Bendri reikalavimai mokymo patalpų apšvietimui
Visose mokymo patalpose turi būti tiesioginis natūralusis apšvietimas. Natūraliojo apšvietimo reikiamam lygiui užtikrinti, natūraliojo apšvietimo koeficientas (NAK) darbo paviršiuje, esančiame tolimiausiame nuo lango patalpos taške turi būti ne mažesnis kaip 1,5. Jis yra apskaičiuojamas procentais pagal formulę:
Šviesos koeficientas (įstiklintos langų dalies ploto ir klasės grindų ploto santykis) turi būti 1:4 arba 1:5. Klasės lenta turi būti tamsiai žalios arba rudos spalvos su atspindžio koeficientu nuo 0,10 iki 0,20. Sienų, lubų, grindų, mokymo patalpų įrengimų paviršius turi būti matinis. Lubos ir sienų viršus dažomas balta spalva. Bendram patalpų dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės arba kaitros lempos. Jų skaičius turi užtikrinti lentelėje pateiktas apšvietos normas:
| Patalpos | Apšvieta, lx | Paviršius, kuriam taikomos normos | |
| Naudojant liuminescencines lempas | Naudojant kaitrines lempas | ||
| Klasės, mokymo kabinetai: stalai ir suolai | 300 | 150 | Horizontalus, 0,8 m nuo grindų aukščio |
| Klasės lenta | 300 | 150 | Vertikalus paviršius |
Visose vaikų ugdymo patalpose turi būti natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas toliausiame nuo lango taške turi būti ne mažesnis kaip 1,5 %, o dailės kabinetuose – ne mažesnis kaip 3,0 %. Ugdymo proceso metu pagrindinis šviesos srautas turi kristi vaikams iš kairės ar iš priekio, pagal ugdomosios veiklos pobūdį. Vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtos apsauginės užuolaidos (žaliuzės) nuo tiesioginių saulės spindulių. Visose vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, užtikrinantis šios higienos normos 1 lentelėje pateiktas apšvietos vertes.
1 lentelė. Pagrindinių patalpų dirbtinio apšvietimo vertės
Patalpos pavadinimas Apšvieta, ne mažiau kaip, lx
Teorinio, meninio, muzikinio ir dailės ugdymo patalpos 300–500 Techninio ugdymo patalpos 600 Koncertų salė 300 Sporto salė 200 Rekreacinės patalpos 150
Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai ir lempos, pagal gamintojo instrukciją skirti konkrečių patalpų apšvietimui. Jeigu vaikų ugdymo proceso metu atliekami darbai, reikalaujantys didesnio regos tikslumo, turi būti numatytas kombinuotas dirbtinis apšvietimas, kuris turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto reikalavimus [5.13]. Vestibiuliuose, koridoriuose, rekreacinėse patalpose, laiptinėse turi būti įrengtas avarinis apšvietimas, kurio mažiausia ribinė vertė turi būti 5 lx ant grindų.
Buitinių patalpų apšvietimas
Saulė, jos spinduliai veikia žmonių sveikatą ir savijautą. Natūralaus apšvietimo stoka rudens – žiemos periodu sąlygoja pablogėjusią žmonių savijautą, galvos skausmų atsiradimą bei depresijos simptomus. Be to, saulės spinduliai žudo ligų sukėlėjus, virusus ir bakterijas. Stipriausias natūralus apšvietimas būna birželio ir liepos mėnesiais, o silpniausias lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Mūsų klimatinėje zonoje gyvenamųjų patalpų langai turėtų būti nukreipti į saulėtą pusę: pietus, pietryčius arba pietvakarius. Langai neturėtų būti užstoti augančių medžių, krūmų bei kitų pastatų. Šviesos koeficientas, tai yra langų ir grindų ploto santykis, gyvenamosiose patalpose turėtų būti nuo 1:5 iki 1:7. Rudens ir žiemos laikotarpiu daug laiko praleidžiame namuose, todėl patalpų dirbtinis apšvietimas lemia mūsų nuotaiką, netinkamas apšvietimas gali sąlygoti padidėjusį buitinį traumatizmą ar regėjimo organo nuovargį bei įtampą. Kiekviena buto patalpa turi būti apšviečiama skirtingai, įvairiai derinant vietinį ir bendrą apšvietimą. Prieškambariai, laiptai, laiptų aikštelės turi būti gerai apšvieti vienodai pasiskirsčiusia šviesa. Laiptų pakopos turi būti