tipo mazge juosta juda M trajektorija.
Galvutės įrašo signalus paeiliui kiekviena į savo eilutę, be to norint išvengti įrašo trūkių eilučių pradžioje ir pabaigoje galvučių įrašai persidengia. Įvertinus šį persidengimą juostos santykinis greitis:
Vjs=40 m/s.
Prof. VM eilutės plotis 0,254mm. Įrašas yra su tarpais tarp eilučių 0,143mm. Taigi žingsnis – 0,397mm. Per vieną apsisukimą juosta turi pasislinkti: 0,397*4»1,56m.

2.1.3. Profesionalūs videoformatai.
1954m RCA (Radio corporation of America) pademonstravo pirmą analoginį VM, kuriame vaizdas buvo įrašomas išilginėm eilutėm į juostą judančią 9,15 m/s greičiu.
1956 firma AMPEX sukūrė pirmą skersinio eilučių įrašymo į mg.j. keturiomis besisukančiomis galvutėmis videoroematą ir VM.
Profesionaliuose VM ilgai buvo naudojamas (ir dabar naudojamas) skersinis eilučių įrašymas, kurį keičia įrašymas įstrižom eilutėm. Skersiniam eilučių įrašymui AMPEX formatu naudojama 2” =50,8 mm pločio juosta. Videogalv. ilgis – 46,2mm. Diskas su 4 videogalvutėm sukasi 15000 aps/min arba 250aps/s dažniu ir per kiekvieną sekundę įrašoma 1000 videoeilučių. Pagal priimtą pas mus TV standartą per 1 sek išskleidžiama: fe=fk*nek=625*25=15625 eilutės. Todėl vienoje videoįrašo eilutėje telpa

TV eilučių. Galvučių komutacija atliekama eilučių sinchroimpulso atsiradimo momentu pakaitomis kas 15-16 eilučių, taigi AMPEX naudojamas segmentinis įrašymo būdas, kai vienoje video eilutėje įrašoma TV lauko dalis – segmentas.
Galvutės įrašo signalus paeiliui, be to siekiant išvengti tarpo tarp eilučių, gale ir pradžioje įrašai persidengia dviem gretimom galvutėm. Įvertinant šį persidengimą, santykinis galvučių juostos greitis sudaro 40m/s, kurio pilnai pakanka įrašyti AD 6,5MHz pločio videosignalo dedamąsias. AMPEX formato įrašo eilučių plotis sudaro 0,254mm, atstumas tarp jų 0,143mm, t.y. eilutės yra palyginti plačios ir naudojami apsauginiai tarpai. Skersinis įrašo tankis viršyja 2,5 eilutės/mm.
Esant dideliam santykinianm greičiui tarp juostos ir galvutės, juostos greitis yra mažas, tai leidžia į 1,5km įrašyti 1,5h įrašo. Svarbiausias šio skersinio videoeilučių įrašymo būdo privalumas – įrašymo atkūrimo arba santykinis galvučių juostos greitis apsprendžiamas ne juostos greičio stabilumu, o standaus disko su 4 videogalvutėm sukimosi dažnio stabilumu. Įrašymo atkūrimo greičio pokyčiai gaunami dėl slidimo vedančiajame bloke. Siekiant išvengti juostos greičio pokyčių ir ŽD virpesių, VM naudojama juostos greičio automatinio reguliavimo sistema. Taip pat AMPEX VM naudojama Dm (naščio) videosignalai su palyginti maža naščio deviacija. Pasirinkus mažą (<2) santykį tarp naščio ir maks.mod.sign. persidengia videosignalo ir DM signalo spektrai, tai yra trūkumas, kurio pasekmėm mažinti VM dažnio moduliatoriuje naudojamos priemonės, neleidžiančios patekti moduliuotam signalui į moduliatoriaus IŠ, o demoduliatorius turi išskirti DM signalą ir iš jo gauti videosignalo spektrus. Žemo moduliacijos indekso pasirinkimas videosisitemose buvo priverstinė priemonė, leidžianti min išplėsti įrašomo signalo spektrą, lyginant su videosignalu. Tai, kad buvo panaudotos 4 besisukančios galvutės, kurių kiekviena įrašo ir atkuria tik dalį TV signalo (segmentą), reikalavo kruopštaus galvučių parinkimo ir derinimo. Be to, galvutės greitai dėvisi (dirba 150-180h) įvertinant reikalavimus profesionaliam įrašymui. Todėl tokių VM eksplotacija ir aptarnavimas yra sudėtingas. Siekiant sukurti spcefektus: PAUSE,REPEAT…, reikalingi papildomi pastovios atminties įrenginiai su atmintim min 1 vaizdo laukui. Skersinis eilučių įrašymo būdas neekonomiškas, juostos išeiga 368mm2 vienam vaizdo laukui.
Struktūrinė AMPEX VM schema parodyta (2.6. pav.). Juostątraukia juostos traukimo mechanizmas (1), į kurį įeina paduodantis mazgas (2) ir priimantis mazgas (3), bei vedantis variklis (4). 4 videogalvutės išdėstytos ant besisukančio videodisko (5). IN signalas patenka į vaizdo kanalą (6), kuriame videosignalas paverčiamas DM signalu prieš įrašymą ir DM signalas videosignalu atkuriant. Iš vaizdo kanalo DM signalas patenka į DM signalo kanalą (7), kuriame atliekas įrašymas, atkūrimas, koregavimas ir DM dignalo apdorojimas. Po atkūrimo ir demoduliacijos videosignalas praeina iškritimų kompensacijos bloką (8), iškraipymų korekcijos bloką (9) ir sinchrosignalų korekcijos bloką (10). Sukoreguotas video signalas, kuriame pašalinti iškraipymai laike ir sukoreguota sinc. forma patenka į …. (konspekte nėra L)
Garso imp. įrašomi išilginiame takelyje panaudojant nejudančią galvutę, esančią kartu su atkūrimo galvute bloke (11).
