Žinduolių, ir žvėrių, tipas
Tai medžiuose gyvenantys žinduoliai, kūrioms būdingos penkiapirštės čiumpamosios galūnės. Jų yra daugiau nei 200 rūšių, kurių ilgi nuo 10 centimetrų iki 180 centimetrų ir daugiau kaip 250 kilogramų masės. Bezdžionės gerai skiria formą ir spalvą, iš tolo mato prinokusius vaisius, valgomus vabzdžius. Minta ir augaliniu ir gyvūliniu maistu, bet labiausiai mėgsta sutingus vaisius. Jų galvos smegenys didelės, didieji pusrutuliai turi daug vingių, uoslė silpnai išsivysčiusi, lytėjimo plaukų neturi. Svarbiausi lytėjimo organai yra pirštai, pliki delnai ir padai. Beždžionės aktyvios diena, jos gyvena bandomis. Žmogbeždžionės yra stambiausios primatų būrio atstovės. Tai Afrikos gorila, šimpanzė ir Kalimantano bei Sumatros salose gyvenantis orangutangas. Didesnę laiko dalį jos praleidžia medžiuose, kur randa maisto, o nakčiai iš šakelių pasidaro būstą. Žmogbeždžionų elgsena lemia labai išsivysčiusios galvos smegenys. Šimpanzės bendrauja garsais ir ženklais jų veido raumenys labai judrūs.
Žinduolių reikšmė žmogui yra labai įvairi. Neabejotinai kenksmingi yra daugelis graužikų, darančių žala kultūriniams augalams ir naikinančių maisto produktų atsargas. Laukiniai žinduoliai yra naudingi, nes iš jų gaunama vertingų kailių, odos ir mėsos, o iš jūros žvėrių taip pat riebalų. Žvėrininkystė – pelninga ūkio šaka. Zootechnikai išveda kailinius žvėris, turinčius įvairaus atspalvio kailius. Vertingoms, taip pat retoms ir nykstančioms veislėms išsaugoti numatytos įvairios apsaugos priemonės. Žvėrys medžiojami pagal griežtas taisykles, kurios nustato kiek ir kokių žvėrių galima nušauti. Be to visi nykstantys gyvūnai įrašyti į RAUDONĄJĄ knygą. Gyvulininkystė – svarbi ūkio šaka, teikianti žmogui vertingų maisto produktų – pieno, mėsos, riebalų. Be to, šalutinė gyvulininkystės produkcija naudojama įvairiose žmogaus ūkinės veiklos srityse. Pavyzdžiui, pramonėje naudojama oda, vilna, šeriai, iš kai kurių produktų ir atliekų gaminami vaistiniai preparatai, trašos ir kt. Stambieji galvijai – išnykusio jaučio – tauro – palikuonys. Tauras yra stambus porakanopis atrjotojas, kurio aukštis siekė 2 metrus. Jie skirstomi į tris grupes – pieniniai, pieniniai mėsiniai ir mėsiniai. Gyvulininkystės pagrindą sudaro pieninės veislės. Smulkūs galvijai – laukinių kalnų avinų ir ožių palykuonys, dabar tai naminių veislių avys ir ožkos.
Svarbiausi chordinių tipo ypatumai – pirma, jie turi ašinius griaučius – virš žarnyno esančią chordą; antra, ryklės sienelėse turi žiaunų plyšius; trečia – centrinės nervų sistemos nervų vamzdelis yra nugaroje virš chordos. Yra žinoma apie 20 rūšių bekaukolių, dabar gyvenančių stuburinių priskaičiuojama apie 40 000 rūšių. Stuburiniai dalijami į šešias klases. Pirmoji – kremzlinės žuvys, antroji – kaulinės žuvys, trečioji – varliagyviai, ketvirtoji – senoviniai varliagyviai, penktoji – paukščiai, šeštoji – žinduoliai. Visų stburinių chorda istorinio vystymose procese virto stuburu. Stuburiniai yra svarbi gamtos grandis. Dažnai jie uždaro mitybos grandinę: augalai – bestuburiai – stuburiniai. Dauguma prijaukintų gyvūlių, taip pat visi žmogaus išvesti gyvūnai yra stuburiniai.
Puslapiai: 1 2