• Alkoholis – vienas labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų.(PSO). Ar turi reklama įtakos vartojimui?
• Šalyse, kur ši reklama ribojama, mažiau geriama ir mažiau žūsta autoavarijose.
• Šalyse, kur draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų reklama, jų suvartojama 16% mažiau nei tose, kur draudimų nėra.
• Islandija, Norvegija, Švedija (stiprūs apribojimai) suvartoja žymiai mažiau alkoholio nei Vokietija, Belgija ir Olandija (minimalūs apribojimai).

Pagrindinė reklamos idėja – netiesioginis alkoholio ir tabako vartojimo siejimas su geru gyvenimu, sėkme ir prestižu. Alkoholis ir tabakas pateikiami kaip normali ir pageidaujama gyvenimo dalis. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp reklamos ir alkoholio vartojimo lygio tiek asmens, tiek visuomenės lygmenyje.

Išvada: reklama prisideda formuojant žmonių elgesį. Šiuo metu jos įtaka neabejotinai stipresnė negu anksčiau. Todėl daugelyje Europos šalių ribojama alkoholio ir tabako reklama per visuomenės informavimo priemones.

Žmonių pasiskirstymas į grupes pagal alkoholio vartojimą (PSO):

1 grupė – visai nevartoja

2 grupė – retai – 6-7 k/metus po 100-200g. degtinės

3 grupė – epizodiškai – 1-3 k/mėn. ne mažiau kaip po 250g degtinės

4 grupė – piktnaudžiaujantys – 1k/sav. 250g degtinės

Alkoholio produktai sukelia 9% Europos Regiono gyventojų ligų. Didina cirozės, HL, įgimtų anomalijų riziką. Apsunkina valstybių biudžetą.

80% ER šalių vienam gyventojui per metus tenka 2l alkoholio. Šis kiekis sukelia mažiausią gyventojų mirčių riziką. NVS – ~30l (nepatikimi duomenys).

Alkoholio vartojimas sumažina širdies kraujagyslių ligų riziką tik tuo atveju, kai per dieną jo suvartojama ne daugiau 10g. – tai svarbu žmonėms virš 50 metų.

Didina riziką šeimai, darbui, socialinėms problemoms (nelaimingi atsitikimai, išprievartavimai, kriminalinė elgsena, netyčinės traumos, savižudybės).

40-60% mirčių nuo tyčinių ir netyčinių traumų įvyksta dėl alkoholio vartojimo.

Statistikos departamento duomenimis 2000m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 9,3l alkoholio. Tai 0,3l daugiau, nei 1999 metais ir 0,7l daugiau, nei. 1998 metais.

Kauno medikų duomenimis bent kartą per savaitę alaus išgeria 55,8% vyrų ir 18,3% moterų. Lyginant su 1994m. alaus suvartojimas išaugo 10%.

Stipresnius gėrimus kartą per savaitę vartoja 34% vyrų ir 11% moterų. Tai 2,7% ir 5% daugiau nei 1994m..

Vokietijoje ~9,3mln. žmonių vartoja pavojingai daug alkoholio ( >20g moterims ir >30-40g vyrams).

10g alkoholio – 1/8 l vyno

1l alaus – ~13g alkoholio

Lietuvoje 60 tūkst. asmenų priklausomų nuo alkoholio. Realiai jų gerokai daugiau – apie 100 tūkst. Mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu sudaro 10,4%. Apsinuodijimai alkoholiu- viena pagrindinių mirties nuo nelaimingų atsitikimų priežasčių.

JAV – 11 mln. alkoholikų ir 1 mln. kokainistų.

Alkoholis – skystas narkotikas, o ne maisto produktas. Alkoholizmas – paveldimas. Jų vaikai 4 kartus greičiau tampa alkoholikais.

Pirmoje girtumo stadijoje išsiskiria endorfinas ir dopaminas, kurie skatina gyvybingumą, sukelia malonius pojūčius.

Tikslas:

iki 2010m. sumažinti alkoholio vartojimą 25%.

Gyventojai, geriantys alų per savaitę:

Gyventojai, vartojantys stiprius alkoholinius gėrimus 1 kartą per savaitę:

Alkoholinių psichozių skaičius didėja (7 kartus per 10 m.) kasmet. Kasmet sumažinus alkoholio vartojimą 1l žmogui per metus, depresijos paplitimas sumažėtų 15-20%.

Alkoholizmą skatina nepalanki socialinė aplinka – nesaugumo jausmas susijęs su nedarbu, nesaugia aplinka gatvėje ir namuose.

Mirčių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu struktūra:

ü            Savižudybės                              37%

ü            Transporto įvykiai                      19%

ü            Apsinuodijimai               10%

ü            Lėtinis alkoholizmas       10%

ü            Nuskendimai                 9%

ü            Nužudymai                    7%

ü            Kepenų cirozė               7%

Vyrų mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu (100.000-čių žmonių):

ü            Lietuva             27,4

ü            Estija                            27

ü            Latvija                          11

ü            Suomija             13,4

ü            Švedija                          1,5

ü            Norvegija                      1,5

ü            Danija                           0,5

Blaivumo riba:

Ø            LT                                0,4‰

Ø            DB                               0,8‰

Ø            Danija                           0,8‰

Ø            Švedija                          0,2‰

Išgėrus alaus butelį po 1 valandos neturėtų viršyti 0,4‰. Per valandą alkoholio koncentracija vidutiniškai sumažėja 0,1‰.

>0,4-1,5‰                  lengvas girtumas

1,5-2,5‰                    vidutinis girtumas

>2,5‰                       sunkus girtumas

Paruoštas visuomenės sveikatos įstatymas (2002m. balandis). Įstatymu jis netaps dar ilgai.

Gerinant aplinką, gerėja ir sveikata (visuomenę sveikatinanti priemonė):

1.                   būtina visų aplinkos taršos šaltinių inventorizacija (transportas, vandens ir dirvožemio teršimas, individualios katilinės). Nuo jos priklauso duomenų tikslumas.

2.                   kiek ir kokių medžiagų patenka į aplinką (kiekybinis ir kokybinis teršalų vertinimas). Iš jų reikia eliminuoti pačias pavojingiausias medžiagas.

3.                   teršalų sklaidos zonos (priklauso nuo daugelio veiksnių) – kuo aukštesnis kaminas, tuo didesnė sklaidos zona. Kėdainių chemijos kombinatas – 10 km. spinduliu mirė visi medžiai. Paaukštinus kaminą, teršalai buvo nunešami toliau, į aplinkines gyvenvietes (mažesnės koncentracijos, bet didesnė žmonių grupė)

4.                   stebėjimas dinamikoje ( aplinkos ir gyventojų sveikatos pokyčiai ) – kas 5 metai.

5.                   atitinkamų ligų dinamika. Pirmiausiai – kvėpavimo takų ligos, alergijos…

Situacijos modeliavimas: sumažinus taršą tiek ir tiek, kas pasikeis aplinkoje ir sveikatoje?

Ar visuomet gyventojai yra lygiavertėse situacijose? – pavojingiausia yra persiklojimo zonose.

Pastoviausi gyventojai- vaikai ir pensininkai. Jų sveikatos būklė geriausiai atspindi aplinkos užterštumą.

Duomenų rinkimo metodai:

• anketos
• kreipimasis į daktarą

Labai svarbu atrinkti tinkamus žmones.

Norint išgryninti, atliekamas pagilintas sveikatos tikrinimas (tą pati gydytojų brigada vertina visus gydytojus).

6.               patikrinti kiekvienos priemonės veiksmingumą

7.               informacija apie teršalų pernašas iš užsienio

8.               situacijos prognozavimas. Jei padėtis nesikeičia, situacija gali būti prognozuojama po n metų…

Medikas turi panaudoti save kaip visuomenės išskirtinę figūrą – jo nuomonė turi būti svariausia.

Bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje:

1995m. liepos 21d. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartis.

subalansuotas gamtinių ir mineralinių išteklių panaudojimas

skatinimas naudoti aplinkos požiūriu švarias ir priimtinas technologijas, kurti atliekų tvarkymo technologijas

tarpvalstybinis aplinkos taršos mažinimas

juros apsauga

bendra aplinkos kriterijų atranka

aplinkos būklės monitoringas, prognozavimas ir vertinimas

gamtos apsaugos koordinavimas, ypač nykstančių augalijos ir gyvūnijos rūšių klausimais

radioaktyvaus spinduliavimo klausimai ir branduolinė sauga

1995m. balandžio 14d. – sutartis su Baltarusija

tarpvalstybinių vandentiekių ir ežerų baseinų apsauga

miškų apsauga

atmosferos oro apsauga nuo užterštumo

augalijos, gyvūnijos, nacionalinių parkų ir draustinių apsauga

pavojingų medžiagų pervežimas

antropogeninės apkrovos normavimas

aplinkos apsaugos politikos teisiniai bei ekonominiai aspektai

kraštovaizdžio ir dirvožemio apsauga

pramoninių ir buitinių atliekų utilizavimas, panaudojimas, perdirbimas

ekologinis švietimas

aplinkos monitoringas

informacijos apie ekologinę būklę mainai

1999m. spalio 13d. – sutartis su Rusijos Federacija

poveikio aplinkai vertinimo, organizavimo ir atlikimo aspektai.

Baltijos ministrų tarybos aplinkos apsaugos komitetas – Baltijos Šalims aktualūs aplinkosaugos klausimai.

Jungtinių tautų ekonomikos komisijos Europai aplinkosaugos politikos komitetai – Europos regionui aktualūs klausimai, konvencijų įgyvendinimas.

Pasaulinio aplinkos fondo taryba – finansuoja klimato kaitos ir bioįvairovės konvencijų įgyvendinimo projektus.

ES  PHARE programa – koordinuoja PHARE finansuojamus aplinkosaugos projektus, rengia užduotis, vykdo konkursus, prižiūri projektų veiksmingumo įvertinimus.

Daugiašalė PHARE projektų aplinkosaugos grupė Centrinės ir Rytų Europos šalims – ES harmonizavimui skatinti, rizikai sveikatai eliminuoti, regionų kooperacijai.

Pasaulio išsaugojimo sąjunga – programa gyvosios gamtos Centrinėje ir Rytų Europoje klausimais.

NATO šiuolaikinių visuomenės problemų komitetas – gamtos mokslų konferencijos, pasikeitimas ekspertais, informacija aplinkosaugos klausimais.

1992m. Helsinkyje pasirašytas naujas Baltijos juros aplinkosaugos tekstas (1997m. jis buvo atnaujintas)

Pramonės avarijų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, konvencija (Ignalinos atominė elektrinė, Elektrėnų elektrinė, Jonavos “Alchema”).

Tarpvalstybinė vandens ir tarptautinių ežerų apsaugos ir panaudojimo konvencija.

1992m. Rio de Žaneiro 179 šalių susitarimu priimta XXIa. Programa, išsaugojanti aukštos kokybės aplinką ir sveiką ekonomiką.

1972m. Stokholmo konferencija “Žmogaus aplinka” – kaip aplinka gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą.

1984m. “Sveikata visiems”

1987m. Jungtinių tautų pranešimas “Mūsų bendra ateitis” – subalansuotos plėtros principai

1989m. Frankfurto konvencija

1993m. globali aplinkos ir sveikatos strategija

1996m. Jungtinių tautų pranešimas “Žmogaus gyvenvietė”

1998m. “Sveikata visiems XXIa.”

1999m. Londono konferencija

Europos aplinkos ir sveikatos chartija. Politikos principai.

1. sveikata ir gerovė priklauso nuo švarios ir harmoningos aplinkos. Aplinka – gyvenimo sąlygų ir gerovės gerinimo šaltinis.
2. skatinti principą: “profilaktika yra geriau, negu gydymas”.
3. kiekvieno žmogaus, ypatingai priklausančio didelės rizikos grupei, sveikata turi būti apsaugota. Ypatingas dėmesys skiriamas nepalankiomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms.
4. aplinkosaugos problemų sprendimas turi būti pagrįstas naujausiomis mokslo žiniomis.
5. nauji politikos sprendimai priimami prieš tai įvertinus pavojų aplinkai ir sveikatai.
6. asmens ir visuomenės sveikata turi turėti pirmenybę prieš ekonominius ir rinkos aspektus(argumentus).
7. būtina visus socioekonominės plėtros aspektus susieti su aplinkos poveikiu sveikatai ir gerovei.
8. cheminių medžiagų, produktų ir atliekų tvarkymas, minimalus teršimas ir racionalus gamtinių išteklių panaudojimas.
9. vyriausybė, valstybinės ir privačios institucijos turi mažinti kenksmingų veiksnių poveikį žmonių sveikatai.
10. būtina peržiūrėti aplinkosaugos standartus, atsižvelgiant į naujas žinias apie aplinką ir sveikatą, būsimos ekonominės plėtros poveikį, o kur įmanoma – šiuos standartus harmonizuoti.
11. perkelti finansinę atsakomybę už galimą kenkimą aplinkai valstybinei ar privačiai institucijai (“teršėjas moka”).
12. būtina toliau rengti ir įgyvendinti žalos aplinkai ir sveikatai apskaitos, monitoringo ir įvertinimo kriterijus bei procedūras.
13. pagalbinės programos prekybos ir ekonomikos politikai ir plėtrai.
14. sveikatos apsauga ir sveikatos gerinimas turi būti sudėtiniu, būtinu ir neatsiejamu komponentu.

Prioritetai:

1. • globalūs aplinkos pakitimai (ozono sluoksnio mažėjimas, klimato kaita)
   • miestų plėtra, planavimas ir atnaujinimas
   • saugaus geriamo vandens tiekimas
   • vandens kokybė (rekreaciniai, požeminiai, pakrančių ir paviršiniai vandenys)
   • mikrobiologinė ir cheminė maisto sauga
   • poveikis aplinkai ir sveikatai (transportas, žemės ūkis, įvairūs energijos šaltiniai)
   • oro kokybė
   • gyvenamų, darbo ir poilsio patalpų oro kokybė (radonas, pasyvus rūkymas, cheminės medžiagos)
   • persistenginės cheminės medžiagos
   • pavojingos atliekos
   • biotechnologija (genetiškai modifikuoti organizmai)
   • stichinės nelaimės ir avarijos
   • įvairios technologijos

Lietuvos tikslai (iki 2010m.):

1.                               pasiekti, kad naudojamo vandens kokybė atitiktų Lietuvos standartus

2.                               atmosferos ir patalpų oro kokybės lygis turi nekelti grėsmės visuomenės sveikatai

3.                               maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti Europos norminius aktus

4.                               miesto ir kaimo vietovėse sukurti palankią visuomenei fizinę ir socialinę aplinką

5.                               įgyvendinti efektyvią darbo aplinkos ir darbuotojų sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinti kenksmingų darbo sąlygų panaikinimą

6.                               remti žmonių radiacinės apsaugos valstybinės priežiūros ir kontrolės sistemą

Teisės aktai:

• LR cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir įvairių preparatų
• LR planinės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas
• Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugai vertinimas (HN:2001)
• LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas įstatymo pakeitimo įstatymas

Apsinuodijimų maistu epidemijų būna ir Lietuvoje. Mažeikių pieno kombinato produktai išplatino dizenteriją (nepakankamai pasterizuota grietinė, dvi dirbančios kombinate dizenterijos nešiotojos). Klaipėdoje – panašus išplitimas per sviestą. Taip dažniausiai plinta ypatingai rezistentiški štamai.

Šiuo metu yra panašios problemos, tik mažesniu mastu.

Apsinuodijimas – tai patologinė būklė, atsiradusi dėl nuodų ir organizmo tarpusavio sąveikos. Tai liga, kurią sukelia iš išorės patekę nuodai.

Išskiriamos dvi apsinuodijimų grupės:

• mikrobinės kilmės apsinuodijimai
• nemikrobinės kilmės apsinuodijimai

Mikrobiniai apsinuodijimai:

• toksikoinfekcijos
• toksikozės
• mikstai (mišrios kilmės)

Nemikrobiniai apsinuodijimai:

• 1. nuodingi produktai:

a)      augalinės kilmės – nuodingi grybai (musmirė, blyškioji ūmėdė), sąlygiškai nuodingi grybai (termiškai neapdoroti bobausiai), nemažai laukinių ir sukultūrintų augalų

b)      gyvulinės kilmės – žuvų ikrai ir pienės, skerdžiamų gyvūnų vidaus sekrecijos liaukos (antinksčiai, kasa)

• 1. nuodingi produktai, susidarę dėl specifinių sąlygų:

a)      augalinės kilmės – sudygusios pavasarį bulvės (solaninas), kaulavaisių (abrikosai, persikai) branduoliai (amigdalinas, žaliosios pupelės (fazinas)

b)      gyvulinės kilmės – kepenys, žuvų tikros ir pienės, medus (jei surinktas iš nuodingų augalų, stiprus alergenas)

• 1. cheminės medžiagos, patenkančios į maistą:

• pesticidai
• sunkieji metalai
• maisto priedai
• cheminės medžiagos, parenkančios į maistą iš įrangos, inventoriaus, taros, fasuotės

Maistą galima laikyti ir gabenti taroje, kuri specialiai pažymėta tinkanti maisto produktams.

Apie 90-95 proc. visų apsinuodijimų yra mikrobinės kilmės.

Toksikoinfekcijos – tai ūminės ligos, atsiradusios po maisto, masiškai užteršto mikroorganizmais ar jų toksinais, vartojimo (N=10⁵-10⁶ )

Toksinai skirstomi į:

• endotoksinus – išsiskiria žuvus mikroorganizmui
• egzotoksinus – išsiskiria besidauginant mikroorganizmams

Toksikoinfekcijos skiriasi nuo žarnyno infekcijų tuo, kad vartojamas gausiai mikroorganizmais užterštas maistas. Nors vidurių šiltinė, cholera, dizenterija taipogi gali persiduoti su maistu, jų metu užtenka labai mažo mikroorganizmų kiekio (100-1000). Žarnyno infekcijų sukelėjai itin patogeniški.

Toksikoinfekcijoms būdingas nelauktas staigus protrūkis, susijęs su maistu, pagamintu pažeidžiant higieninių normų reikalavimus. Išėmus šį maisto produktą iš realizacijos, protrūkis baigiasi.

Jei užkrėstas maistas realizuojamas per prekybos tinklą – masiškas protrūkis. Jei jis vartojamas šeimoje – grupinis susirgimas.

Inkubacinis periodas 6-24h. Specifinių simptomų nėra.

Toksikoinfekcijas sukelia:

• E.coli (enteropatogeniniai štamai)
• Proteus (P.mirabilis, P.vulgaris)
• Enterococcus
• Sporiniai anaerobai (Clostridium perfringens)
• Sporiniai aerobai (Bacillus cereus)
• Patogeniniai halofilai (Vibrio parahaemolyticus)
• Kiti mažai ištirti mikroorganizmai (Klebsiella, Yersinia)

Escherichia coli.

O26, O124 ir kiti štamai. Vieni labiau pavojingi vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, kuriems sukelia enteritus, kiti sukelia į dizenteriją panašius simptomus.

E.coli išskyrimas iš aplinkos, vandens, maisto produktų parodo fekalinio užterštumo lygį (švaros rodiklis).

Bakterijų šaltinis – sergantis žmogus arba nešiotojas. Suaugusių tarpe yra 1-7% nešiotojų, vaikų tarpe – 3-12%. Dėl šios priežasties maisto pramonėje dirbantys žmonės būtinai tikrinami dėl bakterijų nešiojimo.

Per nešvarias rankas, nuo inventoriaus, su vandeniu bakterijos patenka į maistą (mėsa, pieno produktai), kur gali daugintis. Dažnai susergama vartojant termiškai neapdorotą maistą – mėsą, šalto rūkymo žuvį, vaisius, uogas…

Liga dažnai pasireiškia šiltuoju metų laikotarpiu – palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams.

Inkubacinis periodas 2-6h, kartais iki 14-18h, priklausomai nuo kiekio, patogeniškumo, virškinimo trakto būklės, organizmo atsparumo…

Liga pasireiškia ūmiai – šaltkrėtis, aštrūs skausmai pilve, silpnumas, virškinimo trakto sudirginimas. Temperatūra normali arba subfebrili. Greitai praeinantys enterito, gastroenterito ar enterokolito simptomai. Praeina per 2-3 dienas.

Diagnostika remiasi klinika, atsiradusia greitai po maisto vartojimo. Galutinę diagnozę patvirtina konkretaus sukėlėjo nustatymas (iš maisto likučių, nuoplovų, kraujo, skrandžio turinio, išmatų). Pasėliai, agliutinacijos reakcijos dinamikoje (antikūnų titras).

Profilaktika – laiku gydyti asmenis, turinčius kontaktą su maistu. Laiku išaiškinti nešiotojus. Higieninių reikalavimų laikymasis gaminant maistą (įrankių žymėjimas   ), tinkamas maisto produktų saugojimas, transportavimas, realizavimas. Laiku atliekama deratizacija ir dezinfekcija.

Proteus.

P.mirabilis, P.vulgaris. Atsparus aplinkai, temperatūros svyravimams, aukštoms druskų koncentracijomis. Dažnai sutinkami aplinkoje, išskiriami iš žmonių ir gyvūnų žarnyno. Aptinkamas baltymais turtinguose produktuose – mėsa, žuvis, faršas… Vaikams gali sukelti ūmius žarnyno sutrikimus.

Šaltinis – sergantis žmogus arba nešiotojas (2-10%). Masiškai užsikrečiama vartojant mėsos produktus. Didelę reikšmę turi jau paruoštu produktų užkrėtimas.

Inkubacinis periodas 4-18 (20)h, rečiau 3-36h.

Klinika: ūminis gastroenteritas, skausmai pilve, pakilusi temperatūra.

Clostridium perfringens.

Anaerobas, labai paplitęs aplinkoje sporų pavidalu, natūraliai aptinkamas žarnyne.

Apsikrečiama per infekuotus maisto produktus – miltus, kruopas, šakniavaisius. Įprastas terminis apdorojimas sporų nesunaikina, be to, žuvus kitiems mikroorganizmams, sudaromos palankios sąlygos daugintis.

A tipas – lengva ligos forma

C,D,F – sunki ligos eiga

Pradžia ūmi po 2 valandų iki 2 (5-10) parų nuo maisto suvartojimo. Dehidratacija, druskų netekimas.

Toksikozės.

1. botulizmas
2. stafilokokinė infekcija

Toksikozėms būdinga tai, kad bakterijos gamina nuodą. Pačiame produkte mikroorganizmų gali nebūti, arba jų yra labai nedaug.

Botulizmas.

Gamina sporas, labai atspari aplinkai. 6 serotipai – gamina tipospecifinį egzotoksiną, kuris yra stipriausias iš organinių nuodų (DL=0,035mg sauso toksino). Toksinas gaminasi žmogaus ir gyvūnų organizme, maisto produktuose.