Garso įrašymo būdas – tiesioginis įrašymas su AD pamagnetinimu kaip įprastuose ritininiuose AM. Garso signalo stiprinimas ir koregavimo atliekamas garso kanale (12), kuriame yra garso įrašymo ir atkūrimo stiprintuvai. Garso režisieriaus žymėms įrašyti išskirtas atskiras takelis.
VM vienu metu dirba trys automatinio reguliavimo sistemos:
a)) juostos greičio (13). Turi užtikrinti, kad atkuriant videogalvutės pataikytų į videoeilutes, tam įšilgai juostos įrašomi valdymo arba sinchrosignalai į specialų takelį panaudojant nejudančią valdymo kanalo galvutę (14).
b)) videodisko sukimosi dažnio (17). Reikalinga reguliuoti videodisko sukimosi dažniui, kuris įrašymo ir atkūrimo metu turi būti sinchroniškas.
c)) juostos įterpimo (15). Užtikrina pastovų juostos įterpimą traukimo metu.
Be šių sistemų į VM įeina elektroninio programų montažo, sinchroninio paleidimo, maitinimo, aušinimo, kontrolės ir komutacijos blokai, videomonitorius, TV oscilografas ir garso agregatas. Senoms videoprogramoms ištrinti naudojamos trinimo galvutės (16).
4 galvučių prof. VM perduoda, įrašo ir atkuria spalvoto vaizdo videosignalą dažnių juostoje: 50Hz-(5,5-6,5)Mz. Su santykiu: S/Tr³42dB. ADCh netolygumu: DM£±1dB. Garso kanalo Df=50Hz-15kHz. Su santykiu S/Tr³50dB.
AMPEX pvz: KADP-3PM.
Gerokai paprastesni ir ekonomiškesni yra profesionalūs VM su įstrižu videoeilučių įrašymu. Ilgą laiką jie buvo nenaudojami, nes juostos v svyravimai, nereikšmingi VM su skersiniu įrašymu, gerokai atsiliepia atkuriamo signalo stabilumui laike. Įstrižas videoeilučių įrašymas atliekamas 2, 1.5 ir 1 galvutės būdais.
2 galvučių prof. VM įrašo spalvoto vaizdo video signalus į 1” pločio juostą (25,4mm). Jie leidžia panaudoti taip pat segmentinį įrašymą, tačiau vaizdo laukas suskirstomas į segmentus ne po 15-16 TV eilučių, o po 52 ir lauką sudaro 6 segmentai. Tai pavyksta padaryti siauresnėje juostoje lyginant su AMPEX įstrižų ir ilgesnių eilučių dėka. Videograma įrašant segmentais dviem videogalvutėm yra vadinama formatu B (2,8:2,9). Būgnas su dviem videogalvutėm priešingose būgno pusėse išskirtomis 180° kampu sukasi 9000apsisuk/min ir abgaubiamas juostos 190° kampu (su atsarga). Santykinis galvučių juostos judėjimo greitis 24m/s, o juostos traukimo greitis 24,3m/s. Eilučių ilgis siekia 80mm (dvigubai ilgesnės už AMPEX) ir sudaro 14° kampą su juostos judėjimo kryptimi. Trys išilginiai takeliai naudojami garsui įrašyti ir vienas išilginis takelis tarp dviejų garso takelių yra skirtas sinchroimpulsams. Juostos išeiga 102mm2/TV laukui. Tačiau B formatas neišvengia dviejų pagr. skersinio įrašymo trūkumų: 1) segmentinio įrašymo (reikia kruopštaus galvučių parinkimo); 2) stop kadrui reikalinga atmintis.
Šių trūkumų neturi prof. VM sudarytas pagal nesegmentinį C formatą. C formatas dirba 1 ir 1.5 galvučių būdais. C formato prof. VM-uose naudojama taip pat 1” video juosta, 135mm skersmens videodiskas, kuriame įtvirtinamos galvutės besisukančios 3000aps/min dažniu. C formato vienos galvutės būdu gauta videograma parodyta (2.12 pav.). Eilutėje, kurios ilgis 411,5mm, sudarančioje 2°33` kampą su juostos traukimo kryptimi telpa vienas ištisas vaizdo laukas ir dalis kadrų gesinimo impulsų. Pilnai įrašyti visą videosignalą viena galvute neįmanoma, nes apgaubimo kampas yra mažesnis už 360°. 1.5 galvutės būdas skiriasi nuo 1 galvutės būdo tuo, kad aktyvi TV lauko dalis (eil. 16-312; 320-625) yra įrašoma viena galvute, o iškrentančios eilutės (313-328; 1-15) yra įrašomos ir atkuriamos papildoma galvute. Kampas tarp šių galvučių 30°. 1.5 galvutės būdu įrašyta C formato videograma yra parodyta (2.10 pav., 2.11 pav.). Šiuo atveju eilutės ilgis (aktyvios dalirs) yra 330,6 mm ir eilutės sudaro 2°33` kampą su juostos traukimo kryptimi. Eilutė suskirstyta į dvi dalis, ilgesnioji (aktyvi) dalis skirta vaizdo signalui įrašyti. Eilutės plotis 155mm, tarpai tarp eilučių 60mm, taigi įrašo tankis didesnis nei AMPEX ar B formate. Juostos išeiga vienam TV laukui C formate yra 95,35mm2”TVlaukui. v= 21,4m”s. Jei C formate kadrų sinchroimpulsai nerašomi, tai vietoje trumpų eilučių segmentų gali būti įrašomas garso takelis. Tada 2 garso takeliai yra viršutinėje ir 2 apatinėje juostos dalyje. Apatiniai skirti režisieriaus garso signalui įrašyti, viršutiniai – TV.

2.1.4. Pusiau profesionalūs ir buitiniai video įrašų formatai.
Pusiau prof. VM užima tarpinę padėtį tarp profesionalių ir buitinių VM pagal kokybinius rodiklius, eksplotacijos galimybes ir sudėtingumą. Todėl juose naudojamos mg.juostos plotis ½” ir yra naudojami įrašai su tarpais, kurie buitiniuose formatuose nenaudojami. Be to buitiniuose VM galima sumažinti reikalavimus juostos pločiui, iškraipymams laike ir apsaugai nuo triukšmų, nes buitiniai įrašai daug kartų perrašomi ir buitiniai VM naudojamis uždaroje video sistemoje. Todėl buitinių VM Df juosta gali būti susiaurinta iki 3-35MHz, nes buitinėm sąlygom pakanka skiriamosios gebos 250-400 TV eilučių, dėl to būtina iš esmės supaprastinti VM konstrukciją ir eksplotaciją, padidinti patikimumą, galvutės turidirbti ne mažiau kaip 2000h. Siekiant supaprastinti mg.juostos įstatymą ir saugojimą buvo sukurtos kasetės, kurių trukmė ³1,5-2 h, tai privertė sumažinti juostos plotį iki ½”, 8 mm, ¼”, storį nuo 28 iki 13mm, pereiti prie nesegmentinių įrašymo formatų su įstrižu eilučių įrašymu be tarpų.
Iki šiol buvo nagrinėti ritininiai įrašų formatai. Formatas U-matic buvo pirmas pusiau prof. kasetinis formatas, jame naudojama 19,05mm juosta (3/4”) ir įrašymas su tarpais tarp eilučių. Šio formato video fonogramos parodytos (2.13 pav.), o videogalvučių blokas ir mg.juostos traukimo mechanizmas (2.14 pav.). Šiame formate yra numatyti įrašai su tarpais, kur eilučių plotis sudaro 85mm, o žingsnis 125mm, taigi tarpas =40mm. Šiame formate juostos išeiga sudaro 36,3mm2/TV laukui. Be įstrižų eilučių yra numatyti 2 išilginiai garso takeliai, vieną iš kurių galima panaudoti kaip režisieriaus.
Formatas U-matic L buvo plačiai paplitęs, todėl su laiku jį palietė bendros kasetinio įrašymo tendencijos (įrašymo ir atkūrimo skaisčio signalo Df plėtimas), po modernizacijos atsirado U-matic H, dar vėliau U-matic SP (superior performance). Plačiausia videosignalo Df gauta SP, kuris priskiriamas prie prof., tačiau jame yra nepakankamai kokybiškas garso kanalas, nes juosta traukiama nepakankamai greitai, o besisukančios garso galvutės nenumatytos, todėl SP formato VM garso kokybės pagerinimui panaudotos triukšmų slopinimo sistemos Doulby-C. Umatic formato VM naudojami kaip perrašomi įrenginiai, taip pat elektroniniam programų montavimui.
Betamax yra pirmas buitinis formatas, kuriame eilutės įrašomos be tarpų. Eilučių plotis 32,8mm. Videosignalo įrašymo, atkūrimo greitis yra gana didelis 5,832m/s, ypač lyginant su juostos traukimo greičiu 1,873cm/s. Įrašo voenoje kasetėje trukmė 3 h 15min. Tačiau garso kokybė dėl mažo greičio prasta. Videoeilučių polinkio kampas yra 5° ir naudojamas azimutinis galvučių darbo polinkis ±7°. Juostos išeiga yra 4,8mm2 TVlaukui.
Iki šiol nagrinėti VM formatai buvo su taip vadinamu kompozitinis (bendru) skaisčio ir spalvingumo signalų įrašymu, tačiau įrašant kompozitinius signalus jų prieš tai neapdorojus, skaisčio ir spalvingumo signalų spektrai persidengia ir trukdo vieni kitiems, todėl tokiose sistemose šių signalų spektrus tenka apriboti ir taip išskirti. Tačiau tai sumažina skiriamą gebą (ypač skaisčiui), dėl ko neatkuriamos smulkios detalės.
Pusiau profesionalioje Betacam videosistemoje skaisčio Y ir spalvingumo CR,CB signalai išskiriami ir įrašomi atskirose videoeilutėse. Y užima vieną įstrižą eilutę, CR,CB yra sutankinami laike ir įrašomi gretimoje su Y eilutėje kiekvienas paeiliui užimant po ½ eilutės. Tokiu būdu čia panaudojamas komponentinis (atskiras) Y ir CR,CB signalų įrašymas.

Šio formato videofonograma parodyta (2.15 pav.), o juostos traukimo mechanizmas (2.16 pav.). Viedeofonograma įrašoma į ½”=12,6mm pločio juostą. Betacam naudojama buitinio Betamax juosta ir kasetė.
Videogalvučių pora Y ir CR,CB įrašo visą TV vaizdo lauką į dvi gretimas eilutes, kurių polinkio kampas 4,68°. Eilučių plotis 73mm, ąingsnis 80,5mm, taigi tarp eilučių yra 7,5mm tarpas. Nežiūrint į tarpą tarp eilučių, videogalvučių darbo plyšiai turi palyginti didelį azimutinį polinkio kampą – skaisčio -15°, Y – +15° statmens į eilutę atžvilgiu.
Viršutinėje VJ dalyje yra du išilgi takeliai po 06mm garsui, apatinėje dalyje yra valdymo sinchrosignalo ir adresų laiko kodo išilginiai takeliai. Universalios įrašymo atkūrimo galvutės po dvi priešingai išdėstytos Y ir CR,CB perstumtos viena kitos atžvilgiu 6,767° kampu, ir perstumtos pagal aukštį 0,07-0,08mm, o išilgai juostos per 4,4mm. Kiekviena skaisčio-spalvingumo pora turi trinimo galvutę. Taigi ant būgno yra 6 galvutės. Besisukančios galvutės leidžia ištrinti įrašą eilutėmis arba fragmentais. (2.15 pav.-2.16 pav.) parodyta ir bendra trynimo galvutė su darbo plyšiu per visą juostos plotį, universali dvikanalė garso galvutė ir tame pačiame korpuse išdėstyta adreso laiko kodo įrašymo atkūrimo galvutė. Atkurianti garso galvutė naudojama kontroliuoti signalui įrašymo metu (ištisinis kanalas) ir nuskaito vienu metu abu kanalus. Komponentinis Y ir CR,CB įrašymas ir C signalų sutankinimas laike pilnai pašalina kryžminius trukžius.
Kita Betacam formato modifikacija: Betacam SP. Esminis videosignalo Df išplėtimas šiame formate gautas pasirinkus didesnį naščio dažnį esant tai pačiai moduliuojamo signalo deviacijai ir panaudojus metalo miltelių mg.j. su smulkesne struktūra.
Formatas Video-2000 išsiskiria maksimaliu įrašo tankiu ir ilgiausia įrašo trukme kasetėje, kuri siekia 8h. V-2000 videofonograma parodyta (2.17 pav.). Įrašant vaizdo eilutės užima tik 0,5 juostos pločio, antra juostos pusė įrašoma apvertus juostą. Video būgno skersmuo 65mm. Įrašumo atkurimo greitis 5,08m/s, juostos traukimo greitis 2,442cm/s. Dėl labai mažo galvučių darbo plyšio pločio (0,2-0,3mm) gaunamas didelis tankis. Įrašo eilutės plotis 2,53 mm be tarpų. Tokio eilučių pločio formato nebeįmanoma atkurti be autotrekingo. Juostos išeiga 3,1mm2 TV laukui. Šiame formate eilučių polinkio kampas 2,64°. Galvučių darbo plyšių azimutinis polinkio kampas ±15°.
Plačiausiai paplito VHS formato VM. Šiame formate juosta talpinama į videokasetę, kurioje paduodantis ir priimantis ritinėliai išdėstyti vienoje plokštumoje. Juostos plotis 12,7mm, storis 20-13mm. (2.18 pav.). Įstrižos videogalvutės įrašomos panaudojant priešingose būgno pusėse esančias galvutes. Būgno skersmuo 62mm, tarp eilučių tarpų nėra. Siekiant išvengti kryūminių trukdžių, darbo plyšiai turi ±6° azimutinį polinkį. Videobūgnas su galvutėmis sukasi 1500aps/min=25aps/s dažniu ir kiekviena galvutė įrašo 1 TV vaizdo lauką, kadangi galvučių sukimosi dažnis lygus TV vaizdo kadrų kitimo dažniui. Santykinis galvučių juostos greitis sudaro 4,86m/s. Juostos traukimo greitis 2,34cm/s. Įrašo trukmė iki 3h naudojant 15mm juostą (gali būti iki 4h). Juostos išeiga yra 5,9mm2 TV laukui. VHS formato modifikacijos: VHS-Hi-Fi -su pagerintos kokybės garsu, VHS – C – (compact) su sumažintų matmenų kasete, S-VHS – su išplėsta videosignalo juosta.
Šiuo metu sparčiai plinta 8mm pločio videojuostos. Formatai: Video-8 ir aukštesnės vaizdo ir garso kokybės modifikacija Hi-8. Video-8 formato supaprastinta fonograma parodyta (2.19 pav.). Šio formato videokasetės išsiskiria ypatingai mažais matmenimis sulyginamais su compact audio kasečių matmenimis.

2.1.5. VHS VM struktūrinė schema ir veikimas
Supaprastinta struktūrinė kinematinė VHS VN schema parodyta (2.21 pav.). Joje radiopriėmimo įrenginys (tiuneris) (1) išskiria ir sustiprina antenos priimamus radiodažnio signalus, keičia juos į TD vaizdo ir garso signalus ir detektuoja, kol gaunami PSTV vaizdo ir garso signalai. Radiopriėmimo įrenginyje formuojami ir valdymo signalai automatinėms heterodino dažnio paderinimo ir stiprinimo dažnio sistemoms. Toliau vaizdo ir garso signalai apdorojami skirtinguose kanaluose. Buitinis VM yra palyginti siaurajuostis ir gali įrašyti bei atkurti signalus, kurių maks.dažnis yra apie 5MHz. Juo negalima įrašyti ir atkurti PSTVS su plačiu spektru (2.21(a)pav.) be papildomo apdorojimo, todėl Ey ir RGB yra išskiriami ir apdorojami Ey ir RGB įrašymo ir atkūrimo kanaluose (SK ĮK-2 ir SP ĮK-3). Nežiūrint į tai, kad VHS naudojamas kompozicinis vaizdo signalų įrašymas, skaisčio signalo įrašymo kanale (2) iš PSTVS išskiriamas skaisčio signalas, kuris apribojamas iki 2,8MHz ir moduliuoja dažniu 4,3MHz naštį taip, kad sinc. viršūnės atitinka 3,8MHz, o balto lygį 4,8MHz, taigi dažnio deviacija vyksta 1MHz ribose. Greitus Ey pokyčius atitinka šoninės DM skaisčio signalo juostos, iš kurių viršutinė beveik pilnai nuslopinama dėl videogalvutės juostos mazgo ADCh netolygumo, o apatinė juosta užima
Df =(nuo 1,2MHz iki načšio=4,3MHz)

(2.21(b)pav.). Be to atstatoma nuolatinė Ey dedamoji. ASR palaiko pastovų TV signalo lygį kintant įtampai įrenginio įėjime.
