Vokietija
Vokietijos federacinė respublika yra centrinės Europos valstybė, kuri Šiaurėje ribojasi su Baltijos bei Šiaurės jūromis ir Danija; rytuose – su Lenkija ir Čekija; pietuose – su Austrija ir Šveicarija ir vakaruose – su Prancūzija ir Beneliukso šalimis: Olandija, Belgija, Liuksemburgu. Dėl tokios palankios geografinės padėties Vokietija visą laiką buvo Europos įvykių sūkuryje. 74 metus buvusi vieninga šalimi (1871 – 1945), po Antrojo Pasaulinio karo Vokietija buvo suskirstyta į dvi dalis: Federacinę ir Demokratinę, valdomą SSRS. Tik 1990 metų spalio 3 dieną Vokietija vėl tapo vieninga valstybe su 356 733 kv. km. plotu ir sostine Berlynu.
SVARBIAUSIA INFORMACIJA
Oficialus pavadinimas
Vokietijos Bundesrespublika
(Vokietijos Federacinė Respublika)
Sostinė
Berlynas, nors kai kurie valdžios organai likę buvusioje Vakarų Vokietijos sostinėje Bonoje.
Vėliava
1990 m. Vokietijos bundesrespublikos vėliava patvirtinta buvusios Vakarų Vokietijos vėliava. Spalvos parinktos pagal vokiečių kareivių, kariavusių Napoleono karuose, uniformas. Tokia vėliava Vokietijoje naudojama jau nuo 1848 m. Juoda spalva simbolizuoja paraką, raudona – kraują, o geltona – ugnį.
Himnas
“Deutschlandlied” trečioji versija
ŽEMĖ
Plotas
356 733 kv. km.
Aukščiausias taškas
Zugpitsė (3962 m virš jūros lygio)
Žemiausias taškas
Jūros lygmuo pagal krantą
KLIMATAS
Vidutinė temperatūra
Berlynas
Sausis -1 ° C
Liepa 19 ° C
Miunchenas
Sausis -2 ° C
Liepa 18 ° C
Vidutinis kritulių kiekis
Berlyne – 600 mm
Miunchene – 960 mm.
GYVENTOJAI
Gyventojų skaičius
83 536 115 (1998 m. duomenys)
Gyventojų tankis
234 žmonės/kv. km.
Gyventojų urbanizacija
86 % mieste
14 % kaime
Didžiausi miestai
Berlynas 3 454 200
Hamburgas 1 675 200
Miunchenas 1 241 300
Etninės grupės
95 % vokiečių
5 % kitų (turkų, italų, kurdų, graikų, lenkų, ir buv. Jugoslavų)
Kalbos
Oficiali kalba
Vokiečių
Kitos kalbos
Serbų ir kitos.
Religijos
36 % protestantų (daugiausia liuteronų)
35 % Romos katalikų
2 % islamistų
27 % kitų. (įskaitant judaistus ir netikinčius)
EKONOMIKA
Bendrasis vidaus produktas
$ 1,91 trilijono
Svarbiausi ekonomikos produktai:
Žemės ūkis
Kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, vynuogės, obuoliai, naminiai gyvūnai.
Kalnakasyba
Lignitas, natūralus vanduo, nafta, druska, potašas.
Gamyba
Cheminiai produktai, transporto priemonės, beelektrė ir elektrinė mechanika, maisto produktai.
Gyventojų pasiskirstymas
56 % aptarnavimo sfera,
40 % pramonė,
4 % žemės ūkis, miškų ūkis ir žvejyba.
Svarbiausi eksporto produktai:
Mechanika, transporto priemonės, chemikalai, tekstilė, plienas, geležis, drabužiai.
Svarbiausi importo produktai:
Padangos, maisto produktai, drabužiai ir aksesuarai, elektros mechanika.
Svarbiausi prekybos partneriai:
Prancūzija, Olandija, Italija, JAV, Didžioji Britanija, Belgija, Liuksemburgas, Austrija, Šveicarija.
Piniginis vienetas
Vokietijos markė ir Euras
Piniginio vieneto kursas
1,53 markės apytiksliai lygu 1 JAV doleriui.
VALDYMAS
Valdymo forma
Parlamentinė respublika
Valdžios galva
Federalkancleris (renkamas Bundestago, Federalinio prezidento siūlymu)
Valstybės galva
Federalinis prezidentas (renkamas visuotiniais rinkimais, penkeriems metams).
Valdžios organai:
Bundestagas (Federalinė asamblėja) – 672 nariai.
Bundesratas – 68 delegatai
Visuotiniai rinkimai:
Visuotiniuose rinkimuose gali dalyvauti asmenys turintys 18 metų
Aukščiausias teismas
Federalinis konstitucinis teismas
Kariuomenė
Kariuomenę sudaro armija, jūrų laivynas, oro pajėgos. 18 metų sulaukę vyrai privalo tarnauti 12 mėn.
Politinis suskirstymas:
16 žemių
ŠVIETIMAS
Universitetai:
Heidelbergo universitetas,
Laisvasis Berlyno universitetas,
Gotingeno universitetas,
Tubingeno universitetas.
SVARBIAUSIOS ISTORIJOS DATOS
IX a. pr. Kr.
Vokiečių kariai išlaisvina žemes nuo romėnų vergijos.
