Egzisuoja visa eilė radijo paieškos terminalų protokolų sukurtų įvairių kompanijų. “Motorola” sukūrė savo protokolą CP/IOP, BBl Industries – DLM (Data Link Module), Electronics – DLH (Data Link Handler) protokolą. Visi šie protokolai skiriasi savo architektūra ir yra nesuderinami vienas su kitu.

Stiprėjant peidžingo paslaugų kompanijoms, atsirado galimybės tapti regioniniais operatoriais. Bet dažnai radijo paieškos terminalai buvo skirtingų firmų ir jų tinkliniai protokolai skyrėsi, todėl sujungti juos į vieningą tinklą buvo sudėtinga. Keisti esamų terminalų įvairovę į vienos firmos buvo per brangu.

Egzistavo du šios problemos sprendimo būdai. Keletas kompanijų, tarp jų Glenayre, Real Time Strategies, Ericsson Messaging ir Unipad, sukūrė tinklinių protokolų apsikeitimo aparatūrą, kuri turi šliuzus (gateways) tarp įvairių firmų tinklinės įrangos. Šie šliuzai “kalba” vieno tinklo protokolais ir konvertuoja paieškos prašymą į kito tinklo protokolą. Pasaulyje egzisuoja šimtai įvairių tipų šliuzų, jungiančių įvairius peidžingo terminalus.

Kitas šios problemos sprendimas – sukurti standartą, leidžiantį duomenų perdavimą tarp įvairių terminalų. TNPP (Telocator Network Paging Protokol) ir yra tokio tipo protokolas.

Kiekvienas gaviklis turi unikalų kodą (capcode). Šis kodas dažniausiai būna 6 – 8 skaičių, ir užrašomas ant paties gaviklio. Dauguma kompanijų, teikiančių radijo ieškos paslaugas, naudoja PIN (Personal Identify Number) numerius, kurie savo ruožtu yra susieti su gaviklio kodais, pvz: jūs turite gaviklį kurio kodas yra 56845298, bet jus galima rast žinant vien tik jūsų PIN numerį 582. Daugiau PIN numeris neturi nieko bendro su gaviklio numeriu.

Be gaviklio kodo egzuistuoja FFC ID numeris, serijinis numeris ir veikimo dažnis (jį taip pat galima rasti ant gaviklio korpuso). Yra gaviklių galinčių dirbti įvairiais dažniais (pvz: kitame operatorių tinkle), tačiau labiau yra paplitę vieno – fiksuoto dažnio gavikliai; tai atsispindi ir jų kainoje.

Kai kurie gavikliai gali turėti keletą jiems priskirtų kodų. Tai naudinga kai abonentas naudojasi keletu operatorių, arba yra kokioje nors grupėje žmonių, kurie ieškomi visi kartu (policininkai, gaisrininkai ir pan.).

Daugumos pigių gaviklių kodas yra “užsiūtas” neperprogramuojamoje atmintyje, todėl esant reikalui, dauguma kompanijų paprasčiausia keičia pačius gaviklius, o ne perprogramuoja jų kodus. Tačiau, kaip ir dauguma “Motorola” produktų, yra gaviklių, kuriuos, reikalui esant, galima perprogramuoti specialiu interfeisu ir programa. Programos leidžia papildomai keisti ne tik kodus, bet ir duomenų priėmimo-perdavimo greitį.

Egzistuoja technologija, leidžianti perprogramuoti gaviklius radijo bangomis. Naudojant POCSAG standarto funkcija OPT (over the air programing), paslaugas teikianti kompanija gali užprogramuoti papildomą kodą, ištrinti nereikalingą kodą, ar net visai išjungti gaviklį, jei pvz. abonentas nemoka už paslaugas.

Toniniai gavikliai turi mažiausias galimybes. Kviečiant tam tikrą gaviklį perduodamas tik jo kodas, gaviklis į tai reaguoja išduodamas garsą, šviesos signalus ar virpėdamas. Gavikliai dažniausiai turi 4 kodus, pagal kuriuos galima spręsti, kas tavęs ieško. Tokius gaviklius aptarnaujantys signalai yra garsinio dažnio tonų kombinacija, moduliuojantys nešantįjį.

Balsiniai gavikliai yra panašūs, išskyrus tai, kad po kodo galima perduoti 15 – 30 sekundžių kalbos pranešimą. Kalba perduodama tuojau po gaviklio kodo.

Tokie peidžeriai naudojami mažos apimties tarnybinėse sistemose. Reikia pažymėti, jog naujų signalo apdorojimo metodų atsiradimas leidžia diskretine forma perduoti ne tik įprastinius duomenis, bet ir balsą, o mikroprocesorių panaudojimas įgalina maksimaliai sumažinti peidžerių matmenis.

Skaitmeniniai gavikliai yra apriboti savo displėjaus galimybe matyti tik skaitmeninę informaciją. Tokie pranešimai atvaizduojami skystųjų kristalų displėjuje, o taip pat laikomi peidžerio atmintyje. Dažniausiai skaitmeninių gaviklių informacija yra telefono numeriai, kuriais prašomas paskambinti ieškomas asmuo. Bet dauguma vartotojų turi savo sutartinius kodus, pagal kuriuos jie gali spręsti, ko iš jų norima. Labiausiai išradingi šioje srityje pasirodo yra kiniečiai, turintys aktyviausią pasaulyje gaviklių tinklą.