Spalvingumo signalų įrašymo kanale (3) automatiškai atpažįstami spalvotų ir juodai baltų TV laidų signalai. Dažniu moduliuotas aplvingumo signalas (SECAM) išskiriamas ių PSTVS dažnių intervale 3,9-4,7 MHz.; su ponešlio dažniu 4,43MHz. Jo ilgis palaikomas pastovus panaudojant ASR. Heterodinuojant (fH=5,06Mhz) šis signalas pernešamas į 0,36-1,16MHz dažnių intervalą. Dažnių intervalas iki 1,2MHz tapo laisvas po to, kai buvo suformuotas DM skaisčio signalas ir šią vietą užėmė heterodinuotas spalvingumo signalas. Šiame kanale (spalvų įrašymo) įnešami ir būtini dažniniai iškraipymai, užtikrinantys įrašymo pastovumą dažnio intervale. Po to sumatoriuje (4) DM Ey sudedamas su heterodinuotu DM spalv.signalu. Jie sustiprinami ir patenka į video komutatorių (5), kuris priklausomai nuo VM darbo režimo perjungia videogalvutes (17) prie įrašymo ar atkurimo kanalo. Primu atveju kompozitinis signalas įrašomas į mg.juostą (26). Atkuriant, DM signalai įrašyti į mg.j. nuskaitomi tų pačių videogalvučių VG17. Patenka vėl į videokomutatorių 5, sustiprinami ir koreguojami pradiniame stiprintuve 6. Ey atkūrimo kanale 7 filtrais išskiriamas DM skaisčio signalas, kuris ribojamas siekiant panaikinti parazitinę AM, detektuojamas DD ir atstatomi pirminiai Ey virpesiai. Jei videogalvučių nuskaitoma U dėl kokių nors priežaščių (defektų mg.j.) žymiai sumažėja lyginant su vidutine (iškritimas), iškritę 4-5 eil.sign. pakeičiami eilutės trukme 64ms suvėlintais signalais. Taip sumažinami triukšmai. Spalvingumo kanale 8 iš videogalvučių atkuriami signalai išskiriami ER,EB, sustiprinami ir pakeičiamas dažnis į 3,9-4,7MHz ir vėl grąžinami į normalų TV signalą. Sumatoriuje 9 skaisčio ir spalvingumo signalai sudedami sudarydami PSTVS (2.21(b)pav.). Garso signalų įrašymo kanale 11 jie yra stiprinami, įvedama reikalinga dažninė signalų korekcija ir palaikoma pastovi (panaudojant AS3) įrašymo I magnetinei galvutei, į kurią įrašant patenka ir pamagnetinimo I iš trinimo pamagnetinimo generatoriaus TPG-14. Garso komutatorius GK-12 prijungia garso galv. GG-18 prie garso įrašymo ar atkūrimo kanalo priklausomai nuo VM darbo režimo. Prie GG 18, kuri įrašo ir atkuria, yra scemoje neparodyta trinimo galvutė atskirai garsui. Garso atkūrimo kanalas GAK 13 sustiprina, nuima nuo GG U ir nuima pauzės metu. Vaizdo ir garso atkūrimo kanaluose lygiagrečiai apdorojami signalai patenka į radio pardavimo įrenginp RPĮ 10, kuriame paverčiami kurio nors TV kanalo radiodažnio virpesiais ir toliau patenka į TV imtuvą.
Daugelis VM turi A/V IŠ ir IN. Nepilni arba tik įrašantys videoplejeriai radioperdavimo ir radiopriėmimo įrenginių neturi. Trinimo galvutė TG 15 ištrina vaizdo ir garso signalus, panaudodam trinimo pamagnetinimo generatoriaus 14 sukuriamą I trinimo. Kai kuriuose VM, VM ir TVĮ radiokanalų suderinimui panaudojamas TEST generatorius. Vaizdo įrašymo ir atkūrimo kokybė žymiai priklauso nuo vedančiojo veleno bloko ir videogalvučių bloko automatinio reguliavimo sistemų darbo. VVARS 20 palaiko reikiamą vedančiojo veleno sukimosi fazę ir dažnį, tuo pačiu ir mg.j. greitį, priklausomai nuo pavyzdinių virpesių dažnio ir fazės. Jų vaidmenį atlieka 25Hz kadrų sinc., kurie išskiriami iš priimamo signalo skaisčio signalo įrašymo kanale 2 ir įrašomi sinc. galvutės arba jos nuskaitomi atkūrimo metu.
VVARS turi 2 reg. kanalus : dažninį ir fazinį. Dažninio kanalo gr. yra mechaniškai sujungtas su vedančio variklio bloku (punktyru), spec. TACHO generatorius-23, iš kurio gaunami impulsai su informacija apie vedančio variklio bloko dažnį ir fazę. Fazinis kanalas neturi atskiro daviklio, reikalingas jo darbui sukuriamas dalinant f TACHO. Tiksliam signalo nuskaitymui VHS VM su dviem galvutėm numatyta rankinė fazės korekcija – trekingas. Autotrekingas su dviem galvutėm negalimas (išskyrus skaitmeninį), tam reikalinga trečia videogalvutė.
Video galvučių bloko ARS-21 reguliuoja VG sukimosi dažnį, tam tikra faze su pavyzdiniais virpesiais priimamų signalų kadrų sinc. įrašymo režime, ir ir skaisčio signalo įrašymo kanalo 2 kvarcinio generatoriaus 50Hz U atkūrimo režime. VGB ARS reguliuojama taip pat dviem kanalais: faziniu ir dažniniu. Dažniniam kanale bekontaktinio elektros variklio-22, sukančio videogalvučių bloką-16, sukimosi dažniui proporcingas periodas impulsų, kuriuos sukuria rotoriaus padėties daviklis RPD-25, lyginamas su pavyzdinio signalo trukme. Gaunama neatitikimo U veikia į EV-22 sukimosi dažnio reguliatorių, nustatydama reikiamą dažnį. VGB rotoriaus padėties daviklio funkcija atlieka mažų matmenų transformatoriai, į kurių pirmines apvijas patenka 60Hz. Fazinis kanalas turi atskirą daviklį D-25 (32), kurio f=25Hz. Tas pats signalas po pakeitimo į 50HZ U panaudojamas VG komutatoriaus VK 5 darbe.
Juostos traukimo mechanizmas-27 automatiškai užtaiso mg.juostą-26, suteikdamas jai M raidės pavidalo trajektoriją, transportuoja juostą ir komutuoja VM darbo režimus. Maitinimo įtampos stabilizatorius MŠ 28 keičia tinklo įtampą į nuolatines stabilizuotas. Automatikos ir valdymo blokas AB-29, į kurį įeina VVARS ir VGB ARS, turi valdymo sistemą, kuri užtikrina komutacijos tvarką ir VM darbo kontrolę visuose režimuose.
Utomatikos ir valdymo bloko pagrindu yra mikrokontroleris, garantuojantis komandų praėjimą, teisingas jų sekas ir draudžiantis jų vykdymą esant neteisingam nuoseklumui. Taip pat užtikrinantis prioritetinį komandų iš daviklių vykdymą sutrikus VM darbui (baigiasi juosta, daviklis peršviečia skaidrų rekordą ir sustabdo VM). Esant padidintam oro drėgnumui specialus drėgmės daviklis aprasoja ir VM neįsijungia. Taimeris-30 automatiškai įjungia ir išjungia VM užduotu laiku ir indikuoja laiką VM indikatoriuje. PVZ. VM gali įrašyti pasirinktą TV laidą kasdien tuo pačiu laiku arba vieną kartą užduotu laiku per 14 parų. Komutacijos blokas KB-31 įjungia VM į reikalingą darbo režimą. VHS VM turi dvi besisukančias VG ir tokiu būdu gali dirbti SP režime. Norint gauti LP režimą, būtina turėti 1 ar 2 papildomas VG. LP režime juostos traukimo greitis yra dvigubai mažesnis. Kartais naudojamas dar mažesnis greitis sudarantis 1/3 SP režimo greičio, t.y. EP. VHS VM gali būti numatyti PAL ir SECAM, kartais rašoma MESECAM, TV sistemoms ir j/b vaizdo TV programoms, kurios priimamos per anteną metrinių ir decimetrinių bangų diapazone. Jai kurie VM, pvz. SONY, tyri kabelinės TV diapazoną arbab Hiperband (HB) diapazoną. Norint palengvinti TV ir VM suderinimą atitinkamam TV kanalui, kai kuriuose VM formuojamas kontrolinis TEST signalas, paduodamas į jo radiodažnio išėjimą.

2.1.6. VHS formatas ir jo modifikacijos
Buitinis VHS formatas yra populiariausias ir 90% buitinių VM yra šio formato. Jo videofonograma jau buvo aptarta 2.1.4 ir 2.1.5 poskyriuose, techniniai duomanys pateikti 2.4 lentelėje. (2.26(a)pav.) parodytos įrašomų spalvingumo, skaisčio ir garso signalų spektrinės diagramos. Tačiau VHS formatas, kuriame juostos traukimo greitis vjt=23,4mm/s nepasižymi pakankamai aukšta garso kokybe. Įrašant garsą į išilginį takelį nominalus Df sudaro fmin-fmaks=70Hz-8KHz dėl mažo juostos traukimo greičio. Todėl atsirado nauja VHS formato modifikacija VHS-hi-Fi, kurioje garsas įrašomas dviem besisukančiom audio galvutėm. Tai padidino garso įrašymo/atkūrimo greitį iki .
Garso įrašymui panaudota DM. Šis įrašymo būdas ir atkuriamo garso kokybė atitinka Hi-Fi standarto reikalavimus, pagal kuriuos garsas turi būti stereofoninis, o garso kokybę atspindi duomenys, pateikti 2.3 lentelėje. Iš jos matyti, kad sumažėjo K harmonikų, išsiplėtė dinaminis diapazonas, žymiai sumažėjo detonacijų koeficientas ir kryžminiai trukdžiai, ir garso kanalai su DM ir besisukančiom galvutėm nedaug atsilieka nuo KD analogiškų parametrų.
Besisukančių audio galvučių išdėstymas. 2 ir 4 galvučių VHS VM parodytas (2.22(a)-(b)pav). Matyti, kad pradžioje įrašoma įstriža garso eilutė, po to į tą pačią vietą su suvėlinimu įrašoma video eilutė. Garsas į rašomas su naščiu:
fg.n.=1,3MHz kairiajam kanalui
fg.n.=1,7MHz dešiniajam kanalui
Kadangi audiosignalo naštis yra žemžsnis, jam panaudojamos galvutės su gana plačiu plyšiu: apie 1mm.Garso signalas yra stiprus ir įmagnetina juostą per visą darbo sluoksnio storį »4mm. Po to sekančios videogalvutės turi plyšį 0,3mm. Videosignalas yra stipresnis, tačiau jo naštis ir maksimalus ribinis dažnis VHS formate yra gerokai didesnis (fn.v.=4,3MHz), todėl videosignalas paviršiniame sluosknyje ištrina garso įrašą ir sukuria vaizdo eilutę. Tokiu būdu garso įrašas pasilieka darbo sluoksnio gylyje, p video eilutė paviršiuje. Nuskaitymas vyksta tomis pašiomis galvutėmis. Tačiau vaizdo signalui (ypač ŽD) gali trukdyti garsas, kad to išvengti garso eilutės įrašomos galvutėmis, kuriųdarbo plyšio azimutinis polinkis sudaro ±30°, o video ±6°. Garso eilutės yra įrašomos siauresnės negu vaizdo eilutės. (2.24 pav.). Tokiu būdu videoeilutės įrašomos be tarpų, o garso eilutės su tarpais, ir tai leidžia sumažinti kryžminius trukdžius tarp stereo kanalų. Garso naščiai yra išdėstyti tarp Ey ir R,B signalų spektrinių diagramų, tai irgi leidžia sumažinti trukdžius. Pav (2.22(a)pav.) yra parodytos videogalvutės, kurios yra sudvejintos (dvi tinka SP, o greta išdėstytos dar dvi galvutės LP), taigi ant būgno yra 6 galvutės. Toks buitinio VHS formato VM patobulinimas leido panaudoti juos ir kaip aukštos kokybės audiomagnetofonus, kur įrašo trukmė kasetėje E300 siekia 600min=10h.
