Tradicinė ir visuotinė kokybės vadyba: esmė, skirtumai ir panašumai
§ gerų santykių su pavaldiniais palaikymas;
§ visų pavaldinių subūrimas dėl bendro tikslo.
§ dėmesys problemų sprendimo procesams;
§ požiūris, kad organizacijos yra dinamiškos, bet ne statiškos;
§ požiūris, kad organizacija daro įtaką visuomenei.
§ organizacijos gyvybingumas ir klestėjimas priklauso nuo darbuotojų tobulėjimo;
§ žmonės yra svarbiau nei formalioji organizacija.
§ matematinių modelių taikymas valdymo sprendimams optimizuoti;
§ procesų pirmumas formos atžvilgiu;
§ lankstumas kaip prieštara formalumui;
§ organinis organizacijos tipas, kai darbuotojais daugiau pasitikima, ir jie įtarukiami į vadybą.
Daugelis autorių pažymi, kad norint įdiegti VKV, reikia keisti organizacijos kultūrą. Pagal Organizacijos kultūros modelį, organizacija egzistuoja joje dirbančių ir už jos ribų esančių, bet su ja susijusių, žmonių tikslams bei poreikiams tenkinti. Tai siejasi su VKV mokymu vienodai atsižvelgti į organizacijos produkto vartotojus, darbuotojus bei tiekėjus. Būtina sąlyga – kad organizacijos vertybės, simboliai, elgesio normosbūtų vienodai jos narių suprantamos, nes tai lemia organizacijos veiklos sėkmę.
Į VKV žiūrint ne tik kaip į metodų ar procedūrų rinkinį, bet ir kaip į kompleksinę organizacijos kultūros koncepciją, VKV teoriniai pagrindai siejasi su Organizacijų kultūros mokyklos nuostatomis, nes ji pateikia įžvalgas apie tai, kaip įtvirtinti ir sustiprinti ar net keisti organizacijos kultūrą, kad visas personalas dirbtų kaip viena komanda, visi maksimaliai siektų kokybės ir nuolatinio gerinimo.
VKV pastebimos ir Situacijos požiūrio sąsajos. VKV laikomasi principo, kad darant sprendimus ar vertinant VKV diegimo eigą, reikia remtis konkrečios situacijos faktais. Todėl VKV teorijoje terminas „situacinis” dar vartojamas, norint pabrėžti, kad VKV diegimui vertinti priklausomai nuo sąlygų pasirinkti skirtingi metodai.
Esminį organizacijos procesųpartvarkymas laikomas tik kitaip įvardytos VKV nauja radikalesne atmaina. Su organizacijų plėtra bei pertvarka VKV tvirtai siejasi. Plėtros produktas – tai efektyvi organizacijos veikla, o tai yra VKV pagrindinis dėmesio objektas, tik dar platesnio rakurso, nei organizacijų plėtros koncepcijoje. Organizacijų procesų pertvarkos koncepcija visapusiškai tinka diegiant VKV, nes ši diegiama tik organizacijos pertvarkos autoritetų minčių, sisteminio bei situacinio požiūrio, matematikos statistikos metodų taikymo, praktika. Todėl ji vadinama ne visuotinės kokybės teorija, bet visuotinės kokybės vadyba. VKV apima daugelį jau iš seno žinomų valdymo principų, metodų, papildo juos naujais bei suteikia jiems savitą filosofiją, todėl tai yra nauja vadybos mokslo raidoje pakopa.
Natūraliai atrodo siekis – tik 100 procentų kokybės. Akivaizdžiu pavyzdžiu galėtų būti aviaciją, kur taikstytis su mažesne nei 100 procentų kokybe būtų tikrai pavojinga.
Įvertinus visus veiksnius, tampa aišku, jog visuotinės kokybės vadybos greitai neįdiegsi, nes pagrindinis jos tikslas – pakeisti organizacijoje nusistovėjusius santykius, įpročius, požiūrį į darbinę veiklą. Šis uždavinys yra žymiai sudėtingesnis už technikos ir technologijos patobulinimus.
IŠVADOS
Remiantis mokslinės literatūros analize, buvo padarytos tokios išvados:
1.VKV yra nauja vadybos koncepcija, pagrįsta pažangiomis mintimis bei praktiniais atradimais.
2.VKV sąlyginai galima vadinti visų vadybos mokyklų sudėtine dalimi.
3.Vartotojų patenkinimas yra svarbiausia VKV sudedamoji dalis
4.VKV ir tradicinė vadyba turi bendrų bruožų ir skirtumų tiek, kiek jų gali turėti visuma ir dalis.
5. Pažangios VKV nuostatos padeda organizacijoms įsitvirtinti rinkoje, įgyti tvirtą konkurencinį pranašumą, užtikrinti pelningumą ir sėkmę ateityje.
6. Įdiegta VKV įmonėje stiprina partnerių, klientų, tarpininkų pasitikėjimą bei lojalumą.
7. VKV diegti naudinga visoms įmonėms, nes panaudotos lėšos tam, grįžta su kaupu t.y., geras vardas, pasitikėjimas, pelnas, lyderio pozicijos.
LITERATŪRA
| 1. | Barczyk C. Casimir. Visuotinė kokybės vadyba. Vilnius, 1999. 255 p. ISBN 9986-05-347-1 |
| 2. | Jurkauskas A. Visuotinė kokybės vadyba. Kaunas 2001 p. 226 |
| 3. | Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant Visuotinę kokybės vadybą. Kaunas 1998 m. 105 p. |
| 4. | Sakalas A. ir kiti. Pramonės įmonių vadyba /Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B., Neverauskas B. ir kiti. Kaunas, 2000 p. 491 ISBN 9986-13-325-4 |
| 5. | Stoner James A. F ir kiti. Vadyba / Stoner James A. F., Freeman R. Edward,. Gilbert Jr. Daniel R. Kaunas, 1999. 660 p. ISBN 9986-850-28-2 |
| 6. | Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, 2001. 241 p. (Vanagas P. Visuotinės kokybės vadybos vaidmuo, Lietuvai integruoojantis į Europos Sąjungą). ISBN 9955-09-088-X |
| 7. | Verslas, vadyba ir studijos’2000: respublikinė konferencija [Vilnius, 2000 lapkričio 11-13 d.]: straipsnių rinkinys. Vilnius, 2000. 249 p. (Pociūtė D. Kokybės vadyba ir W.E. Deming)
2000. ISBN 9986-05-385-4 |
| 8. | Verslas, vadyba ir studijos’2000: respublikinė konferencija Vilnius, 2000. 249 p. (Liubertienė A. Kontrolės principai)2000. ISBN 9986-05-385-4 |
| 9. | Bučiūnienė Ilona, Tiknevičius Petras. Visuotinės kokybės vadybos įmonei teikiami privalumai // Inžinerinė ekonomika. 1997. Nr. 2 (9). ISSN 1392-2785 |
| 10. | GrÖnroos C. Strategic Management and marketing in the Service Sector. Boston. MA. 1983. |
| 11. | Berry L.L. Relationship marketing. Chicago. IL. 1983. |
| 12. | Гордон Я. X. Маркетинг партнерских отношений. Санкт-Петербург. 2001, c. 379. ISBN 5-318-00157-2 |