Dvejetainio kodo suformuotas signalas moduliuoja dažninės moduliacijos nešantįjį. (FSK – Frequency Shift Keying – dažninė manipuliacija). Kai kurie kodavimo formatai leidžia padidinti adresinę erdvę iki milijono abonentų ir minimaliai sumažinti klaidų skaičių. Be tiesioginio iškvietimo, galima perduoti papildomą informaciją: telefono numerį, kodinį abonento numerį ir pan. Šių aparatų teigiamos pusės: automatinis pranešimo įvedimas per peidžingo terminalą iš toninio telefono, efektyvesnis eterio naudojimas. 7 skaičių telefono numerio perdavimas 1200 bps greičiu užtrunka 0,1 s. Šiuolaikinės technologijos leidžia įvesti informaciją iš paprasčiausio diskinio telefono.

Raidiniais-skaitmeniniais gavikliais galima priimti ne tik skaitmeninę, bet ir raidinę informaciją. Gavęs pranešimą abonentas displėjuje gali matyti jam siunčiamą pranešimą, kurio dydį ribos tik gaviklio atmintis ir skystų kristalų indikatoriaus dydis. Dažniausiai perduodamų pranešimų dydis būna iki 120 simbolių viename pranešime.

Jinai pritaikyta bevielių telefonų tinklui. Tik 780 km. aukštyje šie satelitai dirba skirtingai abipusiu ryšiu.

(With 66 satellites forming a cross-linked grid above the Earth, the Iridium system is the first low-Earth-orbiting system for wireless telephone service. Only 780 km (485 miles) high, these satellites work differently from those at a much higher orbit (36,000 km) in two major ways. First, they’re close enough to receive the signals of a handheld device; and second, they act like cellular towers in the sky – where wireless signals can move overhead instead of through ground-based cells.)

IRIDIUM aeronautikos servisas aprūpins pagrindinius balso, fakso ir duomenų perdavimo kelioninius, prekybinius, biznio, ir kitus lėktuvus. Mažas, lengvo svorio Iridium produktas yra suplanuotas papildyti esančias aeronautikos komunikacijas.

(Iridium aeronautical services will provide essential voice, facsimile, and data services to travelers on commercial, business, and general-aviation aircraft. Compact, lightweight Iridium units are designed to complement the existing aeronautical communications, offering passengers and crew convenient global access to telecommunications.)

Pirmaeiliai skambučiai atliekami IRIDIUM tinkle su Iridium  mobiliais  telefonais. Jie leidžia dirbti su keliais tinklais. Dabar egzistuojančiu antžeminiu tinklu ir satelitiniu.

(The Iridium phone is the primary means by which callers will communicate directly through the Iridium network. Its multi-mode capability allows the telephone to work as a typical cellular telephone (in areas where compatible cellular service exists) and as a satellite telephone. For Iridium subscribers, this means one handheld phone providing both cellular and satellite access.)

Sistemos kontrolės servisas yra pagrindinė priežiūros dalis Iridium sistemoje. Pagrindinis Satelitų kontrolės ir tinklo priežiūros centras yra šiaurės Virdžinijos valstijoje JAV. Kiti trys centrai (TTACs) yra Havajuose ir Kanadoje

(System Control serves as the central management component for the Iridium system. It performs satellite control and network management in conjunction with the Iridium Satellite and Network Operations Center in northern Virginia, USA. In addition, three Telemetry, Tracking, and Control Centers (TTACs) located in Hawaii and Canada, are linked directly with the Satellite and Network Operations Center. Among its many functions, the TTAC facilities communicate with the satellite network to regulate the positioning of satellites during launch placement and subsequent orbit.)

Išdėstytos įvairiuose pasaulio vietose Iridium sistemos (žeminė satelitinė stotis Gateway) jungia bendro naudojimo Iridium telefonų tinklus su visais kitais telefonais pasulyje.

(Located in key regions around the world, Iridium gateways interconnect the Iridium constellation with public switched telephone networks, making communication possible between Iridium phones and any other telephone in the world. Gateways are owned and operated by Iridium LLC investors.)

Kišeninis Iridium pranešimų gaviklis yra tinkamas gauti Alfa numeruojamus pranešimus. Pranešimų displėjus pritaikytas plačiam vartojimui pagal tarptautinius tinklo standartus. Esamos baterijos tarnavimo laikas yra vienas mėnesis.

(Pocket-sized Iridium pagers are capable of receiving alphanumeric messages. For worldwide applicability, the message display will feature an international character set. An off-the-shelf disposable battery will provide an average lifetime of one month.)

ĮVADAS

Judriojo palydovinio ryšio sistemų pagrindinis principas užtikrinti nepriekaištingą ryšį kiekvienam vartotojui, bet kurioje pasaulio vietoje bet kokiu laiku. Galima drąsiai teigti kad tai yra ateities koncepcija kuriant informacijos perdavimo technologijas.

Šias idėjas ir technologijas vysto daugelis firmų. Pagrindinius projektus vykdo šios firmos:

IRIDIUM (Motorola), GLOBALSTAR (LQSS), ICO (Inmarsat), Skybridge (Alcatel), Celestri (Motorola).

Šiuo metu išvystitos trys palydovų paleidimo koncepcijos:

LEO (Low earth orbit); – Žema žemės orbita.   Nuo 780 iki 15000 km.

MEO (Medium earth orbit); – Vidutinė žemės orbita.     Nuo 10 000 iki 16 000 km.

GEO (Geosynchrounous orbit); – Geostacionari orbita  Nuo 30 000 km.

Tarp LEO ir MEO palydovų esanti juosta yra netinkama dėl Van Alleno radiacijos žiedo, gresiančio palydovų veikimui.

LEO technologija reikalauja didesnio palydovų skaičiaus (minimalus palydovų skaičius ne mažesnis negu 60). MEO technologija reikalauja tiktai 10 palydovų.

Ryšio kokybę sąlygoja:

-paleistų į orbitą palydovų skaičius ir trajektorijų sistemos sudarymas (nuo to priklauso ryšio nenutrūkstamumas, bei paties ryšio kokybė).

-paleistų į orbitą palydovų pačių siųstuvų ir imtuvų kokybė ir kryptinių satelitinių antenų teisingos orientacijos į žemės paviršių.

-tiesioginis matomumas.

-užvėlinimo suderinimas.

LEO sistemos yra spartesnės už GEO sistemas, kadangi jų palydovai skrieja 40 kartų arčiau žemės, todėl galima pasitenkinti mažesniais antžeminiais terminalais.

LEO sistemos trūkumas yra tas kad palydovai nekybo vietoje, o juda žemės atžvilgiu. Norėdami patikimai priimti šių palydovų signalus, vartotojai turės kiekvieną akimirką matyti bent vieną pakankamai aukštai virš horizonto pakilusį palydovą. Šiuo metu IRIDIUM yra paleidusi 39 palydovus todėl ne visose pasaulio vietose yra užtikrinamas ryšys. Iki 2000 m. IRIDIUM planuoja paleisti visus 66 palydovus.

IŠVADOS

Didelė plačiajuosčių , daug reikalaujančių sistemų kaina privertė prisiminti HALE platformas. Tų skraidyklių paleidimas palyginti nebrangus, jas galima prireikus nuleisti žemyn. Analizė rodo kad šios platformos gali pakelti vazuotųjų gardelių antenas aptarnaujančias iki 3500 signalų, todėl įmanomas taps ne tik dvipusis ryšys bet ir vaizdo signalų paskirstymas 500 km skersmens plote.

Artimiausius 20 metų bevielės sistemos ims vis labiau vyrauti ir jos priklausys nuo įvairių technologijų derinimų.

LITERATŪRA

INTERNET:

www.iridium.com

www.apspg.com

Integrated – visuminis, t.y. per ISDN galima naudotis visų       telekomunikacijų tinklų teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis bei kitomis       ISDN paslaugomis ir funkcijoms.

Services – tai paslaugos, nes šis tinklas orientuotas į įvairiapusių paslaugų pateikimą vartotojui.

Digital – tai skaitmeninis, t.y. informacijos perdavimas yra skaitmeninis iki pat abonento ISDN telefono ar kito galinio įrenginio.

Network – tai ISDN tinklas.

ISDN yra didelio greičio skaitmeninė telefoninė tarnyba. ISDN                      šiandieninius analoginius tinklus perveda į skaitmeninę sistemą. ISDN gali paspartinti informacijos perdavimą Internete ar LAN tinkluose tarp nutolusių jungčių.

ISDN, kurie skirti integruotoms skaitmeninių tinklų tarnyboms, yra skaitmeninių telefoninių ryšių sistema, kuri buvo išvystyta per dešimtį metų. Ši sistema leidžia perduoti duomenis pasauliui, naudojant “end-to-end” skaitmeninę jungtį. ISDN pagalba, balsas ir duomenys yra perduodami B kanalais 64 kb/s greičiu. D kanale ( duomenų ) duomenys perduodami 16 arba 64 kb/s, priklausomai nuo serviso tipo. D kanalas – tai ISDN susisiekimo kanalas, naudojamas, siunčiant informaciją tarp ISDN įrenginių ir ISDN pagrindinės įstaigos komutatoriaus. Pažymėtina, kad ISDN terminologijoje kilobitas reiškia 1000 bitų, o ne 1024 bitų, kaip daugumoje naudojamų kompiuterių.

Yra du pagrindiniai ISDN serviso tipai:

• Pagrindinio greičio interfeisas ( BRI);
• Pradinio greičio interfeisas ( PRI );

BRI susideda iš dviejų 64 kb/s B kanalų ir vieno 16 kb/s D kanalo. Pagrindinis servisas yra skirtas patenkinti daugumos individualių vartotojų poreikius. Standartiškai ši linija žymima 2B+D.

PRI yra skirtas vartotojams – profesionalams su didesniais poreikiais. JAV ir Japonijoje kanalo struktūra susideda iš 23 B kanalų ir daugiau kaip vieno 64 kb/s D kanalo, tai iš viso 1536 kb/s. Europoje PRI susideda iš 30 B kanalų ir daugiau kaip vieno 64 kb/s D kanalo, tai iš viso 1984 kb/s. Taip pat galima palaikyti įvairiarūšes PRI linijas su vienu 64 kb/s D kanalu, naudojant NFAS ( Non-Facility Associated Signaling ). Standartiškai ši linija žymima 30B+D.

BRI sąsajos vartotojai gali turėti vieną arba du telefono numerius. Jei “Lietuvos telekome” užsakomi du telefono numeriai, vienas telefono numeris       atitinka vieną B kanalą. Prie vienos BRI sąsajos galima prijungti iki 8  galinių įrenginių, iš kurių 2 galima naudotis vienu metu. Ko reikia norint tapti “Lietuvos telekomo” ISDN BRA abonentu?

ISDN – tai skaitmeninė abonentinė linija, kuriai naudojama paprasčiausia  varinių laidų pora, kaip ir paprastai telefono linijai. Abonento patalpose  įrengiamas NT-1 (Network terminal) – tinklo terminalas arba dar vadinama tinklo baigtis, o prie jos jungiami abonento įrenginiai. Galinę įrangą  (tinklo baigtį) suteikia “Lietuvos telekomas”. Ši įranga lieka “Lietuvos   telekomo” nuosavybe.