Šaltinis – žolėdžiai gyvūnai, kurie užteršia aplinką. Susergama suvalgius namuose konservuotą maistą – grybus, daržoves, žuvį (89%). Negalima konservuoti klostinių grybų.

Sąlygos: botulizmo sporos, ilgai saugomi konservuoti produktai, temperatūra – 22-25⁰C, maža druskos arba cukraus koncentracija.

Tara – bombažas, nuodo pasiskirstymas salelėmis.

Inkubacinis periodas labai trumpas (kuo trumpesnis, tuo sunkesnė ligos eiga). Iš pradžių pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas. Specifiniai požymiai – regos (ptozė), kalbos, rijimo, kvėpavimo sutrikimai. Temperatūra normali, pulsas dažnas. Mirtis galima po 2-5 dienų.

Diagnostika – anamnezė, klinika, laboratoriniai tyrimai, biologinis mėginys su baltomis pėlytėmis.

Stafilokokinė infekcija.

Tipiška bakterinė toksikozė (30-50% visų apsinuodijimų maistu). Inkubacinis periodas 2-4(iki 6) val. klinika – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, normali arba subfebrili temperatūra.

Enterotoksinas yra termostabilus. Palankiausia dauginimosi temperatūra 22⁰C ir daugiau. Gerai dauginasi mėsoje, pieno produktuose, bulvių, manų ir kitose košėse.

Grybelinės kilmės apsinuodijimas maistu.

Dažniausiai mikotoksikozes sukelia patogeninių grybelių (Aspergillus, Fusarium…) toksinai. Šių genčių grybeliais ir jų toksinais užteršiamos grūdinės kultūros ir riešutai. Toksinai atsparūs rūgštims, kaitinimui. Prognozė labai rimta, nes nėra etiologinio gydymo, o toksinai labai žalingi.

Lietuvos sveikatos programa skiria daug dėmesio aplinkos apsaugos klausimams.

Tikslas:

• Iki 2010m. pasiekti, kad:

ü              Vandens kokybė atitiktų Europos standartus.

ü              Oro kokybės lygis neturi kelti pavojaus gyventojų sveikatai.

ü              Maisto mikrobiologinė ir cheminė sudėtis turi atitikti ES standartus.

ü              Mieste ir kaime turi būti palanki fizinė ir socialinė aplinka.

ü              Įgyvendinti efektyvią darbo ir dirbančių sveikatos sistemos priežiūrą.

ü              Įgyvendinti radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės sistemą.

Taip pat negalima nuošalyje palikti būsto oro – čia ne tik patenka rūkas iš aplinkos, bet ir pačiame būste yra taršos šaltinių.

Taršos šaltiniai skirstomi į:

1. Mobilius – transporto priemonės, vyrauja didmiesčiuose, kur sudaro virš 80%.
2. Stacionarius.

Lietuvoje yra daug stambių stacionarių atmosferos oro teršėjų. Pirmiausia tai stambios gamyklos. Daugelis teršalų yra vienodi, tačiau būna ir specifiški:

Klaipėda – fenolis

Mažeikiai – angliavandeniliai

Kėdainiai – fluoridai

Lakiosios medžiagos: ksilenas, acetonas, toluenas.

Kuo didesnis kamino aukštis, tuo toliau iš jo pasklinda teršalai = sklaidos zona = neigiamos įtakos zona. (Pvz. Kėdainiuose esantis kaminas skleidžia teršalus 10km spinduliu)

Įmonės, labiausiai teršiančios atmosferos orą:

Mažeikių nafta

Lietuvos elektrinė

Akmenės ‘Cementas’

Jonavos ‘Achema’

Vilniaus ‘Silikatas’

Kėdainių ‘Lifosa’

Ignalinos atominė elektrinė kaip teršėjas problemų nekelia.

Iš stacionarių taršos šaltinių:

• SO₂ – 50%
• CO – 18%
• NO – 10%
• Kitos medžiagos – 17%
• Kietos dalelės – 5%

Teršalai atmosferos ore gali sudaryti kitokius junginius. Ypač kenksmingi – fotooksidantai.

S junginiai                     SO₂+H₂O→H₂SO₄

N junginiai                     NO+H₂O→HNO₃

To pasekoje turime rūgščius lietus.

Atmosferos oro būklės bioindikatoriai – kerpės.

Užterštas oras : geltonkerpė ant medžių

Lekanora

Laiptuotoji pisora

Pilkoji žiauberė

Švarus oras:                  Putlusis plynkėžis

Uosinė ramagina

Plautužė

Kalbant apie aplinkos įtaka gyventojų sveikatai, savotiškas indikatorius yra vaikai ir seneliai – jautriausios grupės.

Aplinkos yra ir gyventojų sveikatinimas.

SO₂ emisijos dinamika 1990-1997 metais:

Lakiųjų organinių junginių emisija, kuri mažėjo iki 1999 metų, dabar vėl kyla dėl gamybos specifiškumo.

CO₂ emisijos prognozė:

Iš mobilių taršos šaltinių išmetama 430 t/metus, iš kurių 340t sudaro CO. Jis sudaro CO₂, kuris atmosferoj išsilaiko iki 200 metų.

Ozoną ardančios medžiagos.

• 1994m. Lietuva prisijungė prie Monrealio konferencijos.
• 1984m. Lietuvoje naudota 6000 t tokių medžiagų. 1994m – 840t. Dabar – dar mažiau.
• Aerozolių pramonė, kompresorių, šaldytuvų gamyba/
• Alytaus ‘Snaigė’, Mažeikių ‘Oruva’
• Metilbromidas – svarbiausia ozoną ardanti medžiaga, kuri naudojama žemės ūkyje, grūdų apdorojime.

1994m. -35,5t

1995m. -52,4t

• Kitų medžiagų sunaudojimas mažėja.

Nuo 1993 opi problema – pesticidų sandėlių gaisrai. Tuoj po gaisro DLK viršijama daug kartų:

• SO₂ 30k
• CO 130k
• H₂S 450k
• Formaldehidas 550k
• Metileno chloridas 280k
• NO_x 5900k

Susidaro ekstremalios sąlygos.

Metileno chloridas degdamas skyla ir susidaro fosgenas, naudojamas cheminio ginklo gamyboje.

Ekstremalios sąlygos gali susidaryti ir gamtoje, natūraliai.

Dioksinas – I klasės kancerogenas. Šaltiniai:

plastikų gamyba – polivinilchloridas

vulkanų proveržiai – ekstremalios sąlygos

miškų gaisrai – ekstremalios sąlygos

Patenka į organizmą įkvepiant ir per mitybines grandines (įsitvirtina riebaliniame audinyje).

Veikia:

Ardo skydliaukės hormonus – vėžio rizika

Krūtys – perduodamas su motinos pienu

Lytiniai organai – mažėja spermos gyvybingumas

Kraujas

Vaikų psichomotorinės f-jos sutrikimai

Kepenų, virškinimo trakto, kraujo vėžys

Šiltnamio efektas.

Spinduliai įšildo žemės paviršių, taip pat ir žmogaus antropogeninė veikla. Dalis spindulių atsispindi nuo žemės paviršiaus ir kyla aukštyn, o ten sutinka teršalų debesis, kurie nepraleidžia į atmosferą – šiluma grįžta. H₂O garuoja, tirpsta ledynai, kyla oro temperatūra.

Medžiagos:

CO₂ – 7 mlrd.t anglies.Dalis jo sunaudojama medžių, sugeria vandenynų paviršiuje esanti augalija, 1/3 pasilieka ore.

Metanas – susidaro pelkynuose, ryžių plantacijose, patenka į orą iš aerozolių bei šaldymo įrangos.

Ozoną ardančios medžiagos

Chloras atskelia atomą iš O₃ – lieka O₂

Mažėja ozono sluoksnis:

• Regėjimo sutrikimai
• Odos senėjimas, neoplastiniai procesai
• Silpnėja imuninė sistema
• Nukenčia augalai ir planktonas

Klimato atšilimas.

ü      Manoma, kad XIXa. planetos vidutinė metinė temperatūra pakilo 3,5⁰C.

ü      Per pastaruosius 50 metų Antarktidoje metinė temperatūra pakilo 2,5⁰C. Tirpsta didžiuliai plotai ir aisbergai.

ü      Tai sukelia žemės drebėjimus, dideles vėtras, potvynius.

ü      Tam tikros teritorijos gali atsidurti po vandeniu.

Ekstremalios sąlygos.

1989.03.20 įvyko avarija ‘Azote’, išsipylė, išgaravo ir sudegė 7t amoniako. Termiškai suskilus 5000t nitrofoskos į orą pateko:

200t amoniako

759t NO₂

230t Cl

8t fluoro vandenilio

Jų DLK skaičiuojamos šimtosiomis mg dalimis. Apnuodyta Jonavos, Širvintų, Kėdainių. Ukmergės rajonų žemė, oras ir vanduo. Net 1000 kartų viršytos DLK.

Ukmergėje 1,5h po avarijos amoniako koncentracija viršyta 20k.

5km nuo ‘Azoto’ 200mg/m³ – 1000k viršija.

Susidarė tiesioginės neigiamos įtakos zona. Grėsmė žmonių gyvybei.

Labiausiai nukentėjo Šėtos, Pasrainių, Lokenėlių kaimai.

Bendra žala 1,5mln rublių. Jonavos rajone nugaišo daug gyvulių. Apsinuodijo 13 vaikų, 40 suaugusių, tačiau tada tai buvo slepiama.

Teršalai labai greitai paveikia širdį. Įkvėpus po 2 valandų gali ištikti širdies priepuolis.

Taip pat paūmėja plaučių ligos. Net 50% ligonių, atvežtų su širdies priepuoliais yra rūkymo aukos.

Atmosferos oro užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.

Po Černobylio avarijos daug teko ir Lietuvai.

Semipalatinsko rajone 1949-1989 metais buvo įvykdyta virš 400 branduolinių sprogimų. Tuo metu Semipalatinsko radiacinis fonas viršijo 600k. ir atitiko foną Hirosimoje po bombos sprogimo.

Fonas veikia žmonių genetinių mutacijų lygį.

1,5-2k aukštesnis, nei kitur fonas yra Kazachstano rajonuose.

GB, Suomijos ir Kazachstano tyrimas:

40 šeimų pakitusių genų kiekis 1,8k viršija norma, o jų vaikų ir anūkų genome 1,5 karto. Pražūtinga sveikatai.

Stebimas žemės gyventojų skaičiaus didėjimas. 2025m. žemėje bus 8mlrd. žmonių. 2025m. miestų gyventojai sudarys 59% visų pasaulio žmonių. Dėl to paaštrės geriamo vandens ir mitybos problemos.

Kas yra urbanizacija?

• Miesto gyventojų gausėjimas
• Miestų statybų plėtimas
• Neagrarinės veiklos plėtra
• Miesto patogumų atsiradimas kaime

Metinis atliekų susidarymas pasaulyje 1990m:

• Žemės ūkio atliekos 4 mlrd. tonų
• Naudingųjų iškasenų gavybos atliekos 1,8mlrd.t.
• Pramonės atliekos 1 mlrd.t.
• Fabrikų atliekos 1,7 mlrd.t.
• Buitinės atliekos 1 mlrd.t.

Dažnai skaičiuojamas šiukšlių kiekis vienam gyventojui per parą:

Los Angeles 3 kg

New York 1,8 kg

London 0,8 kg

Buitinės ir gatvėse surenkamos atliekos.

Atliekų sudėtis labai įvairi:

	Komunalinių atliekų sudėtis %
Šalis	Popierius, kartonas	Plastmasė	Stiklas	Metalas	Oro atliekos	Kitos
JAV	38	8	7	8	25	14
Japonija	38	11	7	6	32	6
Belgija	30	4	8	4	45	9
Prancūzija	31	10	12	6	25	16
Graikija	22	11	4	4	49	10

Automobilis (12,5 metų senumo) sveria 1000 kg. Svorį sudaro:

710kg geležis, plienas

90kg guma

60kg sintetinės medžiagos

30kg stiklas

22kg aliuminis

10kg švinas

6kg varis

5kg cinkas

56kg kitos medžiagos

Atliekų rūšys:

Nepavojingos atliekos:

• Buitinės
• Organinės
• Mineralinės žaliavos
• Antrinės žaliavos
• Fosfogipsas
• Gatvių ir kelių sąšlavos
• Statybinės medžiagos
• Kitos medžiagos

Pavojingos atliekos (pagal perdirbimo būdą):

• Degintinos atliekos
• Fizikiniais ir cheminiais metodais tvarkytinos medžiagos
• Deponuotinos atliekos (radioaktyvios)

1997m. atlikus atliekų apskaitą įmonėse: 5,312 mln.t. nepavojingų atliekų, kurių didžiąją dalį sudarė organinės atliekos- 2080,5 tūkst.t.

Dabar Lietuvoje stebima mažėjimo tendencija. Per metus nepavojingų atliekų:

• Medienos atliekos – 283,5 tūkst.t.
• Popieriaus, kartono atliekos – 9,6 tūkst.t.
• Stiklo atliekos – 35,4 tūkst.t.
• Juodųjų metalų – 156,9 tūkst.t.

Pavojingų:

• Medicininio aptarnavimo, sanitarinės atliekos – 560,8t.
• Biocidų ir fitofarmacijos atliekos – 301,7t.
• Dervų, latekso atliekos – 3564,3t.

Mėšlas – 1424,8 tūkst.t. Palaukėse stovi didelės krūvos, o gruntinis vanduo yra maždaug 2m gylyje, todėl viskas patenka į šulinių vandenis.

Rizikos zonos yra apie Šiaulius, Kauną. Utena užkrėsta mažiausiai.

Pesticidai. Atskira problema – uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai. Dažniausiai slapta išmetami karjeruose ir tik truputi užmetami žemėmis. Taip prasideda nuodų migracija aplinkoje. Į organizmą jie patenka per mitybines grandis. Naudotų pesticidų gama labai įvairi (pesticidai, herbicidai, fungicidai, defoliantai, augimo reguliatoriai…), jų naudojimas mažėja.

Tai lokali problema, kuri gali turėti labai liūdnų pasekmių. Sutvarkytų pesticidų kiekiai Lietuvoje auga. Pesticidai gali užsidegti savaime. Pavojingų atliekų kiekiai Lietuvoje mažėja.

Sunkieji metalai. (Hg, Ni, Mo, Pb, Zn, Ag, Cd, Cu, Cr, Sn) – formuoja urbanistines anomalijas. Būdinga tai, kad jų negalima sulaikyti aplinkoje. Panašiai kaip plovikliai, praeina molio ekranus, tampa buksyru kitiems teršikliams, užteršia kitas sferas, ypač plinta per vandenį.

Pavojingi rajonai – Žvėrynas, Žirmūnai. Tarp mokyklinio amžiaus vaikų pasitaiko alopecijos atvejų.

Lietuvoje dar nėra labai didelių kiekių aplinkoje, bet pavienių atvejų pasitaiko.

Būtina įvertinti ir aplinkos užterštumą ir kenksmingumą sveikatai, nes ir nuo to priklauso klinika.

Sąvartynai.

Teršalai patenka ir iš sąvartynų, o tai yra ypač opi problema.

Greta gyvenamųjų pastatų, sodų, daržų esantys sąvartynai kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai: sklinda nemalonus kvapas, pavojingi garai, dujos, vėjas pūsto įvairias atliekas, telkiasi graužikai, paukščiai, kurie yra potencialūs užkrečiamų ligų platintojai.

Pavojingų atliekų tvarkymas ypač sudėtingas, nes išvežti jų neįmanoma.

Daug pavojingų medžiagų yra Klaipėdos, Šiaulių rajonuose. Mažiausiai – Utenoje, Marijampolėje. Esant nepalankiai ekologinei situacijai sergamumas yra didesnis.

Aiškios pavojingų atliekų mažėjimo tendencijos nuo 1994m.

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų. Švenčionių rajone yra 60 sąvartynų. Dabar veikia apie 400 sąvartynų. Lietuvoje prasta šalinamų atliekų apskaita. Japonai atliekas skirsto į 40 rūšių, o Lietuvoje nesugebėta skirstyti net į 4 rūšis. Sąvartynų 1997m. daugiausia buvo apie Ukmergę. Mažiausia (mažiau nei 10) yra Marijampolės apskrityje.

Užterštumo mąstai buvusioje karinėje (TSRS) teritorijoje. Jos buvo įrengtos geriausiose vietose. Išvalymo išlaidos siekė 739 mln. JAV dolerių. Pažeistų teritorijų (miško, dangų) atstatymo išlaidos siekė 367 mln. JAV dolerių. Ekonominė netektis – 640 mln. JAV dolerių.

Jei raketų kuras patenka ant žolės, tai toje vietoje 10 metų niekas neauga.

Sąvartynuose būtinai turi būti dugno sustiprinimas polietilenu ir moliu (gruntinio vandens apsauga), išspręsta dujų pašalinimo ir degazavimo problema.

Yra pavojus radioaktyvaus užterštumo.

Didžiausi sąvartynai:

Vilniaus miesto Kariotiškių sąvartynas Trakų rajone 281849t.

Klaipėdos miesto sąvartynas Kalotės kaime Sendvario seniūnija 123964t.

Kaunas Lapių sąvartynas 114801t.

Teršalai pirmiausiai veikia į imuninę sistemą. Žmogus dažniau ir greičiau suserga. Dažniausiai suserga vaikai ir pagyvenę žmonės, nes apsauginės funkcijos yra susilpnėję arba dar nėra išsivysčiusios.

Atskirose Lietuvos rajonuose Cd, Cr, PB, Ni, Cu, Zn koncentracijos tik nežymiai viršija DLK (20cm sluoksnis).

Pramonės įmonių teritorijose užterštumas labai didelis, nes čia priklausomai nuo technologijos į aplinką skirtingais kiekiais patenka įvairūs elementai. Be to, eilė filtrų visiškai neveiksmingi specifiniams junginiams.

Dumblas iš galvanikos cechų išvežamas į sąvartynus kur skverbiasi gilyn ir su geriamuoju vandeniu patenka į žmogaus organizmą. Užsienyje technologijos leidžia pakartotinai panaudoti šias medžiagas.

Įmonių sanitarinėse apsaugos zonose 1997m. gyveno apie 16000 gyventojų, o 1989 – 1991m. gyveno 70000, iš jų apie 18000 vaikų. Gyventojų sveikata dėl to labai nukenčia, nes dažnai šių zonų nepaisoma.

Pavojingiausios žemės ūkio cheminių medžiagų anomalijos dirvožemyje dažniausiai formuojasi šalia sandelių, kuriuose saugomos šios medžiagos.

Dirvožemiai dažniausiai teršiami sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Tai atspindi nitratų koncentracijos padidėjimas šachtiniuose šuliniuose. Anksčiau pesticidai net nebuvo laikomi sandeliuose, todėl pasekmės juntamos iki šiol.

Bendradarbiavimas, siekiant pagerinti Europos regiono gyventojų sveikatą.

Iki 2020m. gyvenimo skirtumas tarp PSO šalių turi būti sumažintas mažiausiai 1/3.

Sergamumas, invalidumas ir mirtingumas mažinamas gerinant situaciją tose šalyse, kur jie didžiausi.

2 TIKSLAS

Visuotinė teisė į sveikatos priežiūrą.

iki 2020m. bent ¼ sumažinti socialinius – ekonominius sveikatos skirtumus, gerinant sveikatos lygį skurstančiose grupėse.

Socialinius – ekonominius skirtumus sumažinti 25 %

Pagrindinius rodiklius vertinti atsižvelgiant į socialinius – ekonominius šių grupių rodiklius

Su mokslo ir darbo rinkos tyrimų pagalba gerinti socialines – ekonomines sąlygas, kurios neigiamai veikia sveikatą, mažinti pajamų skirtumą.

Mažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičių

Neizoliuoti žmonių, kuriems reikalinga speciali sveikatos priežiūra, dėl prastesnių socialinių – ekonominių gyvenimo sąlygų. Jiems turi būti suteikta atitinkama pagalba.

3 TIKSLAS

Sveika gyvenimo pradžia.

Iki 2020m. pagerinti visų regionų naujagimių/kūdikių/ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą, užtikrinant sveiką gyvenimo pradžią.

Mirtingumas ne daugiau 20/1000, kai kur mažinti iki 10/1000

Nelaimingų atsitikimų/smurto sukeltą mirtingumą ar neįgalumą sumažinti mažiausiai 50 %

20 % sumažinti naujagimių su mažesniu, nei 2500g. svoriu

4 TIKSLAS

Jaunų žmonių sveikata.

Iki 2020m. jauni žmones turi būti sveikesni ir geriau pasiruošę atlikti savo darbą.

Mirtingumas/invalidumas dėl smurto/nelaimingų atsitikimų turi sumažėti 50 %

Mažinti jaunų žmonių, vartojančių tabaką, alkoholį, narkotikus skaičių

Bent 1/3 sumažinti nepilnamečių nėštumų skaičių

5 TIKSLAS

Sveika senatvė.

Iki 2020m. žmonėms virš 65m. suteikti galimybę tinkamai prižiūrėti savo sveikatą ir būti socialiai aktyviems.

Mažiausiai 20 %prailginti žmonių virš 65m. gyvenimo arba gyvenimo be invalidumo trukmę

6 TIKSLAS

Psichinės sveikatos gerinimas.

Iki 2020m. pagerinti psichosocialinę žmonių gerovę ir užtikrinti įvairiapusiškesnę pagalbą psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms

Iš esmės sumažinti psichinės sveikatos problemų paplitimą. Žmonės turi turėti daugiau galimybių kovoti su stresu

Suicidų skaičių sumažinti mažiausiai 30 % ( Lietuvai – dar daugiau )

7 TIKSLAS

Užkrečiamų ligų sumažinimas.

Iki 2020m. infekcinių ligų, svarbių visuomenės sveikatai, išnaikinimas, pašalinimas ar suvaldymas

Iki 2000m. ar anksčiau sustabdyti poliomielito plitimą regione, o iki 2003m. – kiekvienoje šalyje (Lietuvoje jau nėra)

Iki 2005m. – naujagimių stabligė

Iki 2007m. – vietiniai tymai, o iki 2011m. – visose šalyse

Iki 2010m. sergamumą dizenterija sumažinti iki 0,1/10000

Naujų HBV nešiotojų skaičių sumažinti iki 80 %, įtraukus vakcinaciją į vaikų skiepijimo programą

8 TIKSLAS

Neužkrečiamų ligų sumažinimas.

Iki 2020m. maksimaliai sumažinti sergamumą, negalę ir priešlaikinį mirtingumą dėl pagrindinių lėtinių ligų.

Mažiausiai 40 % sumažinti vyresnių, nei 65m. žmonių mirtingumą dėl širdies/kraujagyslių ligų

Mažiausiai 15 % sumažinti vyresnių, nei 65m. žmonių mirtingumą dėl įvairios lokalizacijos vėžio, 25 % – dėl plaučių vėžio

1/3 sumažinti sergamumą CD, inkstų nepakankamumu, nėštumo komplikacijomis ir kt.

