VIEŠOJO VALDYMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS
Valdžios decentralizacija – tai viena iš temų, kurią norėčiau trumpai aptarti, kadangi ji ypatingai svarbi Lietuvos valdžios institucijoms. Autoriai pateikia keletą decentralizacijos privalumų:
§ valdžios institucijos tampa lankstesnėmis ir gali daug greičiau reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir klientų pageidavimus;
§ decentralizuotos institucijos yra daug efektyvesnės nei centralizuotos;
§ decentralizuotos institucijos yra daug inovatoriškesnės nei centralizuotos;
§ decentralizuotos institucijos pasižymi aukštesne morale, įsipareigojimais ir produktyvumu.
Mano nuomone decentralizacija tai tikrai labai svarbus būdas valdžiai tapti efektyvesnia. Tai stiprina ir pagrindinius valdžios siekius – būti demokratiška, atskaitinga visuomenei, skaidria. Nes kuo tu arčiau žmonių tuo geriau esi matomas, geriau supranti jų poreikius bei lūkesčius. Ilga hierarchinė komandos grandinė tampa neefektyvia ir atgyvenusia valdymo forma.
Naujos viešos vadybos šalininkai metė iššūkį tradicinio viešojo administravimo modeliui, kuris buvo mūsų mąstymo ir svarstymų (jei tik ne mūsų veiklos) varomoji jėga. Jų argumentas yra pakankamai paprastas: tradicinis vykdomosios valdžios organizavimo metodas yra per daug gremėzdiškas, per daug biurokratiškas, neefektyvus, nejautrus, neproduktyvus. Jis mums neduoda tų rezultatų, kurių laukiame iš valdžios. O šiandien piliečiai tikisi rezultatų iš valdžios. Jie jau nebetoleruoja neefektyvumo ar neproduktyvumo. Todėl mums reikalingas naujas būdas reikalams tvarkyti, naujas valdžios institucijų valdymo modelis modelis.
Atsižvelgiant į tradicinio viešojo administravimo modelio gynėjus, jų požiūris į valdžios veiklos tvarkymą gali turėti kai kurių trūkumų, bet jis turi vieną, labai didelį privalumą: jis yra atskaitingas piliečiams. Demokratinė atskaitomybė nėra neprivaloma; ji yra bet kokio vykdomosios valdžios modelio būtinas bruožas. Nesvarbu, kaip gerai jūsų modelis veikia privačiose organizacijose. Valdžios struktūros yra kitokios. Valdžia turi būti atsakinga ne tik keliems akcininkams, bet visai visuomenei. Jei jūsų sistema neužtikrina atskaitomybės piliečiams, ji yra iš principo nepriimtina.
Šio iššūkio negalima ignoruoti. Bet kokio naujos viešosios vadybos požiūrio šalininkai turi ne tik parodyti, kad jų strategija yra efektyvesnė ar produktyvesnė. Jie turi parodyti, kad ji yra politiškai jautri. Tie, kas siekia suskurti naują viešojos valdymo modelį, atitinkamai privalo į jį įtraukti demokratinės atskaitomybės sąvoką.
Viešojo administravimo teorijų vystymasis nuo pradžios iki šių dienų, kelia sau tą patį klausimą – ar galime mes – piliečiai, atsakingiems valstybės tarnautojams -visuomenės tarnams, leisti priimti sprendimus ir būti novatoriškiems ir vis tiek turėti demokratinę atskaitomybę? Šis klausimas yra ypatingai svarbus naujos viešosios vadybos šalininklams, kurie pabrėžia, kad jų strategija gali duoti realius rezultatus. Tačiau visdėlto jie negali ignoruoti, šio svarbaus klausimo dėl politinės atskaitomybės. Naujojo viešojo administravimo strategija turi ne tik sudaryti sąlygas viešosioms institucijoms siekti geresnių rezultatų, bet taip pat būti atskaitingiems prieš piliečius.