486 m. Verduno sutartimi Frankų imperija suskirstoma į tris karalystes. Netrukus Vokietijos karalystė išskaidoma į hercogystes.
962 m. Otas I buvo vainikuotas šventuoju Romėnų imperatoriumi.
1075 m. Konfliktas tarp Henrio IV ir popiežiaus Gregorio VII pradėjo eilę civilinių karų dėl ginčijamos valdžios.
1300 m. Kalavijuočių ordinas tapo aukščiausia jėga Šiaurės Vokietijoje.
1517m. Martinas Liuteris pradėjo protestantų reformaciją.
1555 m. Augsburgo taika suskirstė Vokietiją į liuteronų ir katalikų teritorijas.
1648 m. Vestpolijos taika pabaigė 30 metų karą.
1740 m. Fridrikas Didysis tapo Prūsijos karaliumi ir pradėjo Prūsiją daryti galinga šalimi.
1815 m. Vokiečių konfederacija buvo sukurta Vienos kongrese.
1848 m. Revoliucija apėmė visą Vokietiją. Pirmoji vokiečių asamblėja susirinko Frankfurte ir tikėjosi suvienyti šalį.
1871 m. Prūsijos ministras pirmininkas Otas fon Bismarkas įgyvendino savo svajonę ir suvienijo Vokietiją.
1918-1919 m. Vokietija buvo suvaržyta Versalio sistemos. Buvo įkurta Veimaro respublika.
1933 m. A. Hitleris ir naciai pradėjo kilti.
1939 m. Vokietija užpuolė Lenkiją, pradėdama II pasaulinį karą.
1945 m. Sąjungininkų armijos užėmė Vokietiją ir paskirstė į dvi okupacines zonas. Naciai buvo nubausti Niurnbergo procese.
1949 m. Vokietija buvo suskirstyta į Vakarų ir Rytų. Berlynas taip pat buvo paskirstytas į dvi šalis.
1961 m. Rytų vokiečiai pastatė Berlyno sieną.
1989 m. Žlugo komunistų valdžia ir griuvo Berlyno siena.
1990 m. Rytų Vokietija susijungė su Vakarų.
1994 m. Helmutas Kolis buvo išrinktas kancleriu ketveriems metams.
1998 m. Gerhardas Schroderis tapo kancleriu.
1999 m. Vokietijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pradėjo cirkuliuoti Euras.
VALSTYBINĖS ŠVENTĖS:
Sausio 1 d. Nauji Metai
Didysis penktadienis
Velykų pirmadienis
Gegužės 1 d. Gegužės 1-osios šventė
Gegužės 21 d. Dangun žengimo diena
Spalio 3 d. Vokietijos susijungimo diena
Spalio 31 d. Reformacijos diena (tik Brandenburg, Mecklemburg-Vorpommern, Sachsen, Sachsen-Anhalt ir Thüringen žemėse)
Lapkričio 1 d. Visų Šventųjų diena (tik Baden-Wurttemberg, Bayern, Nordrhein-Westfalen, Rheinland-Pfalz, Saarland žemėse)
Gruodžio 25-26 d. Kalėdos
Į XXI amžių Vokietiją ves naujosios kartos lyderis
“Aš noriu čia patekti!”
Istorijose apie politikus Gerhardas Schroderis minimas kaip ambicinga asmenybė. Neseniai buvo prisiminta sena istorija. Devintojo dešimtmečio pabaigoje tuomet dar jaunas parlamentaras G.Schroderis, iki vėlumos linksminęsis su draugais ir šiek tiek įkaušęs, pripuolė prie kanclerio rezidencijos tvoros ir įsikibęs ėmė rėkti: “Aš noriu čia patekti!”
1998 metais šiam norui buvo lemta išsipildyti.
Naujosios kartos politikas
G.Schroderis – pirmasis naujos kartos atstovas, atėjęs vadovauti didžiausiai Europos valstybei. Kartos, kurios pilnametystė sutapo su kairiųjų pažiūrų studentų judėjimu aštuntajame dešimtmetyje.
Švytinti šypsena, madingas garsų nukandimas bei žavi jauna žmona tik sustiprina G.Schroderio, kaip naujosios kartos politiko, įvaizdį. Naujasis kancleris žada šaliai pokyčius po 16 metų trukusio krikščionių demokratų ir Helmuto Kohlio valdymo.
H.Kohlis padėjo vokiečiams galutinai atsigauti po Antrojo pasaulinio karo. Jis suvienijo Rytų ir Vakarų Vokietijas bei padarė savo šalį svarbiausia Europos politikos arenos veikėja.
54 metų G.Schroderis paveldi šalį, kuriai jau beveik pavyko išsigydyti praeities žaizdas. Jis ir jo bendraamžiai linkę spręsti šių dienų problemas, o ne pasyviai džiaugtis praeities laurais. XXI amžių Vokietija norėtų pasiekti atsikračiusi skausmingiausių vidaus gyvenimo problemų.
Dėmesys vidaus problemoms
G.Schroderis per savo rinkimų kampaniją ypatingą dėmesį skyrė vidaus politikai. Užsienio politikos patirties trūkumas, anot paties būsimojo kanclerio, jam nekelia didelio rūpesčio.
“Didžiausi darbai mūsų laukia šalies viduje, nes būtent tai lemia žmonių gerovę ir jų tikėjimą Vokietijos ateitimi”, – teigia G.Schroderis.
Puslapiai: 1 2