Abonento įrenginiai gali būti:

• ISDN telefonas;
• ISDN plokštė kompiuteriui;
• grupės faksas;
• maršrutizatorius (ruteris);
• terminalo adapteris;
• videokonferencijų įranga.

Prie vieno tinklo terminalo gali būti prijungta iki 8 abonento  įrenginių.

H kanalai numato būdą, kaip sujungti B kanalus. Tai yra įvykdoma taip:

H0=384 kb/s (6 B kanalai) ;

H10=1472 kb/s (23 B kanalai) ;

H11=1536 kb/s (24 B kanalai);

H12=1920 kb/s (30 B kanalai).

Norint gauti informaciją BRI servisu, būtina prisijungti prie ISDN telefono linijos.

Klientams reikės specialių techninių įrenginių, kad galėtų komunikuoti su telefonų kompanijos komutatoriais ir kitomis ISDN priemonėmis. Šios priemonės apima ISDN adapterius ( kartais neteisingai vadinamus “ISDN modemais” ) ir ISDN maršrutizatorius.

ISDN taikymas. Nors ISDN tinklas teikia daug paslaugų vartotojui, didžiausias jo  patrauklumas – tai paprasta sąveika su jau veikiančiais telekomunikacijų tinklais. ISDN tinklo abonentas gali perduoti   informaciją duomenų perdavimo tinklų abonentams, naudojantiems X.25 protokolą. Kadangi telefono linija iki pat ISDN abonento yra  skaitmeninė, visais atvejais užtikrinamas itin geras ryšys.

ISDN tinklas – tai saugus tinklas. Skaitmeninė informacija (balsas arba             duomenys) yra perduodama užkoduota ir iškoduojama tik abonento ISDN            aparate, taigi be specialios sudėtingos įrangos ISDN abonento negalima pasiklausyti. Vienu metu galima naudotis 2 ISDN galiniais įrenginiais, t.y.,             kiekvienas iš jų naudos po vieną B kanalą. Tačiau ir šiuo atveju D kanalu galima perduoti bei priimti trumpas žinutes. Jei kitas ISDN abonentas būtinai nori prisiskambinti, jis gali pasiųsti trumpą žinutę, kuri D kanalu bus perduota užimtam abonentui, ir jis matys  ją savo ISDN telefono ekrane.

ISDN linija galima perduoti ir vaizdą – tam reikia turėti specialų             videotelefoną arba kompiuterinę plokštę. Turint tam tikrą įrangą  galima rengti videokonferencijas. Be to, ISDN abonentas gali naudotis “Skambinančiojo numerio  atpažinimo paslauga”, t.y. matyti jam skambinančio abonento telefono             numerį, peradresuoti savo telefono numerį, jeigu staiga tektų  išeiti, uždrausti skambutį į užsienį bei draudimą atšaukti ir kitomis naudingomis paslaugomis. Greitesnis duomenų perdavimas (galima panaudoti net 2 kalbos kanalus) suteikia galimybę per tą  patį laiką perduoti daug didesnį informacijos kiekį.

Viena iš sparčiausiai plintančių ISDN tinklo naudojimo sferų – tai            išėjimas į “Interneto” tinklą. Jeigu abonentas naudojasi ISDN, duomenų perdavimo greitis išauga iki 128 kbps. Šiuo atveju informacijai perduoti naudojami abu B kanalai. Bereikia tapti ISDN abonentu ir įsigyti tam tikrą kompiuterinę plokštę. Net ir naudojant abu B kanalus abonentas nelieka atkirstas nuo   išorinio ryšio. Jei dirbant “Interneto” tinkle 128 kbps greičiu             kitas abonentas skambina telefonu, pakėlus ISDN ragelį, vienas B             kanalas bus “atiduotas” telefono ryšiui, t.y. ryšio su “Internetu”   greitis nukris iki 64 kbps. Baigus pokalbį B kanalas bus “grąžintas”, ir atsistatys ankstesnis greitis.

Vartotojai, kuriems reikalingi itin dideli informacijos perdavimo greičiai, gali naudoti ISDN funkciją turinčias žinybines stoteles. Šiuo atveju abonentas prie telefonų kompanijos prisijungia PRI  sąsaja ir informacijai perduoti gali naudoti 30 kalbos ir 1 duomenų D kanalą (30B+D). Naudojant šią sąsają, galima pasiekti 2 Mbps  informacijos perdavimo greitį ir naudotis visomis ISDN tinklo             galimybėmis.

Interfeisai. JAV  telefonų kompanija BRI klientams suteikia U interfeisą. U interfeisas -tai yra dviejų laidų ( Viengubos poros ) interfeisas iš telefono komutatoriaus. Jis palaiko  pilnai dupleksinį duomenų perdavimą per viengubus vytos poros laidus, todėl tiktai vienas įrenginys gali būti prijungtas į U interfeisą.  Šis įrenginys yra vadinamas Tinklų Terminalu 1 (NT – 1). Visai kitokia situacija gaunasi, kai telefonų kompanija leidžia palaikyti NT – 1 , o klientams suteikiamas S/T interfeisas. NT – 1 yra santykinai paprastas įrenginys, kuris konvertuoja dviejų laidų U interfeisą į keturių laidų S/T interfeisą. S/T interfeisas palaiko įvairius įrenginius ( į S/T magistralę galima įjungti iki 7 įrenginių ). S/T interfeisas yra pilnai dupleksinis interfeisas, todėl viena pora laidų yra skiriama duomenų gavimui, o kita – duomenų perdavimui. Šiandien dauguma įrenginių yra projektuojami pagal NT – 1, todėl jų kaina daug mažesnė ir jie lengviau instaliuojami, tačiau dažnai sumažėja lankstumas, prijungiant papildomus įrenginius.

Šiuo atveju naudojami penkių tonų nuoseklûs kodai. Penkių tonų kodas leidžia kurti iki 100 000 abonentų sistemą. Šios sistemos principas – skaičiams nuo 0 iki 9 priskiriama kombinacija iš penkių žemo dažnio tonų. Įdomu ir tai, jog šeštojo tono pridėjimas leidžia prailginti gaviklio akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Šiuo atveju įrenginys pilna galia įjungiamas tik pranešimo priėmimui. Papildomą toną turintis standartas vadinamas “5/6″. Šiuo metu toninių formatų sistemos praktiškai nenaudojamos.

Skaitmeniniai gavikliai

Informacija, perduodama į skaitmeninius peidžerius, sudaryta iš trumpų “paketų”. Pagrindinė skaitmeninių peidžerių tinklų problema – didelis trukdžių lygis, atsirandantis dėl nutolusių siųstuvų tarpusavio sąveikos. Trukdžius bandoma mažinti sinchronizuojant peidžerius. Tokia sinchronizacija naudoja du bûdus: bitus ir sinchronizacijos žodžius. Pirmieji nustato pradinį signalo dažnį ir fazę, antrieji leidžia peidžerio dekoderiui nustatyti kiekvieno žodžio ribas pranešime. Klaidų sumažinimui naudojamas perteklinis kodavimas, kurio esmė – prie informacinių bitų pridedami “pertekliniai pariteto bitai”. Gaudamas kodinį žodį, mikroprocesorius jį sulygina su kodų lentele, pasirinkdamas tą, kuriame klaidos yra minimalios.

Skaitmeninių gaviklių pasaulyje egzisuoja įvairūs duomenų perdavimo formatai – POCSAG, FLEX, GSC, ERMES, RDS ir GOLAY. Labiausia paplitęs yra POCSAG (Post Office Code Standartization Advaisory Group; oficialus pavadinimas dokumentuose – Radio Paging Code No.1 arba RPC1) standartas. Šį standartą sukūrė British Post Office ir jis plačiai žinomas radijo ieškos sistemų pasaulyje.

POCSAG standartu galima perduoti duomenis 512, 1200 ir 2400 bps sparta. Dauguma radijo ieškos paslaugų tiekimo kompanijų perdavinėja savo informaciją mažiausiai 1200 bps greičiu. Tačiau kompanijos, turinčios nuosavą paieškos sistemą, tarkim įmonės viduje, puikiai verčiasi naudodamos 512 bps spartą. Kitais žodžiais tariant: kuo didesnė perdavimo sparta, tuo mažiau yra užimtas tinklas (nebūna panešimų eilės). Nors stengiamasi naudoti didesnę spartą, tačiau nepamirštami ir tie klientai, kurie vis dar naudoja senesnius gaviklius, dirbančius mažesniais greičiais. Dauguma 512 ir 1200 bps gaviklių yra skaitmeniniai (galima priimti vien tik skaičius, pvz: telefono Nr) arba toniniai (girdisi tik signalas, kuris reiškia, kad asmuo yra ieškomas).

1983 m. kompanija Motorola sukûrė protokolą nuoseklaus kodo GSC (Golay Sequential Code) pagrindu. Kodas gali bûti naudojamas peidžeriuose, perduodančiuose tik iškvietimą, ir peidžeriuose, perduodančiuose balsinį pranešimą analoginėje formoje ar raidinį/skaitmeninį pranešimą. Priklausomai nuo užduoties, naudojami skirtingi paketų tipai. Perdavimo sparta 600 bps su dviejų klaidų kodiniame žodyje ištaisymu.

Dar vienas svarbus problemos aspektas yra tai, kad protokolai turi bûti standartiniai – t.y. svarbus vieno ar kito protokolo suderinamumas. Tuo pačiu galima priminti europinį protokolą ERMES (European Radio Message System), kuris buvo patvirtintas 1992 metais Europos Standartizacijos Telekomunikacijų Instituto (ETSI). 1994 metais Elektros ryšių tarptautinė sąjunga (ITU) rekomendavo jį naudojimui įvairiose pasaulio šalyse. Svarbus protokolo privalumas yra tai, jog jį nesunkiai galima adaptuoti perspektyviems projektams, didelis duomenų perdavimo tikslumas 3200 ir 6400 bps perdavimo greičiu ir galimybė naudoti 169 MHz.

Perspektyvus Motorola išradimas – FLEX protokolų šeima (“flexible wide-area protocol”) – gerokai padidina adresinę erdvę (iki 1.000.000.000) ir sumažina energijos naudojimą. Šie protokolai leidžia perduoti pranešimus trimis greičiais – 1600, 3200 ir 6400 bps, naudodami dviejų arba keturių lygmenų moduliaciją FSK. Be to, specialiai organizuotas algoritmas leis esant netolygiam priėmimui ar trukdžiams prarasti tik nedidelę dalį informacijos.

Dar vienas protokolas, kurį verta paminėti – plačios paskirties RDS (Radio Data System) protokolas. Jis skirtas visokios paskirties duomenų perdavimui DM UTB diapazone. Informacija perduodama grupėmis po keturis blokus. Kiekvienas blokas turi kodinį žodį ir kontrolinę sumą. Duomenų perdavimo greitis – 1187,25 bps.

