Įmonės veiklos analizė

Įmonės veiklos analizė

Įmonės veiklos analizė remiasi santykiniais rodikliais, kurie leidžia palyginti ne tik įmonės veiklos rezultatus už keletą laikotarpių, bet ir panašia veikla užsiimančias įmones. Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas. Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo. Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį rodiklį. Pelno-nuostolio ataskaitoje pateikiama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per įmonės ataskaitinį laikotarpį (1-a lentelė). 1-a lentelė

Balanse pateikiama informacija apie įmonės turto ir nuosavybės struktūrą jos sudarymo datai (2-a lentelė).

2-a lentelė

• Likvidumo rodikliai.

Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui. Skoliniai įsipareigojimai yra dažniausiai trumpalaikės skolos, kurias reikia mokėti nedideliais laiko intervalais.

• • Bendrasis likvidumo koeficientas (BLK). Tai santykis trumpalaikio turto su įmonės trumpalaikiais įsipareigojimais. Gera šio rodiklio reikšmė yra >2.
  • Skubaus padengimo koeficientas (SPK). Jis yra lygus trumpalaikio turto ir nebaigtų vykdyti sutarčių skirtumui, padalintam iš trumpalaikių įsipareigojimų. Gera šio rodiklio reikšmė yra >1,5.
  • Kritinis likvidumo koeficientas (KLK). Šis rodiklis parodo, kokią dalį visų įsipareigojimų įmonė jau šiuo metu gali padengti. Gera šio rodiklio reikšmė yra >0,2-0,3.
  • Apyvartinis kapitalas (AK). Tai skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Šis rodiklis randamas padalijus grynuosius pinigus sąskaitoje ar kasoje iš trumpalaikių įsipareigojimų.
  • Apyvartinio kapitalo apyvartumas (AKA). Tai pardavimo pajamų santykis su apyvartiniu kapitalu. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo įmonės veiklos rizika mažesnė.

3-a lentelė

Išvada: įmonės likvidumo būklė yra bloga ir per analizuotą laikotarpį tolydžiai prastėjo. Blogą būklę lemia visi likvidumo rodikliai. Mažas apyvartinio kapitalo apyvartumas lemia mažą įmonės veiklos riziką.

• Kapitalo struktūros rodikliai

Šių rodiklių pagalba galima įvertinti, kokia dalis lėšų įmonėje yra skolintos, kokia-nuosavos. Kapitalo struktūros rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus verslo partneriams, bankams, mokesčių institucijoms.

• • Nuosavybės koeficientas (NK). Šis dydis randamas įmonės kapitalą ir rezervus dalinant iš viso įmonės turto.
  • Skolos koeficientas (SK). SK=1-NK.
  • Skolos-nuosavybės koeficientas (S-NK). Rodiklis parodo, kiek vienam nuosavų lėšų litui tenka skolintų lėšų. Jis apskaičiuojamas turto ir kapitalo rezervų santykį dalijant iš kapitalo ir rezervų.
  • Auksinė finansavimo taisyklė (AFT). Ji sako: įmonės ilgalaikis turtas turi būti finansuojamas iš pagrindinio kapitalo. Jei taip yra, tada teisinga nelygybė:

4-a lentelė

Išvada: kapitalo struktūros rodikliai per analizuojamą laikotarpį keičiasi mažose ribose. Įmonės kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas, kur abi dalys yra praktiškai lygios. Įmonė naudoja daug skolintų lėšų. 2001 ir 2002 metais įmonė dar laikosi auksinės finansavimo taisyklės, tačiau sekančiais dviem metais taisyklė nebevykdoma – įmonės ilgalaikis turtas nebėra finansuojamas iš ilgalaikio kapitalo.

• Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę, nes:

• • • jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus,
    • pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.

• Bendrasis pelningumas (BP). Jis lygus įmonės bendrojo pelno ir pardavimo pajamų santykiui. Šis rodiklis parodo vidutinį įmonės taikomą produkcijos antkainį. Gera šio rodiklio reikšmė yra <20%.
• Veiklos pelningumas (VP). Jis lygus veiklos pelno ir pardavimo pajamų santykiui. Jis parodo įmonės pagrindinės veiklos pelningumą. Gera šio rodiklio reikšmė yra <10%.
• Veiklos išlaidų lygio rodiklis (VILR). Tai bendrojo pelningumo ir veiklos pelningumo skirtumas. Rodiklis parodo, kiek įmonė patiria sąnaudų tam, kad realizuotų produkcijos už 1Lt.
• Grynasis pelningumas (GP). Jis randamas grynąjį pelną dalijant iš pardavimo pajamų. Šis rodiklis rodo, kiek įmonei lieka pelno po visų atskaitymų iš vieno realizacijos lito. Gera mažiausia šio rodiklio reikšmė yra 5%.
• Nuosavo kapitalo pelningumas (NKP). Jis randamas grynąjį pelną dalijant iš kapitalo ir rezervų. Rodiklis rodo, kiek pelno uždirba per metus 1-as savininko į įmonę investuotas litas.

5-a lentelė

Išvada: įmonės pelningumo rodikliai yra blogi, ypač pablogėjimas ryškus 2003 metais. Blogas grynasis pelningumas, nuosavo kapitalo pelningumas. 2003 ir 2004 metais šie rodikliai netgi įgyja neigiamą reikšmę – tai rodo, kad įmonė, veikla nuostolinga.

• Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai

Šių rodiklių grupė parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimas lėšas savo veikloje.

• • Turto apyvartumas (TAp). Rodiklio didėjimas reiškia efektyvesnį turto panaudojimą. Rodiklis randamas pardavimo pajamas dalijant iš viso turto.
  • Turto atsipirkimas (TAt). Rodiklis parodo, kiek kartų per metus įmonė atnaujina atsargas.
  • Atsargų apyvartumas (AA). Jis randamas parduotų prekių savikainą dalijant iš atsargų. Jis rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau didelis santykis gali rodyti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų skaičių. Didelis apyvartumas susijęs su didesne veiklos rizika, tačiau reikalauja mažesnio apyvartinio kapitalo. Mažas apyvartumas leidžia pasinaudoti nuolaidomis įsigyjant didelį žaliavų kiekį, tačiau padidėja sandėliavimo sąnaudos.
  • Pirkėjų įsiskolinimų apyvartumas (PĮA). Rodiklis randamas pardavimų pajamas dalijant iš pirkėjų įsiskolinimo.
  • Įsiskolinimų tiekėjams apyvartumas (ĮTA). Rodiklis parodo, kiek dažnai pati įmonė atsiskaito su žaliavų tiekėjais. Randamas parduotų prekių ir paslaugų savikainą dalijant iš skolų tiekėjams.

Kuo didesnis skirtumas tarp įsiskolinimų tiekėjams apyvartumo ir pirkėjų įsiskolinimo apyvartumo, tuo daugiau įmonė naudoja tiekėjų lėšų finansuodama apyvartinį kapitalą.

6-a lentelė

Išvada: nulinė turto apyvartumo rodiklio reikšmė rodo, kad įmonės turtas panaudojamas neefektyviai. Labai blogas turto atsipirkimas. Įmonė labai retai atnaujina savo atsargas todėl turėtų būti didelės sandėliavimo sąnaudos. Labai mažas pirkėjų įsiskolinimų apyvartumas ir gerokai didesnis įsiskolinimų tiekėjams apyvartumas rodo, kad įmonė naudoja tiekėjų lėšas, finansuodama apyvartinį kapitalą.

• Bankroto diagnostika

Ji atliekama pagal formulę: , kur

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook