MUZIKA ŽINIASKLAIDOJE
Muzika televizijoje
Televizijos kanaluose, kaip ir radijo stotyse, muzikos yra labai daug. Ji naudojama visur – fonuose, vinjetėse, įvairiuose reklaminiuose klipuose. Televizijose rodomi ir popmuzikos vaizdo klipai, koncertai. Kaip matome muzika televizijoje užima labai svarbią vietą. Net komercinėse televizijose paprastai rodoma viena ar keletas muzikinių laidų: “Tangomanija”, “Muzikinis viešbutis”, “Viskas” ir t.t. Išsivysčiusiose šalyse egzistuoja net atskiri muzikiniai televizijos kanalai: “MTV”, “VIVA”, “VIVA 2″, “MCM” ir daug kitų. Muzika labai didelę dalį užima ir prestižiniame madų televizijos kanale “Fashion TV”. Lietuvoje taip pat buvo bandymų įkurti savotišką muzikinį kanalą. “Baltijos televizijoje” (BTV) programoje buvo pradėta transliuoti laida “Baltijos Bombos televizija” (BBTV). Laidos iniciatoriai – Lietuvos leidybinė firma “Bomba records”. Laida vykdavo nuo penktadienio iki sekmadienio ir užimdavo didžiają dalį dieninio eterio. Taip buvo bandoma masiškai populiarinti “Bomba records” leidžiamą muzikinę produkciją. Tačiau bandymas nepavyko. Po pusės metų transliacijų laidos reitingai,kurie iš pat pradžių nebuvo labai aukšti, smuko dar labiau. Todėl “Baltijos TV” nusprendė šios laidos atsisakyti. Taigi muzikos populiarinimui televizijoje lieka pramoginės, muzikinės laidos ir komerciniai reklaminiai klipai.
Vaizdo klipas. Tam, kad galėtume populiarinti muzikinį kūrinį per televiziją, mes privalome turėti jo vaizdo įrašą. Įrašai būna dviejų rūšių: koncertiniai įrašai ir vaizdo klipai. Koncertinis vaizdo įrašas – tai nufilmuotas koncerto metu atliekamas kūrinys. Prie koncertinių vaizdo įrašų galima priskirti ir taip vadinamus “tikro garso koncertus”. Pirmieji šiuos koncertus pradėjo filmuoti ir rodyti MTV. Šį koncertavimo būdą jie pavadino “Unplugged” (angl. “ištrauktas kištukas, išjungtas”). Pirminė idėja buvo ta, kad muzikantai savo kūrinius atlieka nenaudodami muzikinių instrumentų. Koncertai vyksta kamerinėje aplinkoje – mažoje studijoje, kurioje be atlikėjų dar yra keliasdešimt atlikėjų fanų,kurie karštai palaiko savo numylėtus muzikantus. Taip sukuriama specifinė koncertinė atmosfera. “Tikro garso koncertai” – tai įdomi alternatyva įprastiems daugiatūkstantiniams popmuzikos žvaigždžių koncertams.
Taip pat egzistuoja ir pseudo koncertiniai vaizdo klipai. Šios priemonės griebiamasi, kai vaizdo klipas žūtbūt reikalingas, bet nėra galimybės filmuoti koncerto arba jo gamybai tiesiog nėra pinigų. Tokiu atveju studijoje sukuriama butaforinė scena su koncertiniu apšvietimu, dūmų efektais. Muzikantai atlieka kūrinį arba (o taip būna dažniausiai) tiesiog vaizduoja, kad jį atlieka, o tuo metu groja to kūrinio įrašas (fonograminis variantas). Taip nufilmuojamas pseudo koncertinis vaizdo klipas. Kartais net primontuojami žiūrovai iš anksčiau nufilmuotų kitų atlikėjų koncertų. Šiuo metu tokį vaizdo kūrimo būdą dažnai naudoja nacionalinė televizija “LRT”, norėdama parodyti iki šiol mažai žinomus ir neprofesionaliai dirbančius atlikėjus. Taip pat šis būdas būdavo nuolat naudojamas komercinėje provincijos žiūrovams skirtoje lietuviškos muzikos TV laidoje “Geriausios Pūko dainos”. Kartais taip koncertiniai įrašai kuriami net ir užsienio televizijose (pvz., vokiečių komercinis kanalas “RTL”). Tačiau aukšto lygio atlikėjai šiuo būdu niekada nesinaudoja, nes šiek tiek išprusęs ir kokybę vertinantis muzikos mėgėjas iškart suvoks jam siūlomą fikciją.
Be abejo, pats geriausias kūrinio pateikimo būdas per televiziją yra vaizdo klipas. Tai meniškai sukurta dainos video versija. Vaizdo klipuose geriausiai atskleidžiamas atlikėjų įvaizdis bei kūrinio idėja. Tipiški vaizdo klipų scenarijai: sukurta (arba tikrai įvykusi) emocionali istorija, kuri, parinkus išraiškingiausias priemones, parodoma penkių minučių bėgyje grojant tam kūriniui. Klipuose beveik visada yra rodomi patys kūrinio atlikėjai. Taip pat klipai būna ir apie pačių atlikėjų gyvenimą. Tokiuose klipuose paprastai būna daug įvairių koncertinių įrašų, įrašų iš repeticijų, apdovanojimų, įvairių švenčių ir kitokių gyvenimo įvykių. Kartais klipai būna sumontuojami iš filmo, kuriame ši daina yra panaudota, kadrų, dažniausiai įmontuojant pačius atlikėjus. Nors pačiame filme tų atlikėjų nėra. Šių klipų tikslas yra reklamuoti patį kino filmą. Taip pat egzistuoja ir klipai, pastatyti politinėmis, socialinėmis ir kitomis, su muzika mažai tesusijusiomis temomis. Kartais vaizdo klipai būna apie kokį nors didžiulį atlikėjų koncertą. Tokiuose klipuose rodomi vaizdai iš koncerto bei jo užkulisiai.
Gerus vaizdo klipus mielai rodo įvairiausios pramoginės laidos ir muzikinės laidos, ypač kai Lietuvoje vaizdo klipų sukuriama tikrai labai mažai. Taip yra dėl to, kad pastatyti gerą klipą yra gana brangu. Tai yra tas pats, kaip sukurti neilgą, bet profesionalų kino filmą, o tai kol kas sau leisti gali tikrai nedaug atlikėjų.
Komercinė muzikinių produktų reklama televizijoje. Ji naudojama siekiant išpopuliarinti naują muzikinį produktą: naują muzikos albumą, įvyksiantį koncertą ir pan. Tam naudojami komerciniai apmokami televizijos reklamos būdai: reklaminiai klipai, skelbimai, “bėgančios eilutės”, apmokama informacija žinių laidose (interviu, reportažai, pranešimai pateikiant informaciją kaip naujieną ir pan). Ir nors komercinė reklama televizijoje yra pati brangiausia, tačiau organizuoti ją labai apsimoka, nes tokia reklama – pati efektyviausia. Reklamos televizijoje negalima nei “prasukti” (kaip vaizdo magnetofone), nei “praversti” (kaip laikraštyje). Galima nebent įjungti kitą kanalą. Remiantis 1996 metais dienraščio “Lietuvos aidas” (3. P. 8) surengtos apklausos rezultatais, galima teigti, kad daugiausia informacijos apie prekes ir paslaugas žmonės gauna būtent iš televizijos. Didžioji apklaustųjų dalis vidutiniškai televizorių žiūri nuo 1 iki 3 valandų per dieną. Ir tik 2% žmonių teigė, kad televizoriaus visiškai nežiūri. Todėl muzikos vadybininkui yra ypač svarbu bendradarbiauti su visomis (ypač su didžiausiomis) Lietuvos televizijomis: LNK, TV3, LRT, BTV, o taip pat ir su regijoninėmis televizijomis: C gates, 11 KANALAS ir kt.
Organizuojant muzikinio produkto reklaminę kampaniją, televizija pasirenkama atsižvelgiant į kultūros rinkoje susidariusią situaciją. Stengiamasi, kad ji turėtų kuo didžiausią reitingą mus dominančiame segmente. Tada jai yra pasiūloma sutartis. Pagal ją televizija suteiktų reklamos iniciatoriams reklaminio laiko už tam tikrą sumą ir taptų šio produkto rėmėja. Tada atlikėjai įsipareigoja reklamuoti šią televiziją kaip rėmėją (ypač jeigu kalba eina apie popmuzikos koncertą) visais kitais naudojamais reklamos būdais bei suteikti išskirtines teises filmuoti renginį ir imti iš atlikėjų eksliuzyvinį (išskirtinį) intervių. Dirbti pagal tokią sutartį televizijoms apsimoka, nes populiarūs koncertai dažniausiai susilaukia plataus visuomenės susidomėjimo. Be to, televizijos vardas bei logotipas “nemokamai” yra reklamuojamas daugybe kitų reklamos būdų, naudojamų muzikinio produkto reklamai. Todėl dažniausiai tokios sutartys su norima televizija pasirašomos. Tada belieka nuspręsti, kokiu laiku reklama bus rodoma. Reklamos įkainiai skirtingu paros laiku yra labai skirtingi. Geriausias laikas reklamai yra 19 – 22 val. Tačiau šis laikas yra ir pats brangiausias. Todėl reikia apsispręsti ar didesnis efektas bus pasiekiamas dažniau kartojant reklamą blogesniu laiku, ar mažiau – geresniu laiku. Jeigu sutarties su televizija pasirašyti nepavyko, ją galima pasiūlyti kitai televizijai.
Atlikus šiuos teisinius formalumus, televizijai yra pateikiama reklaminio vaizdo klipo gamybai reikalinga medžiaga:
- Reklaminio teksto projektas. Jis šiek tiek pakoreguojamas – paliekami svarbiausi šūkiai, informacija.
- Turimi produkto ar su juo susiję vaizdo įrašai. Čia reikia atkreipti dėmesį , kad televizijai video įrašus reikia pateikti BETACAM tipo juostoje. Buitinėje VHS tipo juostoje esantys vaizdo įrašai neatitinka televizijos kokybės reikalavimų. Televizijai pateikiami įrašai turi būti profesionalūs.
- Kokybiški muzikos garso įrašai, CD (kompaktiniai diskai). Kuriant reklaminį vaizdo klipą, jo garsas visada montuojamas atskirai. Garsas turi būti naudojamas ne kaip fonas skaitomam tekstui, bet tam, kad sustiprintų jo daromą įspūdį.
Medžiagą televizijai reikia pateikti kaip galima ankščiau, nes reklaminio vaizdo klipo gamyba gali užtrukti 2 – 5 dienas. Reklamuoti koncertą ar naują albumą per televiziją geriausia pradėti likus 10 dienų iki paties koncerto ar albumo pasirodymo parduotuvėse.