MUZIKOS VERSLO RINKODARA

Muzikos verslo rinkodaros esmė

Muzikos verslo vadybininko darbas – paversti muzikos objektą (kūrinį, koncertą ar pan.) naudingu ir reikalingu produktu, už kurį visuomenė būtų pasiruošusi vienaip ar kitaip sumokėti. Be abejo, muzikos verslas, kaip ir visi kiti su menu susiję verslai, turi savo specifiką. Verslo sėkmė priklauso nuo mados, visuomenės požiūrio, etnokultūrinių veiksnių, mentaliteto, išsilavinimo, net politinės šalies situacijos ir begalės kitų, dažnai neprognozuojamų ir nevaldomų veiksnių. Tačiau norint sėkmingai dirbti, reikia suvokti ir praktiškąją muzikos verslo pusę. Šiuo atžvilgiu galima teigti, kad muzikos produktas – tokia pat prekė kaip ir dantų pasta, televizorius, bandelė ar šampūnas. Čia galioja tie patys rinkos dėsniai. Todėl muzikos versle labai svarbu profesionaliai vykdyti ekonominius, teisinius, vadybos ir marketingo – rinkodaros veiksmus. Meno kūrinys pats savaime dar nėra prekė. Su šiuo kūriniu dar reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Marketinge prekė = produktas + palaikymas + rėmimas.

Muzikos versle palaikymas reikštų tai, kad kūriniui suteikiamos visos techninės savybės, kurių reikia tam, kad jomis vartotojas (klausytojas) galėtų lengvai naudotis. Kitaip sakant,  kūrinys įrašomas į tam tikrą fiziškai apčiuopiamą formą: CD¹, MC², LP³, DVD⁴, MD⁵, MP3⁶. Tada jis tiražuojamas, ir taip pasiekiama, kad jį būtų galima gauti muzikos prekių parduotuvėse. Tačiau atlikus visus šiuos veiksmus, kūrinys, be abejo, dar nebus perkamas, nes paprasčiausiai apie jį niekas nežinos. Tada reikalingas kitas instrumentas -   rėmimas.

Šiuo atveju rėmimas – tai tam tikrų resursų investavimas į produktą. Produkto “rėmėjas” – vadybininkas, paties produkto autorius, atlikėjas ar kitas kūrinio sėkme suinteresuotas asmuo. Rėmimas – įvairiais būdais paskelbiama informacija, kuria užmezgamas ryšys su vartotojais. Svarbiausias tikslas – pasiekti, kad vartotojas reaguotų į informaciją. Mus dominanti reakcija – pirkimas (muzikos įrašų, koncertų bilietų ir t.t.). Čia didelę reikšmę turi ne tik  turinys, bet ir informacijos formos, pobūdis ir laikas.

Egzistuoja 2 pagrindiniai ir 2 šalutiniai rėmimo būdai.

Pagrindiniai:

1.     Reklama;

2.     Tiesioginis kontaktas (t.y. koncertai, pristatymai, dalyvavimas visuomeniniuose įvykiuose ir pan.).

Papildomi:

1.     Populiarinimas.

2.     Pardavimų rėmimas.

Praktika rodo, kad didžiausias efektas pasiekiamas taikant visus keturis rėmimo būdus – “programą maximum”. Tačiau tai yra didelė ir brangiai kainuojanti kampanija. Asmuo, finansuojantis rėmimą, vadinamas sponsoriumi.

Taigi be rėmimo mūsų produktas netaps preke. Kadangi rėmimo būdu mes užmezgame ryšį su vartotojais – mūsų siūlomos muzikos klausytojais – čia didelį vaidmenį atlieka ir žiniasklaida. Anot Vilniaus Koncertų ir Sporto Rūmų reklamos skyriaus vadovės, žiniasklaida yra didžiausias ir svarbiausias muzikinio produkto reklamos būdas. Todėl jam turime skirti didžiausią dėmesį.

Žiniasklaida, dar vadinama masinėmis informacijos priemonėmis, – tai įstaigos, kurios užsiima “visuomenės informavimu — veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį”

“Žiniasklaidos priemonės – knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams” (6. P. 1).

Muzikos produkto populiarinimui aktualiausios žiniasklaidos priemonės: žurnalai, laikraščiai, televizijos, radijo stotys, Internetas.

Informacijos reikšmė muzikos vadyboje

Siekdami išpopuliarinti, išreklamuoti muzikinį produktą, pirmiausia mes turime gerai suvokti, ką populiariname. Kas tai per produktas – kūrinys, koncertas? Kokiam vartotojui jis yra skirtas? Koks įvaizdis jam tinka (galbūt jis jau egzistuoja)? Kokie yra atlikėjai? Toliau nagrinėdami žiniasklaidą muzikos vadyboje, turime atsižvelgti į paties muzikos vadybos objekto specifiką.

Organizuojant popmuzikos koncertą, visų pirmiausia vadybininkas turi surinkti pakankamai daug informacijos apie atlikėjus. Ji jam yra reikalinga tam, kad vadybininkas susiorientuotų, kokią reklamos kampaniją jam reikės organizuoti. Naudodamasis šia informacija, jis taip pat galės paruošti ir žiniasklaidai pateikti išsamią medžiagą. Tada galima tikėtis, kad žiniasklaida paskelbs įdomią ir jam naudingą informaciją. Visuomenę dominanti informacija būna labai įvairi:

• Biografija, įvykiai: atlikėjų biografijos, skandalai, pasiekimai, įvairiausi apdovanojimai ir pan.
• Audiovizualinė informacija: išleisti įrašai (albumai, singlai), koncertiniai įrašai, filmai apie grupę, vaizdo klipai, repeticijų vaizdo įrašai, skandalingi interviu ir t.t
• Vizualinė informacija: plakatai, nuotraukos, skaidrės, albumų viršeliai, įvairiausi spaudiniai – žurnalai, laikraščiai, bukletai, katalogai. Viskas, kur yra pavaizduota atlikėjų atributika, logotipai, nuotraukos ir pan.
• Reklaminė atributika: marškinėliai, kepuraitės ir t.t.