Standartiniai raidiniai-skaitmeniniai pranešimai yra 7 bitų formato, kiekvienas kodinis žodis neša savyje 2 simbolius. Naujas raidinis-skaitmeninis formatas yra 8 bitų, tai leidžia perdavinėti papildomus simbolius, kurie gali būti kompiuterių failuose. 8 bitų formatas leidžia 2,5 simbolius kodiniame žodyje.

Skaitmeniniai duomenys yra 4 bitų, t.y 5 skaičiai viename kodiniame žodyje.

· · kadangi kr » 5, tai F(kr) = 1,042, G(kr) = 0,755, H(kr) = 0,530, Q(kr) = 0,556

· [mm]

· [W/km] čia parenkame , o

· [H/km] čia

· [F/km] · f [MHz]

· [MHz*F/km]

· [W]

·

NTSC sistemos pavadinimas tai JAV nacionalinio televizinių sistemų komiteto pirmosios raidės (National Television System Committee), kuris 1950-1953m. užsiėmė spalvotos televizijos kūrimu.

NTSC sistemoje tuo pačiu metu perduodamas ryškumo signalas ir nešantysis dažnis, moduliuotas dvejais spalvą nešančiais signalais.

NTSC sistema yra Europos varianto ir JAV. Europos variantas pačioje Europoje nenaudojamas, bet yra įdiegtas daugelyje Amerikos šalių taip pat ir Japonijoje.

1. Spalvos signalo formavimas

NTSC sistemoje spalvos signalas sudaro nešantį dažnį, šis signalas yra sumoduliuotas iš dviejų spalvą nešančių signalų. Spalvoto signalo formavimo įtaise du spalvą nešantys signalai apriboti iki  1.5 Mhz  pakliūna į balansinius moduliatorius. Į juos iš generatoriaus yra paduodamas nešantysis dažnis. Į pirmąjį balansinį moduliatorių yra paduodamas tiesiogiai, o į kitą su 90° užlaikymu. Balansinis moduliatorius skiriasi nuo amplitudinio tuo kad i jį pasiduoda dažnis fn.

Kiekviename balansiniame moduliatoriuje nešantysis dažnis moduliuojamas pagal amplitudę vienu iš spalvą nešančių signalų. Analizavimo paprastumui išėjime suformuojami signalai kuriuose amplitudė nešančio dažnio  laikoma lygi 1, o pradinė fazė 0.

Balansinio moduliatoriaus išėjime gaunamos (persislinkusios 90°) pridedamosios, moduliuojamu nešančiuoju dažniu sumuojasi ir sukuria spalvos signalą.

Metodas, kai ant vieno nešančio dažnio yra perduodami du signalai yra vadinamas kvadratūrinės moduliacijos principu. Jo esmė yra pavaizduota vektorinėje diagramoje. Čia dvi kvadratūrinės sudaromosios parodytos sudėtos į savo šoninį dažnį. Suminis virpesys – spalvos signalas, gaunamas sudėjus dvi kvadratūrines sudaromąsias aprašomas pagal formulę:

Ub-y(t) sin wt

Ur-y(t) cos wt

Kaip žinome dviejų sinusinių dydžių, su vienodu dažniu suma  yra lygi sinusiniam virpesiui to pačio dažnio ir lygi:

S= Ur-y(t)+ Ub-y(t)

jss= arctg Ur-y(t)/Ub-y(t)

Čia S ir jss – spalvos signalo amplitudė ir fazė.

Šios išvados tinka ir vektoriniai diagramai. Apie spalvos signalą galima kalbėti, kaip apie du nepriklausomus kvadratūrines sudaromąsias, arba kaip vieną nešančiąją su amplitudine ir fazine moduliacija.

Įskaitant tai kad sodrumo keitimas vykdomas proporcingai keičiant šviesą nešančių signalų amplitudę, o keičiant spalvos toną šviesą nešančių signalų amplitudė keičiasi neproporcingai. Pagal brėžinį galima padaryti išvadą, kad signalo amplitudė išreikšta formule 1.1 perduoda informaciją apie signalo sodrumą, o fazė pagal formulę 1.2 spalvos toną. Todėl spalvos signalo fazė priklausomai nuo perduodamos spalvos keičiasi nuo 0 iki 360°. Vektorinės diagramos koordinačių pradžią nusako baltos spalvos taškas kuriame:

Ur-y = Ub-y = Uss = 0

Spalvos signalo fazė NTSC sistemoje yra pagrindinė reikšmė, pagal ją atskiriamas atkuriamo spalvos signalo tonas. Tai ir yra spalvos signalo NTSC sistemoje esmė. Daugeliu atveju pagal ją nustatomas signalo pažeidžiamumas.

Perduodant prisotintą raudonos spalvos signalą, žalios ir mėlynos spalvos signalo nėra. Todėl pagal formules gauname sekančias amplitudes ir fazes:

Sr = 0.76

jss r = 123°

Perduodant tuo pačiu metu papildomą mėlyną spalvą spalvos signalo amplitudė turės tą pačią reikšmę (kadangi raudonos ir mėlynos spalvos absoliučios reikšmės pas spalvą nešančius signalus yra vienodos). O fazė priešinga kadangi papildomos spalvos adityviai sumaišytos sudaro baltą spalvą.

Per spalvos signalo amplitudės ir fazės skaičiavimus priimama aplinkybė, kad paduodamas į balansinį moduliatorių signalas nusilpsta pagal amplitudę. Tuo pačiu sumažėja ir spalvos signalo amplitudė ir padidėja signalo talpumas.

Tokios pačios signalo sumažėjimo reikšmės priimta ir PAL sistemoje.