Nepertraukiamas kitų lėtinių ligų mažinimas

9 TIKSLAS

Sužeidimų dėl prievartos/nelaimingų atsitikimų mažinimas.

Iki 2020m. didelis ir pastovus tokių mirčių mažinimas

Mažiausiai 30 % sumažinti susižeidimus dėl eismo įvykių

Mažiausiai 50 % sumažinti susižeidimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, namie ir laisvalaikyje

Mažiausiai 25 % sumažinti susižeidimus dėl prievartos namie, su lytimi susijusios ar organizuotos prievartos

10 TIKSLAS

Sveika ir saugi fizinė aplinka.

Iki 2015m. žmonės turi gyventi saugesnėje fizinėje aplinkoje, o teršalų, kenksmingų sveikatai, kiekiai neturi viršyti nustatytų tarptautinių standartų

Visiems prieinami reikiami vandens kiekiai ir patenkinama jo kokybė

Pavieniai fiziniai, mikrobiniai, cheminiai vandens, oro, žemės teršalai turi būti iš esmės mažinami, remiantis darbo planais ir redukcijos greičiu, nustatytu nacionaliniuose aplinkos ir sveikatos akcijų planuose

11 TIKSLAS

Sveikesnis gyvenimas.

Iki 2015m. visoje visuomenėje žmonės turi turėti jiems pritaikytus sveikesnio gyvenimo modelius

Pasiekti sveikesnės elgsenos mitybos, fizinio aktyvumo, lytinio gyvenimo srityse

Užtikrinti sveiko maisto būvimą ir jo prieinamumą žmogui ( aukštos kokybės saugus maistas )

12 TIKSLAS

Alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas.

Iki 2015m. visose šalyse reikia sumažinti žalą sveikatai, kylančią vartojant tabaką, alkoholį, psichotropinius vaistus

Visose šalyse vyresnių, nei 15 metų tarpe – 80 %, jaunesnių – 100 % nerūkančių

Visose šalyse alkoholio suvartojimas ne didesnis, kaip 6 l/metams, iki 15 metų – lygus nuliui

Visose šalyse piktnaudžiavimą uždraustais psichotropiniais vaistais sumažinti mažiausiai 25%, mirtingumą – mažiausiai 50%

13 TIKSLAS

Sveikatingumo prielaidos.

Iki 2015m. regiono žmonėms turi būti suteiktos geresnės aplinkybės gyventi sveikoje psichinėje ir socialinėje aplinkoje – namie, mokykloje, darbo vietoje ir vietinėje bendruomenėje.

Namų aplinkos saugumas ir kokybė turi pagerėti stiprinant personalo ir šeimos įgūdžius gerinti ir saugoti sveikatą bei vengti rizikingos sveikatai psichinės atmosferos namie.

Mažiausiai 50% vaikų turi turėti galimybę būti auklėjami sveikatą puoselėjančiuose vaikų darželiuose ir 95 % sveikatą skatinančiose mokyklose.

Mažiausiai 50% miestų, sričių, kuriose plečiasi miestai visuomenių turi aktyviai dalyvauti sveikų miestų ar sveikų visuomenių ryšiuose, programose.

Mažiausiai 10% vidutinių ir didelių kampanijų turi įsipareigoti ir laikytis sveikų kampanijų/gamyklų principų ( profesinė sveikata )

14 TIKSLAS

Daugelio sektorių atsakomybė už sveikatą.

Iki 2020m. visi sektoriai turi pripažinti ir įsisąmoninti savo atsakomybę už sveikatą.

Šalys turi įdiegti sistemas, įvertinančias poveikį sveikatai ir užtikrinti, kad visi sektoriai atsiskaitytų už jų politikų ir veiksmų įtaką sveikatai.

15 TIKSLAS

Integruotas sveikatos sektorius.

Iki 2010m. regiono žmonėms turi būti laisvai prieinama orientuota į šeimą ir visuomenę pirminės sveikatos priežiūros grandis, kurią remtų atsakinga lanksti ligoninių sistema.

Mažiausiai 90% šalių turi užtikrinti įvairiapusiškas pirmines sveikatos priežiūros tarnybas iki tolesnio gydymo antrinio – tretinio lygio ligoninėse ir grįžus iš jų, palaikant gydymo tęstinumą efektyviomis išlaidų – apmokėjimo politikomis.

16 TIKSLAS

Sveikatos priežiūros kokybės įvertinimas.

Iki 2010m. turi užtikrinti, kad sveikatos sektorius nuo gyventojų reikmėms parengtų programų iki individualios ligonių priežiūros atitinkamame lygmenyje bus orientuotas į sveikatos priežiūros rezultatus.

Daugumos visuomenės sveikatos strategijų efektyvumas turi būti paremtas sveikatos priežiūros rezultatais, o apie alternatyvias strategijas, susijusias su individualiomis sveikatos problemomis turi būti sprendžiama lyginant sveikatos priežiūros rezultatus ir jų užtikrinimo įkainius.

Visos šalys turi turėti nacionalinį mechanizmą, užtikrinantį nuolatinę sveikatos priežiūros kokybės kontrolę mažiausiai dešimčiai pagrindinių sveikatos būklių, įskaitant poveikį sveikatai, kainų efektą ir paciento poreikių patenkinimą.

17 TIKSLAS

Sveikatos tarnybos fondai ir išteklių paskirstymas.

Iki 2010m. turi užtikrinti sveikatos priežiūros sistemoms pakankamą finansavimą ir atitinkamą išteklių paskirstymą remiantis vienodo prieinamumo, kaštų efekto, solidarumo ir optimalios kokybės principais.

Išlaidos sveikatos sistemai turi atitikti sveikatos bei gyventojų reikmes.

Ištekliai turėtų būti skirstomi sveikatingumo gerinimui, ligų profilaktikai, gydymui ir slaugai atsižvelgiant į poveikį sveikatai, kaštų efektą ir mokslinį pagrįstumą.

Kiekvienais metais pasaulyje miršta 11 mln. vaikų, kurių gyvybes buvo galima išgelbėti. Iš tų 11 mln. vaikų- 8 mln. yra kūdikiai. Pagal PSO ir JTO apie 60 proc. vaikų miršta iš bado. Kitos dažniausios mirties priežastys yra maliarija, tymai, viduriavimas ir AIDS. Apie 600 mln. vaikų skurdžiose šalyse turi išgyventi už mažiau nei 1 dolerį per dieną.

Nuo 1996m. smarkiai daugėja traumų ir apsinuodijimų skaičius Lietuvoje.

Vaikų nutukimas:

Kas penktas devynmetis britas ir beveik kas trečia vienuolikmetė mergaitė turi antsvorį, ir tendencija dar labai storėti išlieka paauglystėje ir suaugus. 1996-1999m. dr. Merės Rudolf atliktų tyrimų duomenys: buvo tirti 700 vaikų iš 10 pradinių mokyklų ir apskaičiuotas jų KMI. 9-11m. amžiaus berniukų ir mergaičių turinčių antsvorį padaugėjo. Manoma, kad tai sąlygojo maistas ir fizinio judėjimo stoka. Svarbu, kad vaikai mažiau žaidžia.

Pradinė mokykla yra geriausia vieta akcijoms nuo nutukimo pradėti. Tokio amžiaus vaikai lengviausiai pasiduoda gyvenimo būdo keitimui.

