Asinchroninis valdomas variklis (laboratorinis darbas)

Asinchroninis valdomas variklis

Teorinė dalis:

Automatinio valdymo schemose naudojami įvairūs elektros varikliai. Jiems keliami specialūs reikalavimai: 1) variklis turi veikti tik tada, kai prijungiama įtampa; nutraukus įtampą, variklis turi tuoj pat sustoti; 2) esant įvairiems sūkių dažniams, variklis turi veikti stabiliai; 3) keičiant prijungtos įtampos amplitudę ar fazę, turi būti įmanoma reguliuoti sūkių dažnį plačiame diapazone; 4) turi būti kuo tiesiškesnė variklio mechaninė ir reguliavimo charakteristikos; 5) didelis paleidimo momentas; 6) maža valdymo galia; 7) didelis patikimumas; 8) didelis greitis; 9) maži matmenys ir masė. Svarbią vietą valdomųjų variklių tarpe užima asinchroniniai valdomieji varikliai. Šie varikliai paprastai turi dvi apvijas: žadinimo apviją ir valdymo apviją. Tarp šių apvijų yra 90o kampas. Taigi šie varikliai dvifaziai. Gali būti keičiamas prie valdymo apvijos prijungtos įtampos didumas arba fazė. Jeigu variklis valdomas keičiant įtampos didumą, tai toks valdymas vadinamas amplitudiniu valdymu. Jeigu keičiama įtampos fazė,- fazinis valdymas. Jeigu keičiamas įtampos didumas ir fazė kartu, gaunamas amplitudinis- fazinis variklio valdymas. Dideliam valdymo variklių paleidimo momentui gauti reikia, kad paleidimo metu sukamasis magnetinis laukas būtų apskritiminis. Rotoriaus aktyvioji varža turi būti didelė,- tada mechaninės charakteristikos tiesiškos ir, atjungus valdymo įtampą, efektyviai stabdoma. Maksimalus sukimo momentas gaunamas esant slydimui sc=3-4. Valdomieji varikliai gali būti : 1) su trumpai sujungta apvija; 2) tuščiaviduriai nemagnetiniai; 3) tuščiaviduriai feromagnetiniai. Valdomųjų variklių su trumpai sujungtu rotoriumi konstrukcija nesiskiria nuo dvifazių asinchroninių variklių konstrukcijos. Valdomasis variklis su tuščiaviduriu nemagnetiniu rotoriumi turi elektrotechninio plieno pagamintus du statorius: išorinį ir vidinį. Tarp šių statorių sukasi plonasienis (0,2-1,0 mm) aliumininis stiklinės formos rotorius. Dvifazė apvija dažniausiai dedama išorinio statoriaus magnetolaidžio grioveliuose. Valdomas variklis su tuščiaviduriu feromagnetiniu rotoriumi neturi vidinio statoriaus magnetolaidžio. Vidinio statoriaus magnetolaidžio funkcijas atlieka pats tuščiaviduris feromagnetinis rotorius. Energetiniams rodikliams pagerinti šis rotorius dažnai padengiamas variu. Varikliai su tuščiaviduriais nemagnetiniais rotoriais turi mažą inerciją, todėl jie greitai įsisuka. Kadangi oro ir aliuminio magnetinis laidumas panašus, tai bendras neferomagnetinis tarpas tarp abiejų statoriaus magnetolaidžių didelis (0,5-1,5 mm). Todėl variklio tuščiosios eigos srovė, slydimas ir nuostoliai dideli, naudingumo koeficientas mažas, galios koeficientas mažas, variklio matmenys dideli. Dėl nekokių energetinių rodiklių ir palyginti nedidelio patikimumo tokie varikliai mažai naudojami. Dėl didelės rotoriaus varžos variklių su tuščiaviduriu feromagnetiniu rotoriumi naudingumo koeficientas dar mažesnis negu variklių su tuščiaviduriu nemagnetiniu rotoriumi.

Laboratorinio darbo ataskaita:

Sujungėme schemą:

Variklio duomenys: Už=110V; I=0,18A; P=1,32W; n=1280 aps/min; f=50Hz Variklio tipas: 2ACM100

Laboratorinio bandymo duomenys:

Apskaičiuojame variklio slydimą pagal formulę: s=(n1-n)/nnom*100%, s=(1500-977)/1500*100%=34,9%.

Share on Facebook