Selsinai (laboratorinis darbas)
Selsinai
Darbo užduotis: susipažinti su selsinų sandara, veikimo principu ir panaudojimu.
Selsinas – tai elektros mašina su dviem apvijomis: vienfaze, vadinama žadinimo apvija, kuri įtaisyta rotoriuje, ir trifaze, sujungta žvaigžde, – sinchronizacijos apvija, kuri įtaisyta statoriuje. Sakykim vienas selsinas yra daviklis, o kitas jutiklis. Jeigu daviklio rotorių pasuksime kuriuo nors kampu, tai tuo pačiu kampu pasisuks ir imtuvo rotorius. Sukantis daviklio rotoriui tam tikru greičiu, imtuvo rotorius irgi suksis į tą pačią pusę tuo pačiu greičiu. Prijungus selsinų žadinimo apvijas prie įtampos 
, ji kiekviename selsine sukuria pulsuojantį magnetinį srautą 
. Šis srautas daviklio sinchronizacijos apvijoje indukuoja evj 
. Srautas 
imtuvo sinchronizacijos apvijoje taip pat indukuoja evj 
. Evj 
ir 
sinchronizacijos grandinėje yra priešingų krypčių. Jeigu imtuvo rotorius statoriaus atžvilgiu yra tokioje pat padėtyje, kaip ir daviklio rotorius savojo statoriaus atžvilgiu, tai evj 
ir 
yra lygios. Šiuo atvėju evj suma sinchronizacijos grandinėje lygi nuliui, ir sinchroninė pavara yra pusiausvyroje. Jeigu selsino daviklio rotorių pasuksime tam tikru kampu 
, tai evj 
dydis sinchronizacijos apvijoje pasikeis, ir evj 
ir 
lygybės nebebus. Tada sinchronizacijos grandinėje veiks atstojamoji evj:
, kuris sukurs sinchronizacijos srovę 
;
čia 
, 
ir 
– daviklio, imtuvo sinchronizacijos apvijų ir linijinių laidų varžos. Imtuvo sinchronizacijos srovė sąveikauja su žadinimo magnetiniu srautu ir sukuria elektromag-netinį momentą, nukreiptą į tą pusę, į kurią sukasi daviklio rotorius. Šio sinchronizuojančio momento veikiamas imtuvo rotorius pasisuka. Daviklio rotoriaus kampu imtuvo rotorius pasisuks su tam tikra paklaida – išsiderinimu. Mat, kad imtuvo rotorius pasisuktų, reikia, kad sinchronizuojantis momentas negalėtų stabdymo momentą, kurį sukuria trinties jėgos guoliuose ir kontaktiniuose žieduose, o kartais ir imtuvo veleno naudingas apkrovimas. Posūkio kampo atkūrimo paklaida įvertinama dydžiu, vadinamu išsiderinimo kampu:
Šis išsiderinimo kampas tarp selsinų rotorių visada yra, ir jis tuo didesnis, kuo didesnis selsino imtuvo veleno stabdymo momentas. Selsino imtuvo sinchronizacijos momento 
dydis randamas iš lygties:
čia 
– maksimalinė sinchronizuojančio momento vertė, kuri atitinka 
išsiderinimo kampą. Matome, kad didėjant išsiderinimo kampui nuo nulio iki 
, sinchronizacijos momentas didėja, dėl to sinchroninė pavara dirba stabiliai. Selsinas imtuvas dirba tuo tiksliau, kuo didesnis santykinis sinchronizacijos momentas, rodantis, kiek pasikeis sinchronizuojantis momentas, pasikeitus išderinimo kampui vienu laipsniu: 
čia 
– santykinis sinchronizuojantis momentas 
Laboratoriniame darbe atlikome bandymus su dviem vienfaziais kontaktiniais CC-500 markės selsinais, kurių charakteringi duomenys pateikti 1 lentelėje, o jungimo schema pavaizduota 1 paveiksle.
1 lentelė
| Markė | CC-500 |
| Nominalus dažnis, Hz | 50 |
| Nominali sužadinimo įtampa, V | 110 |
| Nominali sužadinimo srovė, A | 0,42 |
| Sunaudojama galia, W | 16 |
| Nominali antrinė įtampa, V | 57 |
Trinties momentas,  |
0,22 |
Maksimalus statinis sinchronizavimo momentas,  |
9,5 |
Lyginamasis statinis sinchroninis momentas,  |
0,1 |
Nominalus sukimosi greitis,  |
500 |
1 pav. Vienfazių selsinų jungimo schema