Medinių namų statybos technologija (referatas)
Medinis namas – jūsų sveikatos garantas. Visame pasaulyje rąstiniai namai laikomi elitiniais. Jie pripažinti kaip patys ekologiškiausi, psichologiškai jaukūs ir sveiki namai. Tai gali būti skirtingos paskirties funkcionalūs, buitinius poreikius ir gyvenimo būdą atitinkantys pastatai: moderniai įrengti gyvenamieji namai, kaimiškos sodybos, vasarvietės. Iš seno žinoma, kad medis žmogui suteikia stiprybės, palaiko jo dvasinę pusiausvyrą. Tokiuose namuose žmogus geriau pailsi ir jaučiasi dvasingesnis bei kūrybingesnis. Tam yra keletas priežasčių:
1. Mediena kvėpuoja.Skirtingai nei visos kitos statybinės medžiagos, medis „kvėpuoja“: medienos ląstelėse vyksta nuolatinė oro apykaita. Todėl mediniuose namuose išlieka pastovus deguonis balansas ir optimali oro drėgmė.
2. Mediena saugo šilumą. Medinės sienos pasižymi puikia šilumos izoliacija. Jų šilumos izoliacija yra kelis kartus didesnė nei to paties storio plytų ar betoninės sienos. Medinė siena iš 24-26 cm rasto saugo šilumą taip pat kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Todėl jūsų namuose bus šilta net per didžiausius šalčius. Šilumos izoliacijos savybių dėka, mediniame name ne tik šilta žiemą, bet ir vėsu vasarą.
3. Mediena naudinga jūsų sveikatai. Mediena – ekologiškai švari gamtinė statybinė medžiaga, neturinti jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Priešingai. Nustatyta, kad šilta, „saulėta“ natūralios medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą, ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Elektrostatinės medžio savybės užtikrina, kad patalpoje niekad nesikaupia statinė elektra ir kambariuose nejuda dulkės. Tai itin svarbu nuo alergijos kenčiantiems žmonėms. Mediniame name nereikalinga kondicionavimo sistema.Visi žino, kad medinis namas yra ekologiškai švarus, tačiau turbūt nedaugeliui teko girdėti, kad mediniuose namuose nereikalingos kondicionavimo sistemos, nes natūrali ventiliacija vyksta per sienas.
Labiausiai paplitę mitai apie medinius namus.
● Medinis namas – tai namas skirtas poilsiui. Medinis namas – toks pat nuolatinis būstas, kaip ir namas iš plytų, kotedžas ar butas. Jis gali būti taip pat gerai įrengtas, saugus, šiltas ir jaukus, o nuo visiems įprastų skirsis tik medžiaga iš kurios padarytos sienos.
● Medinis namas gali sudegti. Nors pati mediena ir degi, tačiau ji yra apdorojama specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis. O, jei jus nusprendė padegti – sudegins ir plytiniame name.
● Medinis namas neilgaamžis. Pamirškite sukrypusius senus medinius namus. Šiandien, atsiradus naujoms technologijoms, jūsų namas galės stovėti ir 100, ir 200 metų. Pavyzdziui Norvegijoje yra namų naudojamų jau šešis šimtus metų Rinkoje gausu apsauginių medžiagų, dažų, lakų – tiesiog namą reikia prižiūrėti taip pat kaip apavą, rūbą ar butą.
Mediena, kaip statybinė medžiaga, turi daug trūkumų. Kaip ir kiekviena kita medžiaga, mediena turi savų trūkumų, nulemtų jos gamtinės kilmės. Tvirtumas ir terminis atsparumas labai priklauso nuo jos vienalytiškumo. Medienos nevienalytiškumas susiformuoja ne tik medžiui augant, bet ir laikant medieną, ją džiovinant, apdirbant ir net eksploatuojant gaminius. Džiūdami linijiniai medienos elementai kinta netolygiai. Kuo didesnis nuodžiūvio skirtumas radialine ir tangentine kryptimis, tuo didesni plyšiai. Be to, žalio medžio džiovinimas gali sukelti lanko arba sraigto formos rietimąsi. Dar viena rimta problema – suslūgimas. Renčiant namą iš nedžiovintos medienos, sienos gali suslūgti 4-5 cm vienam aukščio metrui. Neleistini pažeidimai: puvinys, kinivarpos, įskilimai laikančiųjų elementų sujungimo mazguose.Silpniausia medžio šerdies mediena. Ji lengvai pūva. Medienos trūkumų sąrašas tuo nesibaigia. galima prisiminti puvinius ir degumą, pavojų, kad pažeis kenkėjai bei graužikai ir t.t.
Naujos medienos apdirbimo technologijos leidžia iki minimumo sumažinti specifinių medienos savybių poveikį produkcijos kokybei. Taigi, norint išvengti problemų dėl medienos trūkumų, būtina rinktis patikimus specialistus, kitaip gali buti toks atvejis: “Naujuoju vasarnamiu džiaugėmės neilgai. Kai dar jo net neįrengus visai nauji pušiniai rąstai ėmė mėlynuoti, ant jų atsirado puvinys, supratome, kad skaudžiai apsigavome susigundę turėti reikalų su pigiai ir greitai statančiais rąstinius namus. Tapo aišku, kad rąstai nebuvo reikiamai paruošti ir apsaugoti. Teko dar nemažai pinigų sukišti ir darbo įdėti, kad rąstai atgautų spalvą ir būtų tinkamai apsaugoti. Sugadintą estetinį vasarnamio vaizdą pakeitė tik medienos valiklis-baliklis “Beržas”.
