Žalingų veiksnių įtaka žmogui
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau 5mln. cheminių medžiagų, fizikinių ir biologinių veiksnių, veikiančių žmones. Apie 3 tūkstančius cheminių medžiagų patikrinta, atliekant bandymus su gyvūnais. Nustatyta, kad pusė jų gali turėti įtakos vystymosi defektams palikuonims (teratogeninis poveikis).
Dažniausiai pasireiškia kombinuotas medžiagų veikimas, ir tik išimtinais atvejais veikia tik vienas iš jų. Tai padidina defektų atsiradimo riziką.
Apie 40 aplinkos veiksnių, jei veikė nėštumo metu, gali sudaryti sąlygas žmogaus įgimtiems defektams susidaryti.
Duomenys apie žalingą poveikį gyvūnams ne visuomet tinka žmogui, nes žmogų veikiantis aplinkos veiksnys gali neturėti teratogeninių savybių.
Teratogenas – tai bet koks aplinkos veiksnys (cheminis, fizikinis ar biologinis), galintis nulemti embriono ar vaisiaus vystymosi ar diferenciacijos sutrikimus.
Žalingas aplinkos poveikis gali pasireikšti įvairiai:
- Teratogeninis poveikis (teratos – apsigimimas), kai žalingas aplinkos veiksnys nulemia embriono ar vaisiaus vystymosi anomalijų atsiradimą, arba po gimimo – elgsenos sutrikimus, medžiagų apykaitos pokyčius, bendro vystymosi sutrikimus.
- Embrioletalus – kai aplinkos veiksnys nulemia embriono žūtį iki implantacijos arba po jos.
- Embriofetotoksinis – kai aplinkos veiksnys sukelia embriono ar vaisiaus morfologinius ir funkcinius sutrikimus.
1941m – Gregas aprašė vaiko vystymosi sutrikimas dėl nėštumo metu persirgtos raudonukės. Taip pirmą kartą įrodyta, jog dėl aplinkos veiksnio (infekcijos) gali atsirasti įgimtų anomalijų.
1956m – Japonijoje aprašyta Minamato liga (CNS pažeidimas) dėl gyvsidabrio poveikio nėštumo metu.
1960m – talidomido katastrofa Europoje. Šis netoksinis vaistas lėmė specifinius vaikų, kurių motinos nėštumo metu vartojo talidomidą, rankų ir kojų defektus.
1970m – nėštumo metu vartojusių dietilsilbestrolį moterų mergaitėms 16-18 gyvenimo metais labai padidėja lytinių organų piktybinių procesų rizika.
Gali praeiti daug laiko, kol išryškėja tam tikri sutrikimai.
Teratogeninis agentas – nebūtinai retas ar naujai sintezuotas junginys. Juo gali būti žinoma ir plačiai naudojama medžiaga. Ryškiausias pavyzdys – alkoholis.
Tarp įgimtų vystymosi defektų teratogenai sudaro iki 10%.
Darbo aplinka taip pat gali turėti neigiamos įtakos embrionui ir vaisiui – kontaktai su cheminėmis medžiagomis, fizikiniais agentais, kai kuriomis infekcijomis.
Pavojingiausias 3-9 savaičių po apvaisinimo periodas. Tuo metu vyksta organogenezė, kurią sutrikdžius galimi įvairūs defektai. Pirmos 2 savaitės – preorganogenezė, kurios metu galioja “viskas arba nieko” principas. Šiuo metu paveikus blastocistą, jį žūsta ir įvyksta persileidimas. Arba kelių žuvusių ląstelių funkcijas perima likusios ir blastocista vystosi normaliai.
Teratogenezės principai:
- genotipo ir aplinkos veiksnio tarpusavio sąveika (jautrumas priklauso nuo genotipo, kuris turi tiek pat įtakos defektui atsirasti, kiek ir aplinkos veiksniai).
- priklausomybė nuo vystymosi stadijos.
- mechanizmai (teratogenai veikia besivystančias ląsteles ir audinius specifiniais būdais, sukeldami anomalią embriogenezę, ląstelių žūtį bei organų defektus).
- anomalaus vystymosi manifestacija (rezultatai: mirtis, įgimti vystymosi defektai, augimo ar funkcijos sutrikimai).
- agento patekimas (priklauso nuo veikiančio agento pobūdžio, dozės ir koncentracijos, ekspozicijos, medžiagos savybių – toksiškumo ir kt.).
- dozės ir atsako ryšys (pasireiškimas tiesiogiai priklauso nuo veikiančio agento dozės)
Teratogenai žmogui.
Viena iš klasifikacijų:
- tikri – nulemia didesnę ar mažesnę riziką embriono ar vaisiaus vystymosi sutrikimams, priklausomi nuo jų veikimo laikotarpio ir dozės.
- galimi – veiksniai, kurie irgi gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi.
- abejotini – gali nesutrikdyti normalaus vaisiaus vystymosi. Tačiau, jei yra galimybė, reikia vengti minėtų veiksnių poveikio nėštumo metu.
Tikrieji:
-
- jonizuojanti radiacija
- infekcijos (Herpes I ir II tipo, citomegalovirusas, sifilis, toksoplazmozė, vėjaraupiai ir kt.)/
- motinos ligos ir kitos būklės (alkoholizmas, chorionbiopsija iki 60 gestacijos dienos, cukraligė, reumatinės ligos, fenilketonurija ir kt.).
- vaistai ir kitos cheminės medžiagos (lytiniai hormonai ir jų antagonistai, kokainas, tetraciklinai, izotretinoinas ir akutanas, talidomidas, valproinė rūgštis)
Galimi:
- žalingi įpročiai (rūkymas, girtavimas)
- vaistai ir kitos cheminės medžiagos (švinas, azoto oksidas, streptomicinas, didelės A vitamino dozės)
- kai kurių mikroelementų stygius (cinkas)
Abejotini:
- vaistai (dioksinas, anestezinės medžiagos, aspirinas antroje nėštumo pusėje, raudonukės vakcina, peroraliniai kontraceptikai, spermicidai).