Virpesiai
Technikoje virpesiais priimta vadinti periodiškai pasikartojančius svyravimus. Pagal kilmę skirstomi į: mechaninius (mašinų virpesiai), akustinius (oro slėgio virpesiai), elektromechaninius (telefono membranos virpesiai), elektromagnetinius (kintamoji srovė). Būna periodiniai ( kai kintamųjų dydžių vertės kinta vienodais laiko tarpais) ir m periodiniai, slopinamieji ir neslopinamieji. Pagrindiniai virpesių parametrai: amplitudė A- didžiausia nuokrypa nuo stabilios pusiausvyros padėties (mm, cm); periodas T – laikotarpas, per kurį pasikartoja kintančių dydžių vertės (s); u – virpesių skaičius per laiko
vienetą (Hz). Dažnį ir periodą sieja priklausomybė:T-L/u
Virpesiai – tai kietų kūnų virpėjimas, dažnesnis negu l Hz. Su virpesiais susiję daugelistechnologinių procesų. Virpesius generuoja įvairūs pneumatiniai instrumentai, rankiniaiprietaisai (elektriniai grąžtai, kūjai, plaktukai), žemės ūkio technika, transporto priemonės.
Virpesiai veikia technologinių procesų, produkcijos kokybę, mechanizmų tikslumą, darbo
našumą, dėl jų atsiranda medžiagų nuovargio reiškinių: suyra mašinų ir įrenginių detalės,pastatų konstrukcijos, įvyksta avarijos.
Žmogaus organizmą virpesiai veikia jam liečiantis su virpančiu kūnu, o jaučiami per odos, raumenų ir vidaus organų receptorius, vestibulinį aparatą. Žalingą virpesių poveikį dar labiau sustiprina šaltis, drėgmė, priverstinė kūno padėtis, triukšmas.
Virpesiai skirstomi į vietinius ir bendruosius. Vietiniai virpesiai veikia žmones per rankas, laikančias įrankį (pvz.: pneumatinį plaktuką arba elektrinį plaktuką). Be to dirbant su kalančiais pneumatiniais įrankiais, susidaro atatranka, varginanti dirbantįjį smūgiais į delną.
Visos darbo vietos virpesiai vadinami bendraisiais. Juos nuolat jaučia verpimo, audimo cechuose dirbantys žmonės, variklių bandytojai, traktorininkai, vairuotojai ir kt. Tokie virpesiai veikia organizmą per kojas (jei dirbama stovint) arba per dubenį (sėdint) ir gali pažeisti centrinę nervų sistemą, vestibulinį aparatą, sutrikdyti vidaus sekrecijų liaukų veiklą. Dėl didelės amplitudės ir mažo dažnio virpesių poveikio gali pasislinkti atskiri organai
Nuolat veikiant virpesiams, kartais susergama vibracine liga ( paprastai po 5 -6 darbo metų). Vietiniai virpesiai labiausiai pažeidžia rankų nervus ir kraujagysles. Dirbančiųjų rankos pasidaro silpnos, nejautrios, tirpsta, dažnai, ypač naktį, skauda. Sutrinka plaštakų kraujo apytaka, jos bąla, esti labai jautrios šalčiui. Būdingiausias vibracinės ligos požymis pirštų kraujagyslių spazmai, ypač dažnai atsirandantys kai virpesių dažnis > 35 Hz. Ligai progresuojant, sutrinka rankų odos, audinių ir raumenų mityba, deformuojasi kaulai ir sąnariai. Pakinta pirštų falangų ir plaštakų odos jautrumas skausmui, virpesiams, temperatūrai bei lytėjimo pojūčiai. Susergama astenija ir astenine neuroze. Dažnaisutrinka organizmo medžiagų apykaita, skydliaukės, skrandžio žarnyno diskinezija, pakinta moterų menstruacijų ciklas. Kadangi vibruojantys Įrankiai skleidžia triukšmą, tai dirbantieji gali ir apkursti. Vibracinės ligos simptomai priklauso nuo virpesių poveikio intensyvumo, amplitudės, dažnio ir statines įtampos. Virpesių skirstymas į vietinius ir bendruosius yra sąlyginis, nes jie veikia ir visą organizmą. Bendrieji virpesiai pirmiausia pažeidžia centrinę nervų sistemą. Tai rodo būdingi vegetainiai disfunkciniai ir bendri angiodistoniniai reiškiniai. Neretai stebimi vegetacinio polineurito simptomai. Kadangi bendrieji virpesiai veikia vestibiulinį aparatą, tai gali pasireikšti vestibulopatijos požymiai: žmonėms nuolat svaigsta ir skauda galva, jie nepakelia virpesių. Dėl bendrųjų virpesių poveikio paūmėja vidaus organų ligos, susergama mažojo dubens organų uždegimu, atsiranda stuburo pakitimų, sutrinka skrandžio, menstruacijų ciklas ir pan. Išvengti vibracinės ligos padeda tinkamos darbo sąlygos. Kad konstrukciniai pastato elementai nevirpėtų, tarp virpesius sukeliančių mašinų arba staklių pamatų ir grindų įtaisomi amortizatoriai, pagaminti iš plieninių spyruoklių arba gumos, kamščio ir kitų stangrių medžiagų. Neleidžiama rrangti darbo vietos ant virpančių aikštelių, stalų ir pan. – čia darbai turi būti taip mechanizuoti, kad Įrenginius būtų galima distanciškai valdyti. Traktorių ir kombainų sėdynės paprastai turi amortizatorius. Labai svarbu naudotis individualios apsaugos priemonėmis. Įrankiai turi būti techniškai tvarkingi, turėti pasą, kasmet tikrinami.
Dirbantiems su pneumatiniais plaktukais patartina mūvėti gumines pirštines, kurios ne tik sumažina žalingą vietinio pobūdžio virpesių poveikį, bet ir apsaugo rankas nuo šalčio, avėti specialią avalynę.
Veikiant virpesiams, negalima dirbti ilgiau kaip 2/3 darbo pamainos. Jeigu įrankių virpesių parametrai didesni už leistinus dydžius, tai bendra darbo trukmė turi būti atitinkamai sutrumpinta. Vienkartinio nenutrūkstamo darbo trukmė turi būti ne ilgesnė negu l 5 -20 minučių Nustatomas specialus darbo ir poilsio rėžimas. Be pietų pertraukos, kas valandą daromos l O mm pertraukos mankštai, o darbui pasibaigus, – vonelės rankoms ir masažas. Vibracinės ligos profilaktikai sėkmingai taikomi ultravioletinis švitinimas ir C bei B grupės vitaminai.
Dirbantieji su virpesius sukeliančia technika privalo kas 12 mėnesių pasitikrinti pas neuropatalogą, terapeutą ir otorinolaringologą. Negalima dirbti sergantiems centrinės nervų sistemos ligomis, vegetacinėmis neurozėmis, kai yra pažeisti periferiniai nervai, esant kaulų ir sąnarių patologijai, vestibulipatijai, sutrikus menstruacijų ciklui ir kt. Gerai izoliavus Įvairias mašinas ir mechanizmus, jie ilgiau veikia, sumažinamas triukšmas, apsisaugoma nuo žalingo virpesių poveikio. Virpesiai izoliuojami juos slopinant arba tiesiog izoliuojant konkrečią vietą. Tai galima padaryti naudojant amortizatorius, izoliuojant virpančio Įrenginio pamatą akstine siūle, darbo vietoje Įrengiant dvigubas amortizuojančias grindis, išklojant aikštelės grindis veltinio, kamščio, gumos kilimėliais bei kt.
Tačiau svarbiausia reikia stengtis slopinti paties šaltinio virpesius. Todėl patartina konstrukcijų paviršius padengti virpesius sugeriančia medžiaga. Paprastai tam naudojamos Įvairios cheminės sudėties mastikos. Rekomenduojama šiomis mastikomis tepti virpančius paviršiaus sluoksnius, kurių storis būtų lygus tokiam pačiam arba dvigubam padengiamo paviršiaus storiui. Todėl virpesius sugenančios dangos gali būti vieno, dviejų ir daugiau sluoksnių. Šitaip daugiausia dengiamos įvairios iki kelių milimetrų storio plokštės. Gaunamas efektas priklauso ne tik nuo virpesių nuostolių slopinančios medžiagos sluoksnyje, bet ir nuo perduodamos virpesių energijos kiekio. Virpesius absorbuojančias mastikas veiksminga naudoti tuomet, kai įrenginio virpesiai artimi rezonansiniams ir kai skleidžiamos aukšto dažnio triukšmo bangos. Visos paminėtos priemonės priskiriamos pasyvios apsaugos nuo virpesių grupei. Jos veikia be papildomų energijos šaltinių. Aktyvios apsaugos priemonės yra vibratonai, šalinantys priešingos fazės virpesius. Juos valdo automatinės reguliavimo sistemos. Jei nuo virpesių techninės priemonės neapsaugo, laikinai vartojamos individualios apsaugos priemonės. Pavyzdžiui žmonės dirbantys rankiniais mechanizuotais įrankiais, rankas nuo virpesių apsaugo specialiomis pirštinėmis su virpesius slopinančiais apsiuvais arba įdėklais. Kad būtų galima apsisaugoti nuo aikštelių virpesių, dėvimi batai su amoztizuojančiais padais iš mikroakytosios gumos.