Žemės planetos kilmė ir raida (referatas)
Toks būtų Mėnulio ir Žemės panašumas. Mėnulį dengia 1,5 – 3 m sluoksnis medžiagos, vadinamos “Mėnulio dulkėmis”. Mokslininkai ją vadina mėnulio regolitu. Jį sudaro žemiau gulinčių gimtų uolienų mechaninio ardymo produktai. Mechaniškai uolienos iro ne dėl fizinio dūlėjimo, kaip Žemėje, jos smulkėjo krintant į Mėnulio paviršių įvairaus didumo meteoritams. Kai kurie iš jų buvo labai dideli ir nuo jų smūgių galėjo susidaryti Mėnulio krateriai. Meteoritų patenka ir į Žemės atmosferą, kasdien mažiausiai po 20 milijonų. Tačiau dauguma jų labai maži ir “sudega” – išsilydo – dėl trinties su Žemės atmosfera. Retkarčiais stambūs meteoritai pasiekia Žemės paviršių ir išrausia kraterį.
Mėnulio dulkės – regolitas – neturi jokių cheminio dūlėjimo požymių, kurie būdingi Žemės uolienų dangai. Taip yra dėl to, kad Mėnulyje, kitaip negu Žemėje, nėra atmosferos ir hidrosferos. Kodėl? Žemė yra didelės masės kūnas ir pritraukia savo apvalkalą – atmosferą. O Mėnulio masė sudaro tik 0,012 dalį Žemės masės, ir jos nepakanka laikyti pritraukus kurias nors iš dujų. Dėl to Mėnulio paviršiuje nevyksta cheminis dūlėjimas.
Puslapiai: 1 2