Senoliai vertėsi be chemijos Situacija šiuo metu yra tokia, kad niekas iš esmės nekontroliuoja ir netikrina, ar statyboje naudojama mediena yra apdorojama antiseptikais. Kitaip nei sovietmečiu, dabar tai neprivaloma. Vyrauja net nuomonė, kad to daryti ir nereikia. Neva kadaise mūsų senoliai medienos chemiškai neapdorodavę ir ji išlikdavusi nepažeista per amžius.Bet nereikėtų pamiršti, kad anksčiau mišką kirsdavo tik žiemą, kai visi medienos kenkėjai būdavo neveiklūs, rąstus plukdydavo vandeniu ir taip iš medienos būdavo išplaunamos maistinės medžiagos, kuriomis minta vabzdžiai. Be to, statybinėms konstrukcijoms naudodavo tik kietą šerdį. Todėl iš tokios medienos statyti namai stovi šimtmečius. Dabar statyboms naudojama ne tik medžio šerdis, bet ir balana. Medžiai kertami ištisus metus, ruošiniai statyboms ne visada išdžiovinami iki tinkamo drėgnumo. Tad šiandien vienintelis ilgalaikis medienos konstrukcijų kokybės garantas – visapusiška kompleksinė medienos apsauga antiseptikais ir antipirenais. Daug problemų dėl neapsaugotos medienos kyla ne tik rąstinių, bet ir karkasinių namų savininkams. Karkasinių namų konstrukcijoje pelėsiams plisti susidaro tiesiog idealios sąlygos.
Puvimo priežastis – grybai Mediena antiseptikais turėtų būti apdorojama gamybos metu, kol ji dar sveika. O tada, kai jau pasirodo pirmieji pažeidimo požymiai, padėti gali valiklis- baliklis, kuris taip pat turi antiseptinių savybių. Pušies rąstų pamėlynavimas reiškia, kad mediena jau pažeista pelėsinio grybo. Jis yra vienas labiausiai paplitusių, nuspalvina medieną mėlynai ir sudaro sąlygas puvimui. Grybų sporų dažniausiai parsivežama iš miško kartu su pjautine mediena. Medinis namas – labai specifinis statinys, kuris padarius klaidų gyventojams gali tapti tikru nuodu. Medžio pelėsis yra vienas stipriausių alergenų. Kai kurios pelėsinių grybų rūšys į aplinką skleidžia žmogui pavojingas toksiškas (kai kurie – net kancerogeninės) medžiagas. Jei nukirsta pušis neimpregnuojama, grybas pažeidžia medienos paviršių ir jis pasidaro lyg kempinė, Tokia kempinė sutraukia ypač daug drėgmės, ir mediena ima pūti.
Sparčiai ardo medieną Šalia pelėsinio grybo, nuspalvinančio medieną ir sudarančio sąlygas puvimui, paprastai atsiranda ir kiti – medieną ardantys grybai. O jų yra labai daug ir įvairių. Vienas pavojingiausių medieną ardančių grybų – trobagrybis. Jo pirmieji požymiai yra geltonas ar rožinis pūkelis, vėliau virstantis raukšlėta pilka plėvele. Kai pasirodo rūdžių spalva, sutrūnijusi mediena jau lengvai atsiskiria nuo sveikos ir subyra į gabalus. Šis grybelis plinta ypač sparčiai, per dieną grybiena gali paaugti iki kelių centimetrų. Neapdorotą medieną puola ir baltasis namo grybas, kurio grybiena panaši į vatą su baltom, į vamzdelius panašiom virvelėm. Baltasis namo grybas dažniausiai naikina miške perlaikytą ir įdrėkusią medieną. Kitas paplitęs kenkėjas – rūsio grybas. Jis išsiskiria ryškia alyvine spalva ir neporingu paviršiumi. Plinta lėčiau nei trobagrybis, bet yra ne mažiau žalingas. Kartais žmonės pažeistą medieną bando obliuoti, šveisti, tačiau tokiu būdu pelėsiai ne tik nesunaikinami, bet dar labiau paskleidžiamos jų sporos. Namas – kenkėjų perykla Vabzdžiai – dar vienas medienos priešas. Jei mediena neimpregnuota antiseptikais, ji tampa šių kenkėjų perykla. Medienoje jie padeda kiaušinėlius. Lervos ar kirmėlaitės įsigraužia į vidų, padaro ertmę ir taip silpnina medienos atsparumą. Vienas vabzdys per dieną suėda tris kartus daugiau medienos nei pats sveria. Ne visų vabzdžių dauginimuisi būtina drėgmė: didžioji dalis vabzdžių veisiasi medienoje, kurioje nė daugiau kaip 12 procentų drėgmės. Tyrimais nustatyta, kad medienos, kuri buvo džiovinta 170-180 laipsnių temperatūroje, vabzdžiai neėda.