Plokščioji banga krinta statmenai į d storio dielektrinę plokštę
Šiuo atveju visos trys terpės yra dielektrikai. Tarkime, kad nuostoliai juose yra maži ir jų galima nevertinti. Tada
o
, (7.84)
. (7.85)
Išsiaiškinsime, kada krintančioji banga
be atspindžių (
) pereis į trečiąją terpę. Tai reiškia, kad (7.85) skaitiklis turi būti lygus nuliui, t. y.:
. (7.86)
Toliau išskirsime du atvejus: RT1 = RT3; irRT1 ¹ RT3 .
Pirmuoju atveju (RT1 = RT3 ) pirmasis (7.86) išraiškos narys automatiškai tampa lygus nuliui. Todėl visiško bangos perėjimo sąlyga bus:
.
, nes tai reikštų, kad RT1 = RT2 = RT3 , t. y. visos trys terpės vienodos. Todėl sin b2d = 0, iš čia gausime, kad
. (7.87)
Taigi, kai RT1 = RT3, visiškas bangos perėjimas iš pirmosios į trečiąją terpę yra galimas, jeigu antrosios terpės sluoksnio storis yra kartotinis pusei bangos ilgio šioje terpėje. Tai būtina žinoti konstruojant gaubtus, apsaugančius antenas nuo atmosferos poveikio. Abiejose šių gaubtų pusėse yra atmosfera (RT1 = RT3 ). Todėl jų sienelių storis turi būti kartotinis pusei bangos ilgio gaubto medžiagoje.
Antruoju atveju (RT1 ¹ RT3 ) atspindžio koeficientas bus lygus nuliui, jeigu nuliui bus lygios (7.86) išraiškos realioji ir menamoji dalys, t. y. jeigu
.
Pirmoji sąlyga bus įvykdyta, jeigu cos b2d = 0, nes RT3 - RT1 ¹ 0, tuo labiau RT2 negali būti lygi nuliui. Įvertinę, kad cos b2d = 0, kai jo argumentas b2d = (2m+1)p/2, gausime
d = (2m+1)l2/4. (7.88)
Antrojoje sąlygoje nuliui turi būti lygus skliausteliuose įrašytas banginių varžų skirtumas, nes įvykdžius (7.88) sąlygą sin b2d = 1. Tada:
. (7.89)
Gavome, kad bendruoju atveju (RT1 ¹ RT3) krintančioji banga be atspindžių pereis antros terpės sluoksnį, jeigu jo storis bus lygus nelyginiam bangos ilgio antrojoje terpėje ketvirčių skaičiui ir jeigu antrosios terpės banginė varža bus lygi ją supančių terpių banginių varžų geometriniam vidurkiui. Taigi, įterpus tarp dviejų skirtingų terpių papildomąjį dielektriko sluoksnį, atitinkantį suformuluotąsias sąlygas, pagerėja elektromagnetinių bangų perėjimas per sluoksnių ribinius paviršius, sumažėja atspindžiai. Tai taikoma gaminant skaidrintą optiką – lęšius prizmes ir kt. Elektromagnetinių bangų perėjimą iš vienos terpės į kitą pagerinančias dangas galima naudoti ir radijo bangų diapazone.
Šio klausimo pabaigai 7.17 pav. pateikiama atspindžio koeficiento modulio priklausomybė nuo normuotojo dielektrinio sluoksnio storio d¢= d/l2. Matome, kad, įvyk džius nurodytąsias sąlygas, elektromagnetinė banga be atspindžių pereina tarp dviejų skirtingų dielektrikų įterptąjį dielektrinį sluoksnį. Kartu pastebime, kad atspindžiai pranyksta palyginti siauroje dažnių juostoje. Todėl tokius sluoksnius galima panaudoti kaip tam tikrą dažnių spektrą praleidžiančius arba atspindinčius filtrus. Trečioji kreivė parodo, kad, įvykdžius d = (2m+1)l2/4 sąlygą, bet neįvykdžius
sąlygos,
atspindžio koeficientas tik iš dalies sumažėja. Siekiant išplėsti be atspindžių praleidžiamų virpesių dažnių juostą, reikia naudoti keletą skirtingų storių dielektrinių sluoksnių.