gerai matomos, o šviestuvai netrukdytų lipant laiptais, už jų neužkliūtų galva ar drabužiai. Virtuvės apšvietimui turi būti skiriama ypač daug dėmesio. Maisto ruošimo darbai turi būti atliekami gero apšvietimo sąlygomis, kad išvengti traumų, įsipjovimų, įsidūrimų. Paprastai virtuvėje yra įrengiamas vienas centrinis šviestuvas patalpos viduryje, kuris užtikrina tik foninį apšvietimą. Vietinio apšvietimo šaltiniai paprastai yra montuojami spintelių apačioje. Geriausia, kad šie šviestuvėliai turėtų atskirus jungiklius ir būtų įjungiami tik esant poreikiui. Jei virš viryklės yra garų surinkimo gaubtas su šviestuvu, šios šviesos pakanka. Tokio pačio vietinio apšvietimo reikia ir kriauklei. Vonios kambariui apšvietimo reikalavimai yra kiek kitokie. Paprastai yra įrengiamas bendras apšvietimas palubėje, kuris apšviečia visą vonios kambarį. Šviestuvas turėtų būti uždaras, kad ant jo nesikauptų vandens garai ir drėgmė. Gali būti įrengtas ir vietinis apšvietimas prie veidrodžio, naudojamas skutantis ar valant dantis. Naudoti šio apšvietimo makijažo atlikimui nerekomenduotina, nes tai yra dirbtinė šviesa, iškreipianti spalvų pojūtį. Esant dirbtinei šviesai atliktas makijažas gali būti per ryškus. Svetainės ir valgomojo apšvietimas turi būti parenkamas labai individualiai, atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir funkcijas. Bendri šių patalpų apšvietimo principai yra šie: bendras apšvietimas, priklausomai nuo nuotaikos gali būti ryškus arba blausus, o būtinose vietose reikia įtaisyti atskirus sieninius šviestuvus arba toršerus. Valgomasis stalas turi gerai apšviestas. Miegamajame reikia lengvo, neryškaus bendro apšvietimo bei reguliuojamų vietinių šviestuvėlių, kad būtų galima skaityti, nusirengti, apsirengti bei apšviesti naktį. Stalinės lempos šviesa turi gerai apšviesti knygą ir netrukdyti šalia gulinčiam asmeniui. Vaikų kambaryje reikia stipresnio bendro apšvietimo, negu suaugusių kambaryje. Taip pat yra reikalingi vietiniai šviestuvai žaidimams ir namų darbams ruošti.
ŠVIESTUVAS – lempos(a) ir aplink jas(ą) esanti armatūra bei gaubtai. Gaubtas apsaugo akis nuo lempos siūlo spindėjimo. Kad gaubtas atliktų savo funkciją, stalinės lempos siūlelis darbo metu neturi būti matomas. Tai ypač svarbu, pasirenkant vietinio apšvietimo lempas. Bendro apšvietimo lempos gali sudaryti:
- Tiesioginį apšvietimą – kai didžioji šviesos srauto dalis yra nukreipiama žemyn;
- Atspindėtą apšvietimą – kai didžioji šviesos srauto dalis nukreipiama į lubas;
- Išsklaidytą apšvietimą – kai šviesos srautas pasiskirstęs tolygiai visomis kryptimis.
Natūralusis ir dirbtinis apšvietimas darbo vietose
I. HIGIENINIAI REIKALAVIMAI DARBO VIETŲ IR DARBO PATALPŲ NATŪRALIAJAM APŠVIETIMUI 30. Darbo patalpose, kuriose pastoviai dirbama, kiek įmanoma, turi būti užtikrintas natūralusis apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus [8]. 31. Natūralusis apšvietimas, priklausomai nuo langų (šviesos angų) išdėstymo, skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą . 32. Darbo patalpose natūralusis apšvietimas normuojamas pagal natūraliosios apšvietos koeficiento (NAK) vertę, procentais. 33. NAK vertė nustatoma pagal lygtį: Nn=Nv⋅k, čia: Nv – NAK vertė; k – pataisos koeficientas, nurodytas 1 lentelėje.
1 lentelė. Pataisos koeficiento (k) vertės
| Šviesos angos | Šviesos angų orientacija pagal pasaulio šalis | Pataisos koeficientas, k |
| Langai pastatų išorinėse sienose | Š, ŠR, ŠV, V, R, | 1,1 |
| PR, PV, P | 1,0 | |
| Stačiakampiai ir trapeciniai stoglangiai | Š-P | 1,1 |
| ŠR-PV, PR-ŠV | 1,2 | |
| R-V | 1,0 | |
| “Šedo” tipo stoglangis | Š | 1,2 |
| Zenitinis stoglangis | - | 1,2 |
Čia: Š – šiaurė, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, PV – pietvakariai, P – pietūs.