Sinchroninių generatorių sinchronizavimo būdai (laboratorinis darbas)

Laboratorinis darbas Nr. 4

SINCHRONINIŲ GENERATORIŲ SINCHRONIZAVIMO BŪDAI

1. Darbo tikslas: susipažinti su sinchroninės mašinos sinchronizavimo sąlygomis ir būdais.

1. Darbo eiga:

1. 1. Susipažinome su bandomo generatoriaus vardiniais duomenimis ir generatorių sukančio varik­lio paleidimo ir reguliavimo prietaisais.
   2. Sujungiame 1 pav. pavaizduotą schemą – generatoriaus sinchronizavimui su galingu tinklu.
   3. Sinchronizuojame generatorių gęstančios šviesos būdu: įjungiame dvi nuosekliai sujungtas lemputes. Generatorius jungiamas į tinklą, už­gesus lemputėms.
   4. Sinchronizuojame generatorių nulinio voltmetro būdu: generatorius jungiamas į tinklą, kai nulinio voltmetro rodyklė ties nuliniu ženklu.
   5. Sinchronizuojame generatorių besisukančios šviesos būdu.
   6. Sinchronizuojame generatorių sinchronoskopu. Generatorius jungiamas į tinklą, sinchronos­kopo rodyklei lėtai slenkant per 0.
   7. Sinchronizuojame generatorių jungdami jį į tinklą be jokių sinchronizavimo elementų.

Išvados:

Sinchroninį generatorių jungiant į tinklą turi būti išpildytos šios sąlygos:
a) Prijungiamo generatoriaus Evj turi būti lygi tinklo įtampai (Evj reguliuojama generatoriaus žadinimo grandinėje reostatu ir voltmetru kontroliuojant įtampą);
b) Generatoriaus ir tinklo įtampų fazių seka turi būti tokia pat (Evj fazių seka priklauso nuo generatoriaus sukimo krypties, kuri paprastai esti nurodyta kiekvienam generatoriui);
c) Tinklo ir generatoriaus dažniai turi būti lygūs (dažnis reguliuojamas, keičiant sukančiojo variklio apsisukimus);
d) Generatoriaus Evj ir tinklo įtampos vektoriai turi turėti tą pačią fazę (fazių sutapimas kontroliuojamas sinchroskopu).
Prie šių sąlygų jungiant sinchroninį generatorių į galingą tinklą negaunamas srovės smūgis.
Sinchronizuodami generatorių besisukančios šviesos būdu, lemputės mirksi tinklo ir generatoriaus dažnių skirtumu. Sukimosi kryptis priklauso nuo to kurio dažnis didesnis, tinklo ar generatoriaus. Kai visos lemputės šviečia yra pats blogiausias atvejis, nes gauname didelį srovės smūgį.
Atiduodama į tinklą aktyvi galia generatoriui reguliuojama pirminiu varikliu, keičiame jo sukimo momentą, tuo darant įtaka kampui .
Atiduodama į tinklą reaktyvi galia generatoriumi reguliuojama keičiant žadinimą. Keičiasi ne tik reaktyvioji galia bet ir jos pobūdis. Peržadintame generatoriuje srovė generatoriaus atžvilgiu yra induktyvinė, o tinklo atžvilgiu – talpuminė. Nedažadintame generatoriuje srovė generatoriaus atžvilgiu – talpuminė, o tinklo atžvilgiu – induktyvinė.

1 pav. Sinchroninės mašinos pajungimo į tinklą schema.

Susiję įrašai:

• Ritė su plieno šerdimi (laboratorinis darbas)
• Selsinai (laboratorinis darbas)
• Srovės, tekančios per žmogų, skaičiavimas (namų darbas)
• Srovės skirtuminės apsaugos tyrimas (laboratorinis darbas)
• Srovių rezonansas (laboratorinis darbas)