Investicinis projektas

I. INVESTICINIS PROJEKTAS

Šiuo metu jau veikianti UAB„Apskaita” iš nepaskirstytojo pelno investavo 1 000 000 Lt., ir už šias lėšas įsigijo gamybines patalpas – kaina 400 000 Lt. Patalpų nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu 25 metams. Už likusius 600 000 Lt. buvo nupirkta 1-a gamybinė linija. Įmonės anksčiau turėtos patalpos: likutinė balansinė vertė 200 000 Lt., nusidėvėjimo laikotarpis 10 metų. Pirmaisiais metais įmonė pasiėmė paskolą iš banko- 1 000 000 Lt. Paskola paimta 5-iems metams su 5% palūkanų norma, aptarnavimo išlaidos sudarė 20 000 Lt. Pirmaisiais metais mokamos tik palūkanos. Paskolos gražinimo metodas – linijinis.

Iš paskolos 100 000 Lt skirta naujai įsigytoms patalpoms pritaikyti gamybai. Patalpų pritaikymas gamybai užtrunka pusę metų. Už likusius 900 000 Lt nupirktos dar dvi gamybinės linijos už 500 000 Lt ir 400 000Lt.Visų linijų nusidėvėjimo laikotarpis -10 metų. Linijų ekonominiai duomenys:

	1-a linija	2-a linija	3-ia linija
Gaminio pavadinimas	vienfaziai apskaitos skydai	trifaziai vienos apskaitos skydai	trifaziai dviejų apskaitų skydai
Gamybiniai pajėgumai, vnt. per metus	5000	4000	2000
Gaminio kaina, Lt. už vnt. ( pirmais metais )	150	300	350
Išlaidos darbo užmokesčiui ir Sodrai, Lt. už vienetą ( pirmais metais )	61,8	80	110
Išlaidos žaliavoms, Lt. už vienetą	40	60	75
Išlaidos energijai ir kurui Lt. už vienetą	1,5	2	2,3

Pastoviosios sąnaudos pirmaisiais metais sudaro 150 000 Lt., vėliau auga po 20 000 Lt. per metus.Gamybiniai pajėgumai pirmaisiais metais visoms linijoms panaudojami 40%, antrais didinami iki 80%, vėliau didinami po 10% kasmet. Gaminių kaina keliama kasmet 5% nuo paskutinių metų kainos. Išlaidos algai ir Sodrai keliamos kasmet 5% nuo paskutinių metų išlaidų sumos.

Su įmonėje UAB„Apskaita” gaminamos produkcijos gamyba susijusios pastoviosios sąnaudos (reklama, administracinio personalo atlyginimai, išlaidos kanceliarinėms prekėms, komunaliniams patarnavimams, mokesčiams ir t.t.) pirmaisiais metais ketinama skirti 150 000 Lt., vėliau kasmet didinti šias išlaidas po 20000 Lt.

II. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Pinigų srautų ataskaitos tikslas – parodyti ar užteks veiklai pinigų bet kuriuo projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Šioje skirtingai nei pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos ne pajamos ir sąnaudos, bet pinigų gavimas ir išleidimas. Čia pateikiama labai svarbi ir naudinga informacija valdymo sprendimams priimti. Kai kada verslas gali gyvuoti ir neuždirbdamas pinigų, bet negali funkcionuoti, jei trūksta pinigų, net jei yra puikios perspektyvos gauti didelį pelną.

Grynųjų pinigų srautų ataskaita apskaičiuojama: -pajamos - išlaidos į kurias neįeina nusidėvėjimas ir su finansavimo šaltinio įsigijimu susijusios išlaidos -amortizacija, nusidėvėjimas - su finansavimo šaltinio įsigijimu susijusios išlaidos - pelno mokesčio norma (apmokestinamasis pelnas) - investicijos iš viso - subsidijos Pinigų srautų ataskaita ir grynųjų pinigų srautų apskaičiavimas pateiktas lentelėje Nr.1

III. DISKONTO NORMOS ĮVERTINIMAS

Visų investicinių projektų efektyvumo rodiklių apskaičiavimas vienaip ar kitaip yra susijęs su grynųjų pinigų srautų NCF perskaičiavimu dabartiniam laiko momentui ir jų palyginimui. Pinigai nuvertėja laikui bėgant dėl infliacijos ir kitų investicinių alternatyvų, siūlomo uždarbio. Diskonto norma paskaičiuojama: ; infliacija vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai Diskonto norma (ang. discount rate) – finansų matematikos terminas, naudojamas skaičiuoti palūkanų norma ne pagal pradinės investicijos, bet pagal susigražinamą vertę. Pavyzdžiui, jei už 80 Lt. perkami valstybės vertybiniai popieriai, už kuriuos po metų bus gražinama 100 Lt., diskonto norma yra lygi 20 %, nors tuo pat metu šios investicijos metinė palūkanų norma yra 25 %. Pagal diskonto normą kurią turi būti atskaitomos grynųjų pinigų įplaukos ir išlaidos, susijusios su investicijų programomis. Privataus verslo projektams diskonto norma yra nustatoma pagal vidutines įmonės kapitalo išlaidas kartu su palūkanų išlaidomis už kiekvieną finansavimo formą (ilgalaikės paskola, banko paskolos, paprastosios akcijos ir t.t), nustatomos pagal tą indėlį, kurį kiekviena finansavimo forma įneša į bendrą įmonės kapitalą.

Svertiniai kapitalo kaštai – vidutinė į projektą investuojamų lėšų kaina, išreikšta procentais. ; atskiro finansavimo šaltinio kaina atskiro finansavimo šaltinio dalis kapitale

Čia napaskirstyto pelno Pi randama iš formulės:

To pasekoje gauname, kad Mes manome, kad infliacija ateinančiais metais bus 4,1%, todėl diskonto norma gavome: arba 12% .

IV. EFEKTYVUMO RODIKLIAI

• Grynoji dabartinė vertė NPV

Grynoji dabartinė vertė NPV parodo iš projekto uždirbtą pelną. NPV randame pagal formulę:

grynasis pinigų srautas diskonto norma projekto metai

Grynoji dabartinė vertė NPV – tai paprastai dabartinė visų pinigų srautų, įskaitant ir pradinę investiciją, vertė. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama, o tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautus didesnius už grynąją investicijos vertę. Remiantis grynąją dabartine verte, laikomasi tokios sprendimų priėmimo taisyklės:

• • projektas pasirenkamas, jei NPV > 0,
  • projektas atmetamas, jei NPV < 0,
  • projektu nesidomima, jei NPV = 0.

IŠVADA. Įvertinę mūsų gautą NPV vertę galime daryti išvadas, jog mūsų projektas sėkmingas ir prašant pvz. kokios paramos, mūsų projektas nebūtų atmestas.

• Pelningumas U

Bendrasis pelningumas nustato, kiek pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Jis apibūdina tiriamo subjekto pagrindinės veiklos pelningumą. Parodo, ar naudinga parduoti prekes. Nuosavo kapitalo pelningumas nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus. Pelningumas U parodo pelną, kurį uždirba 1-as į projektą investuotas litas.

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook