Žmogaus biologinė raida
Žmogus, kaip biologinė rūšis Homo sapiens, priskiriamas chordinių tipui, stuburinių potipiui, žinduolių klasei, primatų būriui.
Paleontologai rado tarpines grandis tarp žmogaus ir beždžionės. Ištirti iškastiniai pitekai (driopitekai, ramapitekai, australopitekai) į „Pirmojo Žmogaus“ vardą nepretendavo, nes buvo žmogbeždžionės. Driopitekai yra trijų genčių – šimpanzės, gorilos ir žmogaus – pradininkai. Iš jų išsivystę australopitekai – pirmoji žmoginių beždžionių arba antropoidų žmogėjimo pakopa. Dabar gyvenančios antropoidinės beždžionės – šimpanzės, orangutangai, gorilos – žmogėti netiko, nes jos gali gyventi tik medžiuose.
Australopitekų stadija truko apie tris milijonus metų (jie gyveno prieš 5 – 2 mln. m.). Vėliau iš jų išsivystė tiesioginis žmogaus protėvis – Homo habilis (sumanusis žmogus), gyvenęs prieš 2 – 1 mln. metų.
Vėlesnėje žmogėjimo raidos istorijoje dar yra daug spragų. Nežinomos formos, gyvenusios prieš 1 – 0,7 mln. m., todėl trečia žmogėjimo pakopa laikoma pitekantropas ir sinantropas, gyvenę prieš 0,6 – 0,5 mln. m. Antropologai mano, jog tai savarankiška žmogaus rūšis – Homo erectus (tiesusis žmogus).
Vėlesnė žmogėjimo stadija – neandartaliečiai. Vieni antropologai juos laiko pirmykščio žmogaus rūšimi – Homo primigenius, kiti juos kartu su dabartiniais žmonėmis jungia į protingojo žmogaus – Homo sapiens rūšį.
Kita žmogėjimo pakopa – tai dabartinio protingojo žmogaus, Homo sapiens, atsiradimas ir plitimas. Archeologiniai duomenys rodo, kad dabartinės išvaizdos žmonės paplito visame senajame pasaulyje per trumpą laiką prieš 45000 – 38000 metų.
Taigi galima išskirti keturias žmogaus raidos stadijas: preantropą – sumanųjį žmogų (Homo habilis), archantropą – seniausiąjį tiesųjį žmogų (Homo erectus), paleantropą – pirmykštį žmogų (neandartalietį) ir neoantropą – dabartinį protingąjį žmogų (Homo sapiens).
Žmogėjimo procesą nuo australopitekų iki neoantropų veikė geografinių sąlygų kaita kvartero periode. Yra neabejotini ryšiai tarp palegeografinių ir antropogenezės etapų.
Vienai rūšiai susiformuoti reikia apie pusės milijono metų. Kvartero (antropogeno) periodas trunka 1.8 milijono metų. Trys pirmosios žmogaus raidos pakopos (preantopai, archantropai, paleantropai) sutampa su biologinių rūšių išsidiferencijavimo chronologija. Tik neoantropų pernelyg staigus atsiradimas verčia ieškoti ne tik gamtinių, bet ir socialinių antropogenezės veiksnių.
Žmogėjimo etapai
Nėra vieningos nuomonės dėl dabartinių žmonių (neoantropų) atsiradimo vietos. Vieni mano, kad jie susiformavo viename centre, o iš ten pasklido po visas šalis ir dėl geografinių sąlygų įvairovės įgijo rasinių bruožų. Kiti teigia, jog neoantropai formavosi Artimuosiuose Rytuose ir Kinijoje. Abu židinius skyrė geografinis barjeras – kalnynų grandinės. Iš pirmojo centro atsirado negridai ir europidai, iš antrojo – mongolidai.