Esantys amplitudės pakitimai  spalvą nešančiuose signaluose pateikiami kodinėje matricoje.

Principe spalvos signalo formavimui galima būtu priimti ne balansinę, o paprastą amplitudinę moduliaciją. Tokiu atveju suminis spalvos signalo virpėjimas taip pat bus sumoduliuotas ir  pagal amplitudę ir pagal fazę. Bet šiuo atveju fazinė moduliacija bus apribota vienu kvadrantu. Tai lengva įsitikinti pagal patektą brėžinį, jeigu dviejų spalvų amplitudinės moduliacijos virpesio vektorius pasuksime 90°. Šis būdas yra nenaudojamas kadangi sumažėja atsparumas triukšmui arba signalo talpumas. Pagrindinis dalykas tas kad norint su amplitudine moduliacija gauti tokį signalo atsparumą triukšmui, koki turi signalas su kvadratūrine amplitudine moduliacija, reikėtų padidinti spalvos signalo amplitudę.

Kvadratūrinės amplitudinės moduliacijos pranašumas ir tas kad priėmus spalvą nešančių signalų savybes, kurie lygus 0 baltoje spalvoje ir jos atspalviuose. Taip pat mažos pasitaikantys perdavime mažai įsotintos spalvos. Tokiu atveju spalvos signalo amplitudė bus lygi 0 arba turės mažą vidutinę reikšmę. Tai įgalina sutaikymą su juodai baltu televizorium.

2. Nešančio dažnio išrinkimas ir gavimas

Siekiant išvengti moduliuojamo nešančio dažnio matomumo (spalvos signalas) televizorių ekranuose (ypač nespalvotuose) šį dažnį išrenka iš aukštesniųjų ryškumo signalo dažnių juostos. Bet taip kad nebūtu apkarpoma viršutinė spalvos signalo amplitudės spektro dalis.

NTSC sistemoje nešantysis dažnis f n išrinktas lygus nelyginiai harmonikai puseilutinio dažnio, kad užtikrinti signalo ryškumo ir spalvos signalo spektrų persiuntimą. Todėl jinai yra paslinkta priklausomai nuo eilutinio dažnio harmonikos feil/2. Sąlygos reikalauja nustatyti laiko intervalą tarp fn ir eilutinio dažnio, kurio pasiekimai vadinami dažnine sinchronizacija.

Norint nustatyti tvirtą ryšį tarp fn dažnio ir eilučių dažniais ir laukais naudojamas kvarcinis generatorius. Jisai dirba nešančio dažnio dažniu. Šis dažnis yra dalinamas iš koeficiento k=567 ir dauginamas iš m=4. Taip gauname sudvigubintą eilučių tankumą, pagal kurią naudojant tam tikrą schemą yra gaunamas eilučių ir laukų dažnis.

Išvados

NTSC sistema turi tokias pagrindines geras savybes:

Paprasti kodavimo ir dekodavimo įrenginiai.

Spalvos signalai ir spalvų sinchronizacija labai gerai apsaugota nuo triukšmų.

Geras suderinamumas ( mažai triukšmų iš spalvoto signalo nespalvotame imtuve).

Pilnų signalų miksavimas iš skirtingų televizijos kamerų ir kitų televizijos signalus siunčiančių įrenginių, nieko nesiskiria nuo nespalvotos televizijos signalų miksavimo (keičiant amplitudę pilno signalo, keičiasi ir amplitudė signalo ryškumo ir taip pat spalvos signalo amplitudė. Todėl visą laiką lieka vienodas jų skirtumas).

Literatūra:

1.      A.P. Tkačenko “Cvetnoje televidenie”, rusų k.

2.      Internetas

Optinės linijos ilgis = 12.470 km

Slopinimas linijoje = 2.663 dB Slopinimo keficientas = 0.214 dB/m Šių parametrų matavimas:

Atstumai nuo kabelio pradžios iki statybinių sujungimų vietų: Atstumas nuo kabelio pradžios iki pirmojo (ir vienintelio) statybinio sujungimo yra lygus 4.391 km. Signalo silpimas suvirinimo vietoje yra 0.063 dB.

Charakteringos atkarpos – tai statybinių sujungimų vietos. Dėl jų atlikimo kokybės labai priklauso linijos homogeniškumas. Tai yra tose vietose gali atsirasti įvairūs atspindžiai bei signalo stiprumo silpimas. Pateikiame statybinio sujungimo vaizdą. Sujungimas yra 4.375 km nuo kabelio pradžios ir dėl suvirinimo šioje vietoje signalas silpsta 0.065 dB.

Prietaiso parametrai, prie kurių atlikti matavimai: Matavimai atlikti kas 200 ns, maksimalus matuojamos linijos atstumas yra 20 km. Optinės gijos lūžio rodiklis yra 1.4. Prietaiso charakteristikos: koks lazeris yra įdėtas, koks jo spinduliuojamos šviesos bangos ilgis, koks – daugiamodis ar vienmodis (šiuo atveju vienmodis). Matavimus atliko operatorius D.Krakowski.

Gauti rezultatai yra panašūs į normatyvinius: linijoje slopinimo keoficientas turėtų būti 0.25 dB/km, o šiame atliktame matavime šis koeficientas yra 0.214 dB/km, taigi paklaida nėra didelė.

Išvados.

Susipažinau su pagrindiniais linijos parametrais bei išmokau juos matuoti. Pastebėjau, kad linijos nehomogeniškumas atsiranda tose vietose, kur yra sujungiami kabeliai, kadangi neįmanoma suvirinti taip, kad išliktų tas pats storis visose vietose.

