Verslo studijų įvado pagrindiniai klausimai (I kurso studentams)
66. Vadovas ir vald˛ia
Vadovu tinka vadinti kiekvieną, kuris turi nors bent vieną pavaldinį. Tas asmuo, kuris neturi pavaldinio yra vykdytojas. Įdomu žinoti, kodėl asmenys klauso vieni kitų? Toks reiškinys vadinamas valdžia. Valdžia – tai tam tikras mainų santykis tarp dviejų asmenų – vadovo ir pavaldinio, arba dviejų grupių.
Įstaigoje valdžia pirmiausia palaikoma tuo, kad vadovas moka atlyginimą, gali jį padidinti, išmokėti premijas, teikti įvairią materialinę naudą.
Valdžią palaikyti padeda hierarchija – tai nusistovėję papročiai, kaip u˛imančius aukštesnes pareigas reikia gerbti, jų klausyti. Kartais valdžia palaikoma ir prievarta, tai įvairios nuobaudos, atleidimo iš darbo baimė ir pan. Valdžia palaiko ir informacijos, didesnio patyrimo, specialų žinių turėjimą. Valdžiai taip pat turi būti legali, tai yra daugumos pripažįstama ir įteisinta įstatymais.
Vadovo darbą atspindi tam tikri darbai: planavimas, organizavimas, aktyvinimas, vykdymas ir kontrolė. Šie darbai sudaro uždarą ciklą. Tai – nepertraukimas procesas. Jis dar vadinamas valdymu. Įmonė, joje dirbantys asmenys, turi būti valdomi nepriklausomai nuo įmonės dydžio, paskirties. Tam yra valdymo proceso etapai.
67. Pagrindinės vadovo funkcijos, jo darbo ypatybės
Vadovo vaidmuo – tai visuma taisyklių, kurių privalu lakytis einant tam tikras pareigas. Vadovo vaidmenis galima suskirstyti į tris grupes:
1. Tarpasmeninių santykių palaikymo vaidmuo;
2. Informacinis vaidmuo;
3. Vaidmuo, susijęs su sprendimų priėmimu.
Visi šie vaidmenys glaudžiai susiję. Vadovo, kaip ir kiekvieno pavaldinio, darbe turi vyrauti tokios pagrindinės funkcijos:
1. Įstaigos arba padalinio politikos formavimas;
2. Įvairių lygių interesų suderinimas;
3. Padalinio darbuotojų veiklos motyvacija ir darnaus darbo užtikrinimas;
4. Pavaldinių kvalifikacijos kėlimas.
Vadovas turi nustatyti, kokia tvarka šios funkcijos turi būti atliekamos ir kiek jos svarbios tam tikru laikotarpiu. Vadovas, panaudodamas savo veiklą, turėtų atsižvelgti į tokius dalykus: skubumą ir svarbumą, simptomus, kompetencijos atskyrimą, aplinkos vertinim¹.
Vadovas sprend˛ia kurios darbus reikia atlikti skubiau ir svarbiau, jis turi nustatyti darbe pasitaikančias kliūtis, problemas, jas pašalinti, tinkamai paskirstyti pareigas ir kompetencijas, taip darbas bus efektyvesnis.
Vadovo darbas sunkus, reikalaujantis daug jėgų, supratimo ir ištvermės.
68. Kas kliudo vadovui darbus perduoti pavaldiniams?
Kliūčių yra daug. Yra nemažai vadovų, linkusių dirbti pavaldinių darbus. Valdymo specialistai teigia, kad to priežastis – ne visada suvokiamas nenoras imtis kur kas sunkesnių vadovo darbų. Dar viena kliūtis perduoti darbus – tai vadovų baimė, kad pavaldiniai, padarys klaidų, kad sprendimai ir darbai gali būti nebaigti pakankamai kokybiškai. Be abejo, rizikos yra, tačiau laukti, kol pavaldinys “užaugs”, kad sugebėtų savarankiškai dirbti, yra klaida, nes šiuo atveju nėra visiškos garantijos, kad jis kada nors galės kokybiškai dirbti.
Dalis vadovų bijo, kad pavaldiniai įgyją savarankiškumo, bus jiems nelojalūs. Taip pat trukdo baimė kad, nukris vadovo prestižas. Kai vadovas pats atlieka daug darbų už pavaldinius, jo darbo krūvis gerokai padidėja, jis nuolat būna užimtas. Savo galimybių pervertinimas taip pat priežastis dėl kurios vadovui sunku perduoti darbus pavaldiniams. Vadovas negali perduoti darbų, jei pavaldiniai žino kokios politikos laikosi vadovas. Dėl šios priežasties pavaldiniai negali dirbti savarankiškai, vadovas turi juos globoti. Netinkama organizacinė struktūra taip pat tai trukdo padaryti. Dažnai jis nelinkęs perduoti darbų, nes po to patikrinimams jis sugaiš tiek pat laiko, kiek pats būtų tą darbą atlikęs. Kartais aukštesniosios instancijos įpareigoja vidurinės grandies vadovus pateikti toki¹ informacij¹, kuri¹ turi ˛emiausios grandys. Taip priverčiamam domėtis žemesniųjų grandžių darbu.
Kartai sunku perduoti atlikti paprastą užduotį kitam asmeniui, vadovui perduoti savo darbus dar sunkiau.
69. Lietuvos moterų tapti verslininkėmis arba vadybininkėmis vertinimas
Nuo pat žmonijos pradžios buvo sukurtas moters paskirties pasaulyje mitas, kuris buvo, yra ir bus. Moters paskirtis dažniausiai suprantama kaip motinos, namų šeimininkės ir pan. Nors šiandien jau matome, kad taip nėra. Moterys vis labiau užsiima kokia nors veikla, bando kurti versl¹, jam vadovauja.
Naujai įsikūrusių įmonių tyrimai Lietuvoje parodė, kad tarp savininkų vadovų yra 27,2% moterų, bendrame įmonių vadovų skaičiuje vadovaujančių moterų procentas padidėjo iki 28,9%. Ženkliai padidėjo ir moterų vadovių su aukštuoju išsilavinimu skaičius – 41,8%. Daugiau nei pusė darbuotojo ieškančių darbdavių savo kvietimą adresuoja vyrams. Vyrai buvo kviečiami ne nešuliams nešti, bet vadovauti ir dirbti kit¹ aukštos kvalifikacijos darb¹, nors merginos palyginti su vaikinais labiau linkusios siekti aukštojo išsilavinimo. Tarp besimokančių verslo administravimo ir su juo susijusių dalykų daugumą sudaro merginos. Daugiausia šansų vadybininko darbą gauti turi vedę vyrai su aukštuoju išsilavinimu. Tyrimai rodo, jog aukštasis išsilavinimas, patyrimas darbdaviams yra svarbiau nei darbuotojo lytis, kita vertus, 47% pažymėjo, kad būsimasis vadybininkas turėtų būti vyras. Darbdaviai aiškina, jog vengtų priimti į darbą iki mokyklinio amžiaus vaikų turinčią moterį, rizikinga įdarbinti ir netekėjusią merginą, nes ji gali greitai ištekėti ir išeiti į motinystės atostogas.
Sociologų nuomone, tokie aiškinimai nereiškia, jog darbdaviai mano, kad moterys yra blogesnės darbuotojos už vyrus. Jie tiesiog teikia pirmenybę nuo šeimos nepriklausantiems žmonėms.