Visa ši informacija padės suvokti ir pateikti visuomenei teisingą grupės stilių. Be to, ši informacija turi būti aukštos kokybės, nes vaizdo įrašai bus naudojami televizijos laidoms, TV reklaminiams klipams. Skaidrės, nuotraukos, logotipai – spaudos darbams, kartais ir televizijai. Tačiau kur visa tai gauti? Ypač jeigu rengiamės organizuoti užsienio popmuzikos atlikėjų koncertą.

Renkant informaciją, galima naudotis šiais šaltiniais:

• Koncertuojančių atlikėjų vadybininkai: jie paprastai turi sukaupę daugiausiai medžiagos apie jų atstovaujamus atlikėjus.
• Internetas: čia apstu įvairiausios informacijos apie muziką: nuotraukų, logotipų, įvairių žinučių, biografijų, dainų atkarpų arba visų dainų (mp3 formate), vaizdo klipų ir t.t.
• Knygos: informacijos apie grupę (ypač jei grupė susikūrė seniai) galima rasti įvairioje muzikinėje literatūroje, žinynuose ir pan. Čia būna ir nuotraukų, bet jos dėl mažos rezoliucijos¹ spaudai netinka.
• Muzikos leidybinės firmos: apie muzikos atlikėjus informacijos, įvairių plakatų bei įrašų turi leidybinės firmos.
• Periodinių leidinių archyvai: įvairių laikraščių, žurnalų redakcijos, televizijos, radijo stotys savo archyvuose paprastai turi nuotraukų, straipsnių ir pan.
• Kiti šaltiniai: rinkdami medžiagą, naudojamės ir visais kitais įmanomais būdais. Kartais tokios informacijos turi asmenys, kaupiantys įvairias kolekcijas: įrašus, nuotraukas, muzikinius žurnalus. Tai gali būti įvairūs muzikantai, fanai, kolekcionieriai, kritikai, žurnalistai ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Dirbant tokį darbą, visada pravartu žinoti keletą tokių asmenų.

Užsiimant veikla, labiau susijusia su paties muzikos atlikėjo (grupės) vadyba, taip pat reikia žinoti, kad anksčiau minėtos informacijos kažkam būtinai prireiks. Todėl nuo pat grupės susikūrimo reikia kaupti visas nuotraukas, mažiausias žinutes spaudoje, stengtis įrašinėti pasirodymus per televiziją,  darbui naudojant ne originalus, bet jų kopijas.

Darbo su žiniasklaida strateginis planavimas

Norint parduoti muzikinį produktą – naują albumą, bilietus į koncertą, be abejonės, jį reikia gerai išreklamuoti. O norint suorganizuoti gerą ir kaip galima mažiau kainuojančią reklaminę kampaniją, būtina gerai ją suplanuoti. Kaip tai daroma? Pirmiausia išanalizuojama visa apie  produktą surinkta informacinė medžiaga: peržiūrimi vaizdo įrašai, klausoma muzika, peržvelgiamos atlikėjų biografijos, grupės istorija (gal yra įvykę kokių įdomių, skandalingų įvykių, kuriuos būtų galima išpūsti žiniasklaidoje), peržiūrima visa vizualinė ir kita informacija. Taip išanalizavus medžiagą, jau galima spręsti, į kokį rinkos segmentą orientuoti šį produktą. Ir kai jau aiškiai suvokiame “ką?” ir “kam?” reklamuojame, galima ieškoti būdų “kaip?” efektyviausiai tai padaryti, t.y. spręsti, kokie reklamos būdai ir kanalai greičiausiai ir stipriausiai paveiks tuos “vartotojus”, kurie mus domina. Tačiau prieš tai dar reikia įvertinti savo finansines galimybes. Padaryti galima labai daug, tačiau beveik visada veiksmus riboja reklaminės kampanijos biudžetas – reklamai skirti pinigai. O jų turi pakakti, nes tarp reklamos masto ir muzikinio produkto populiarumo yra aiškus ryšys. Todėl yra labai svarbu įvardinti, ką reikia padaryti ir ką įmanoma padaryti. Planuojant reklamos biudžetą, reikia atsižvelgti :

• “Kokie yra įvairių alternatyvų kaštai;
• Kiek kartų reikės kartoti reklamą, kad ji būtų efektyvi;
• Kiek išaugo informacijos priemonių kaštai pastaruoju metu;
• Kokiems realizacijos kanalų dalyviams galima patikėti savo uždavinius;
• Kokio užmokesčio jie reikalauja už reklaminę veiklą.” (11. P. 64)

Išanalizavus situaciją šiais aspektais, reikia rasti prieinamus efektyviausius reklamos būdus. Įvertinus finansinę situaciją, jau galima praktiškai spręsti, kokia televizija turėtų reklamuoti mūsų produktą. Kokios yra laidos, kuriose būtų prasminga rodyti informaciją apie šį produktą? Kokios radijo stoties formatas atitinka mūsų produkto muzikinį stilių? Kokie laikraščiai turėtų spausdinti reklaminius skelbimus, rašyti straipsnius? Kokius muzikinius (ir ne tik muzikinius) žurnalus skaito mus dominantis segmentas? Kaip turėtų atrodyti reklaminio teksto projektas? Kokie yra įmanomi kiti reklamavimo būdai: plakatai, transparantai, reklaminiai lapeliai (“skrajutės”) ir t.t.?

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook