Puslaidininkiniai stabilitronai
Prasidėjus pn sandūros elektriniam pramušimui, pn sandūros įtampa, kaip žinome, mažai kinta, nors sandūros atgalinė srovė stiprėja. Ši pn sandūros savybė panaudojama puslaidininkiniuose (silicio) stabilitronuose, skirtuose nuolatinei įtampai stabilizuoti.
Puslaidininkinių stabilitronų darbo įtampa būna nuo 3 iki 400V, didžiausia sklaidomoji galia – nuo šimtų milivatų iki dešimčių vatų. Siekiant sumažinti temperatūrinį įtampos koeficientą, kartais stabilitronuose nuosekliai sujungiamos kelios pn sandūros. Pavyzdžiui, su mažai legiruota plačia sandūra, kurioje vyksta griūtinis pramušimas, nuosekliai jungiamos kelios pn sandūros tiesiogine kryptimi. Kylant temperatūrai, griūtinio pramušimo įtampa didėja, o tiesiogine kryptimi įjungtų pn sandūrų įtampos mažėja. Taip galima gauti mažą temperatūrinį stabilizuojamos įtampos koeficientą.
Mažoms įtampoms stabilizuoti naudojami stabistoriai – puslaidininkiniai diodai, įjungti tiesiogine kryptimi. Jų įtampos temperatūrinis koeficientas neigiamas.
Literatūra: S. Štaras “Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai” 187 psl.