VHS formato pagrindu buvo sukurta VHS-C versija, šio formato atsiradimą sąlygojo tikslas suderinti plačiausiai paplitusį VM formatą VHS su galimybėm panaudotijį videokamerose, tačiau videokasečių matmenis reikėjo sumažinti iki priimtinų videokamerose matmenų.

	VHS	VHS-C	CC
Mg.j. plotis
Kasetės matm.	188*104*25	92*59*29,5	102*63*12
Santykinis kasetės tūris	5,1	1	0,9
Santykinė kasetės masė	5,7	1	0,8

Sukonstravus naują kasetę buvo sukurta nauja nuosekli įrašymo 4 videogalvutėm sistema ir nauja kasetės įstatymo į VM sistema. Formatas VHS-C buvo kuriamas su sąlyga, kad įrašai padaryti su šio formato VM galėtų būti atkurti ir VHS VM. Tam reikėjp išlaikyti tą patį juostos plotį. Kliūtis buvo videokasečių matmenų neatitikimas, todėl buvo sukurtas adapteris, į kurį talpinama VHS-C kasetė norint ją atkurti VHS VM. Išoriniai adapterio matmenys tokie pat kaip VHS kasetės, todėl jis lengvai įstatomas į VHS VM, tačiau jame juosta turi būti išdėstyta kaip VHS kasetėje, todėl pačiame adaįteryje yra mechanizmas ištraukiantis juostą iš VHS-C kasetės ir išdėstantis ją kaip VHS.
Videofonograma įrašyta VHS-C formate visiškai atitinka VHS formatą. Tokį suderinamumą pavyko pasiekti tik padidinus videogalvučių skaičių nuo 2 iki 4, sumažinus videobūgno skersmenį nuo 62mm iki 41,33mm ir padidinus jo sukimosi dažnį nuo 1500 iki 2500aps/min. Videogalvučių išdėstymas VHS-C formato videobūgne parodytas (2.22(b)pav.). Jos išdėstytos taip, kad 90° prieš kiekvieną videogalvutę pastatyta besisukanti audiogalvutė A B C D norint mgauti Hi-Fi garsą. VHS formate kiekviena videogalvutė įrašo vieną videoeilutę, talpinančią 1 TV lauką. VHS-C formate analogiškai, tačiau per vieną apsisukimą įrašoma ne 2, o 4 videoeilutės. Taigi ant videobūgno yra 4 audio ir 4 videogalvutės. Be to skiriasi videogalvučių apgaubimo juosta kampas: VHS-180°+7°; VHS-C-270°+7°. Šie 7° padaryti tam, kad nepradingtų signalas, kai komutuojamos galvutės.
Tokiu būdu įrašus padarytus VK arba reportažiniais VM VHS-C formate galima, panaudojus adapterį, atkurti VHS VM, kurių funkcinės galimybės didesnės. Maksimali įrašo trukmė: VHS-300min; VHS-C-45min.

SVHS
Atsiradus TVĮ su pagerintos kokybės vaizdu ar didele skiriama geba, VHS VM pradėjo nebepatenkinti vartotojų. Skiriamoji geba VHS sudarė (2.4lentelė, 2.36(a)pav.) 240-250 TV eilučių ekrano centre, kai tuo tarpu spakvoto TVĮ siekė 400, transliuojama 450-500. VM skiriamą gebą apribojo palyginti siaura Ey juosta (2.26(a)pav.): DfVHS£3,2MHz; ir palyginti žemas naščio dažnis: fn.v.VHS=4,3MHz.
Todėl buvo sukurtas SVHS, kuriame pavyko pagerinti videosignalo įrašymo/atkūrimo trakto ADCh, panaudojus specialią juostą, kurios darbinį sluoksnį sudaro Fe ar Co milteliai. Pagrindinis SVHS privalumas: šis formatas bent dalimai suderinamas su VHS formatu. Gaunamas vienpusis suderinamumas. SVHS tuščios kasetės ir videoįrašai neneudojami ir neatkuriami VHS VM, tačiau VHS kasetės įrašai gali būti panaudoti SVHS. Formatų atpažinimas ir schemų parinkimas SVHS vyksta automatiškai mechaniniais ir elektroniniais būdais. SVHS VM įstačius VHS jį atpažįsta ir persiderina. Mechaniniam videokasečių atpažinimui videokasetėse yra atitinkamos identifikacijos kiaurymės. SVHS formate įrašomo Ey spektras yra žymiai platesnis, naščio dažnis yra didesnis. Įstačius kasetę, nuskaitomas įrašytas signalas, nustatomas jo spektras ir atitinkamai parenkamas gr. SVHS formate gaunama skiriamoji geba sudaro 400-430 TV eilučių. Toks skiriamumas pagal horizontalią leidžia įrašinėti ir atkurti TV programas beveik be nuostolių. VHS ir SVHS formatų palyginimui (2.26(a)-(b)pav.) pateiktos šių formatų signalų spektrinės diagramos. Kaip matyti, SVHS formate DM skaisčio naštis padidintas nuo 4,8 iki 6,2 MHz. Dažnio deviacija padidinta nuo 1 iki 1,6MHz. Ir užima intervalą (5,4-7)Mhz. (VHS: (3,8-4,8)MHz). Tai įgalina išplėsti Df nuo 3,2 iki DfEySVHS=5,4MHz. Ir dėl to padidėja skiriamoji geba nuo 200 eilučių iki 400.