Radialinio planavimo principo alternatyva – korinis principas. Šiuo atveju aptarnaujama sritis padengiama stočių tinklu ir tuo pasiekiamas priėmimo tolygumas visoje teritorijoje. Sritis praplečiama didinant siųstuvų skaičių. Lyginant su radialiniu principu, infrastruktûros sukûrimo išlaidos daug didesnės, tačiau didesnis ir padengimo tolygumas, o tuo pačiu – peidžingo funkcionavimo kokybė. Be to, esant koriniam siųstuvų išdėstymui, gerokai sumažėja reikalavimai peidžerio siųstuvo galiai, kadangi abonentas visada yra netoli nuo bazinės stoties (tinklo imtuvo-siųstuvo). Didelė korinio ryšio problema – interferencinių trukdžių tarp gretimų siųstuvų atsiradimas.

Eterio laiką galima išnaudoti daug efektyviau, vykdant “sinchroninį transliavimą” (simulcast broadcasting), kai iškvietimo signalas perduodamas visų stočių vienu metu. Ryšių linijose, tarp peidžingo terminalo ir tinklo siųstuvų, atsirandantis vėlinimas kelia griežtus reikalavimus sinchronizacijos tikslumui.

Apžvelgiant peidžingo tinklo sukûrimą, negalime nepaminėti dispečerinių arba tarnybinių ryšių, skirtų naudoti kokios nors stambios įstaigos ribose. Pavyzdžiui, vadovybės ryšiui su darbuotojais. Pagrindinė dispečerinių tinklų ypatybė yra ribotas abonentų skaičius ir nedidelis veikimo spindulys, paprastai apimantis 3 – 5 km.

POCSAG kodas susideda iš įžangos ir vieno ar kelių kodinių žodžių. Kiekvieną paketą sudaro 32 bitų sinchronizacijos kodas ir aštuoni 64 bitų adresų rėmai. Adresų rėmas sudarytas iš dviejų 32 bitų adreso arba pranešimo kodinių žodžių. Rėmų sinchronizacijos kodas žymi kodinių žodžių paketų pradžią.

Įžangą, kaip parodyta 1 pav., sudaro 576 bitai, kurių šablonas 101010 … ir t.t. (dvejetainis kodas). Kaip jau minėjome, siuntimo sparta gali bûti 512, 1200 arba 2400 bps. Dekoderis įžangą naudoja dviems tikslais: nustatyti, kad duomenys perduodami POCSAG kodu ir sinchronizuoti jų pradžią.

Paketo struktûra

Paketą sudaro sinchronizacijos žodis ir po jo sekantys 8 rėmai po du adresus (16 adresų paketas). Siekiant išlaikyti paketo struktûrą, rėmuose bûtinai yra vieni iš šių duomenų: du adresai arba du pranešimo kodiniai žodžiai arba du tušti kodiniai žodžiai.

Rėmo sinchronizacijos kodo struktûra

Rėmo sinchronizacijos kodas yra unikalus, žodis žymintis paketo pradžią. Šis kodas yra 32 bitų:

01111100110100100001010111011000

Adreso kodinio žodžio struktûra:

Kodinio žodžio formatas

Bitų Nr.	1	2 iki 19	20	21	22 iki 31	32
Adreso kodinis žodis	0	Adreso bitai			Kontrolinės sumos bitai
Pranešimo kodinis žodis	1	Pranešimo bitai			Kontrolinės sumos bitai

2 pav.

Adreso kodinio žodžio struktûra

Adreso kodinio žodžio struktûra parodyta 2 pav.. Adreso kodinio žodžio pirmasis bitas visada yra nulis. Bitai nuo 2 iki 19 – adreso bitai. Gaviklis tikrina šiuos bitus, ieškodamas savo adreso. Kiekvienas POCSAG kodinis žodis gali perduoti adresus 4 skirtingiems gavikliams. Šie adresai nustatomi pagal 20 ir 21 bitų reikšmes; šių bitų kombinacijos parodytos 3 pav. Bitai nuo 22 iki 31 yra kontrolinės sumos bitai, o 32 bitas – pariteto bitas.

Adreso kodinis žodis

	20 bitas	21 bitas
1 adresas 2 adresas 3 adresas 4 adresas	0 0 1 1	0 1 0 1

3 pav.

Gaviklyje yra užprogramuoti 3 rėmo vietos bitai, nurodantys rėmo skaičių, kuriame perduodamas gaviklio adresas. Dekoderis reaguoja į nustatyto rėmo kodinį žodį (adresą). Gaviklio maitinimo šaltinis atjungiamas nuo imtuvo, kol perduodami kiti rėmai. Tai padeda taupyti gaviklio bateriją.

Kodų talpumas

Užprogramuoti 3 rėmo vietos kodai ir 18 bitų adreso kodinių žodžių, leidžia turėti virš 2 milijonų atskirų adresų. Šioje kombinacijoje rėmo padėties bitai yra jaunesnieji, o adreso bitai – vyresnieji.

Pranešimo kodiniai žodžiai

Pranešimo kodiniai žodžiai parodyti 2 pav. Pranešimo kodinis žodis visada prasideda 1 ir perduodamas po adreso.

Tuščias kodinis žodis

“Tuščias” kodinis žodis yra unikalus kodinis žodis, užpildantis tuščius adresų rėmus (jei adresai neužima 64 bitų erdvės). Taigi, jei rėme yra vien tik adresas, laisvi bitai yra užpildomas 32 bitų “tuščio” kodinio žodžio:

011111010100010011100000110010111