Abiejuose formatuose spalvinis signalas išskiriamas juostiniu filtru, kurio centrinis dažnis fcentr=4,43MHz. Ir Df=1MHz.
Toliau išskirtas signalas keičiamas į ŽD našlį 6,27KHz, kuris abiem formatam vienodas, tačiau SVHS Df platesnė ir spalvos geresnės. Garso įrašymo būdai abiejuose formatuose vienodi. Įrašinėjant mono naudojamas išilginis takelis juostos krašte. Įrašinėjant stereo naudojama DM ir giluminis įrašymas. VHS funkcinės galimybės nesiskiria nuo SVHS.

2.1.7. 8mm formatai.
Šiuo metu yra VIDEo-8 (V8) ir Hi-8. Šiuos formatus sukūrė ir pirmą kartą 1983 (V8) pateikė Sony iš vienos pusės norėdama sudaryti alternatyvą VHS, iš kitos pusės 8mm juostos pločio kino kamerom. Tačiau šie formatai įgijo populiarumą dėl panaudojimo videokamerose. 8mm VM nepopuliarūs dėl didelės kainos ir su VHS VM nekonkuruoja. (2.25 pav.) parodyta V8 ir Hi8 videofonograma. Čia panaudotas įstrižas videpeilučių įrašymas be tarpų 2 besisukančiom videogalvutėm. 8mm videojuosta suvyniota į kasetę, kurios matmenys yra (95*62,5*14)mm. V8 naudojama 13mm storio mg.j. padengta metalo milteliniu laku. Šio tipo videokasetės žymimos MP. Įrašo trukmė 60, 90 min, juostos ilgis 75m. Eilutės pasvirusios 4°53¢7,6” kampu juostos traukimo krypties atžvilgiu. Videosignalai įrašomi į eilutes su ±10° azimutiniu plyšio polinkio kampu. Videoeilutės ilgis 77mm. Videobūgno skersmuo 40mm ir juosta apgaubia būgną 221° kampu. Galvutės randasi priešingose videobūgno pusėse. Šio formato VM iš principo numatyti 3 garso įrašymo būdai:
1)) Įprastas išilginiame takelyje, esančiame prie apatinio juostos krašto (praktiškai nenaudojamas, kadangi juosta traukiama mažesniu, nei VHS formate greičiu : vj=2,0051cm/s. Ir išilginiame takelyje įrašyto garso kokybė prasta.
2)) Dažninės moduliacijos būdas (kažkuria prasme analogiškas VHS-Hi-Fi). Tačiau čia galimi įvairūs variantai. Praktiškai V8 formate atskiros galvutės vaizdo ir garso signalų įrašymui nenumatytos, todėl naudojamos bendros ir tai pablogina s/tr., kadangi signalus galima išskirti dėl skirtingų naščių dažnio. Iš 2.4 lentelės V8 naštis: fAn=1,5 MHz, ir deviacija 100KHz. Df=20Hz-20KHz.
3)) Skaitmeninis garso įrašymo būdas panaudojant IKM. Tam skiriama dalis įrašo galvutės sudaranti 36° kampą. Šio signalo Df=202Hz-15KHz., mažesnis už 2 būdo, nes panaudotas mažas diskretizacijos dažnis.
Kai kuriuose V8 VM gali būti įtaisyta atskira besisukanti garso įrašymo DM būdu galvutė, kad išplėsti dinaminį diapazoną.
(2.25 pav.) pavaizduotas V8, Hi8 videobūgnas su 2 videogalvutėm ir viena besisukančia galvute, bei subalansuojančiu svareliu, vietoj kurio gali būti besisukanti garso galvutė. Be minėtų į videoeilutę įrašomi ATF signalai, reikalingi tiksliam videogalvučių ir videoeilučių sutapdinimui. Tam į videoeilutes kartu su video ir audio įrašomi ŽD PYLOT (pavadinimas gali būti ir netoks. konspekte labai neaiškiai parašyta. Autorius.) signalai autotrekingui. Signalai parodyti (2.26-b,2 pav.) spektrinėse diagramose prie ŽD. Viršutinėje videofonogramos dalyje numatytas takelis laiko adresų kodui, pagal kurį galima trinti, įterpti ir montuoti videofonogramas pusės TV lauko tikslumu (vienos video eilutės).
Hi-8 yra tobulesnė V8 versija. Čia naudojama ME tipo kasetė su metalo plėvelinės dangos juosta: Fe, Fe+Co. Metalo danga pasižymi labai mažais magnetinių dalelių matmenimis ir didele skiriamąja geba. Šiame formate videogalvučių darbo plyšio plotis sumažintas iki 0,28mm. Skaisčio naštis padidintas nuo 5MHz iki 7Mhz. Moduliuojančio dažniu signalo deviacija padidinta nuo 1,2MHz iki 2MHz. Apatinė Ey dažnių juosta buvo išplėsta nuo 3,4 iki 5,4MHz. Visų šių priemonių dėka Hi-8 skiriamoji geba padidėjo nuo 254 iki 430 TV eilučių. Taigi Hi-8 savo duomenimis pralenkia SVHS. V8 ir Hi8 suderinamumas vienpusis. Hi8 VM automatiškai atpažįsta įstatytą kasetę pagal identifikacines kiaurymes ir atitinkamai perderina schemą.

Susiję įrašai:

• Tuneliniai ir atvirkštiniai diodai
• Impulsiniai diodai
• Varikapai
• Aukštadažniai diodai
• Puslaidininkiniai stabilitronai