Globos netekimo priežastys:

• Asocialios šeimos
• Vieni iš tėvų nėra, kitas vaikais nesirūpina
• Apribotos tėvystės teisės
• Tapo našlaičiais
• Ilgalaikė tėvų liga
• Dėl skurdo
• Nenustatyta tėvų buvimo vieta
• Tėvai patys atsisako vaikų
• Tėvai įkalinimo įstaigose
• Dėl tėvų smurto
• Tėvai išvykę į užsienį
• Dėl invalidumo
• Kitos priežastys

2000m. Lietuvoje tėvų globos neteko 2597 vaikai, iš jų 35 % iki 7m. Tik kas dešimtas vaikas – našlaitis. 2000m. pabaigoje savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitoje: globos namuose vaikų daugiausia yra iš asocialių šeimų- 40.3 tūkst.

1999m. apie 50% našlaičių buvo įkurdinti šeimose. Apie ¾ iš jų pasiėmė giminaičiai. 2000m. pabaigoje šeimose buvo globojami 7.6 tūkst. vaikų iki 18 metų.

2000m. pabaigoje buvo 13.5 tūkst. našlaičių, iš kurių 56% gyveno šeimose, 3% – šeimynose, 41% – įvairiose globos įstaigose.

Jaunesniojo amžiaus globos namų auklėtiniai berniukai apie savo sveikatą teigia:

Esu labai sveikas – 31.7%

Esu sveikas – 32.8%

Nesu labai sveikas – 35.4%

Su amžiumi daugėja sveikais save laikančių vaikų.

Dažniausi jauno amžiaus vaikų skundai:

• Galvos skausmas
• Galvos svaigimas
• Pilvo skausmas
• Dirglumas
• Silpnumas
• Pečių skausmas
• Nervingumas
• Nemiga

Pas gydytojus besikreipiančių procentas išauga tokia tvarka: pirmiausia kreipiasi dėl galvos skausmo, tada dėl galvos svaigimo, dėl pilvo skausmų. Vaistus vartojo daugiausia nuo galvos skausmo, pilvo skausmo, kosulio, peršalimo, nervingumo, nemigos.

Vidutinio ir vyresnio amžiaus vaikai dažniausiai skundėsi galvos skausmais – apie 30% vaikinų ir apie 50% merginų. Dėl dažnų galvos skausmų skundėsi apie 6.7% vaikinų ir apie 19.1% merginų. Tai yra tos pačios tendencijos kaip ir kitų moksleivių. Vaistus vartojo apie 38% vaikinų ir apie 55.2% merginų.

Nervingumu skundėsi:

Viduriniojo amžiaus 17.4% vaikinų, 34.3% merginų;

Vyresniojo amžiaus 11.4% vaikinų, 38.2% merginų.

Į gydytojus kreipėsi:

Viduriniojo amžiaus 15.3% vaikinų, 11.1% merginų;

Vyresniojo amžiaus 11.8% vaikinų, 12.7% merginų.

Nemiga skundėsi:

Viduriniojo amžiaus 12.5% vaikinų, 13.9% merginų;

Vyresniojo amžiaus 11.8% vaikinų, 14.8% merginų.

Į gydytojus kreipėsi:

Viduriniojo amžiaus 8.1% vaikinų, 9.7% merginų;

Vyresniojo amžiaus 8.8% vaikinų, 5.4% merginų.

Dėl širdies skausmo į gydytojus kreipėsi:

Viduriniojo amžiaus 10.6% vaikinų, 16.2% merginų;

Vyresniojo amžiaus 9.1% vaikinų, 29.1% merginų.

Į gydytojus kreipėsi:

Dėl galvos skausmo 11.9% merginų ir 8.8% vaikinų;

Dėl galvos svaigimo 11.5% merginų ir 7.2% vaikinų;

Dėl silpnumo 9% merginų ir 4.7% vaikinų;

Dėl dirglumo 2.7% merginų ir 1.7% vaikinų;

Dėl nervingumo 8.4% merginų ir 6.3% vaikinų;

Dėl nemigos 3.1% merginų ir 2.8% vaikinų;

Dėl širdies skausmo 12% merginų ir 8.5% vaikinų.

Vaistus vartojo:

Nuo galvos skausmo 45.4% merginų ir 31.2% vaikinų;

Nuo pilvo skausmo 30.7% merginų ir 18.9% vaikinų;

Nuo kosulio 49.4% merginų ir 43.9% vaikinų;

Nuo peršalimo 45% merginų ir 34.6% vaikinų;

Nuo nervingumo 11.8% merginų ir 7% vaikinų;

Nuo nemigos 6.5% merginų ir 4.1% vaikinų.

Kasdien po pamokų kūno kultūra užsiiminėja 27.3% jaunesniojo amžiaus berniukų ir 10.4% mergaičių;Vidutinio ir vyresniojo amžiaus – 29.2% vaikinų ir 18.0% merginų. Per savaitę nuo 1 iki 3 kartų kūno kultūra po pamokų užsiiminėja 44.3% jaunesniojo amžiaus berniukų ir 52.4% mergaičių, vidutinio ir vyresniojo amžiaus- 42.5% vaikinų ir 50.0% merginų.

Kasdien užsiima kūno kultūra:

11m.	32%	vaikinų
	19%	merginų
13m.	29%	vaikinų
	14.1%	merginų
15m.	26%	vaikinų
	11.5%	merginų

Sporto klubuose lankosi:

Jaunesniojo amžiaus vaikai	14.1%	berniukų
	12.3%	mergaičių
Vidutiniojo amžiaus vaikai	28.5%	vaikinų
	16.1%	merginų
Vyresniojo amžiaus vaikai	12.8%	vaikinų
	23.6%	merginų

Neskiria kūno kultūrai laiko po pamokų:

Jaunesniojo amžiaus vaikai	11.3%	berniukų
	25%	mergaičių
Viduriniojo amžiaus vaikai	6%	vaikinų
	10.1%	merginų
Vyresniojo amžiaus vaikai	0%	vaikinų
	1.8%	merginų

Alkoholinius gėrimus vartoja:

Jaunesniojo amžiaus vaikai	52.9%	berniukų
	30.3%	mergaičių
Viduriniojo amžiaus vaikai	69.9%	vaikinų
	65.5%	merginų
Vyresniojo amžiaus vaikai	87.2%	vaikinų
	90.9%	merginų

Populiariausi gėrimai jaunesniojo amžiaus vaikų grupėje:

Alus	49.1%	berniukų
	31.3%	mergaičių
Vynas	14.3%	berniukų
	11.3%	mergaičių
Šampanas	27.6%	berniukų
	29.3%	mergaičių
Degtinė	5.6%	berniukų
	3.9%	mergaičių

Jaunesniojo amžiaus vaikų grupėje alų vartoja:

Priežastis	1995m.	2000m.
Infekcinės ligos	16,5	13,3
Piktybiniai augliai	203,2	209
Kraujotakos ligos	654,3	566,4
Kvėpavimo ligos	49,4	45,2
Traumos ir apsinuodijimai Iš jų:	176,0	138,1
Nelaimingi transporto atsitikimai	22,5	20,8
Apsinuodijimai alkoholiu	19,9	9,3
Savižudybės	45,6	44,1
Žmogžudystės	11,7	9,3

Vyrų mirtingumas didesnis nei moterų; kaimo – gerokai aukštesnis nei miesto. Profilaktinis kaimo gyventojų sveikatos tikrinimas – didžiausia problema.

Tarp vyrų ryški priklausomybė nuo išsilavinimo – kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnis mirtingumas.

Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių):

1990                                                                         10

1994                                                             13,5

1997                                                             ~10

Kūdikių ir perinatalinis mirtingumas Lietuvoje yra aukštesnis, nei kitose Europos valstybėse (tačiau žemesnis nei Estijoje ir Latvijoje). Be to, jis nuolat mažėja.

Mirtingumo priežastys:

1. peri- ir neonatalinio periodo patologinės būklės (42,6%) – nuo nėštumo pradžios iki 27dienos po gimimo.
2. Įgimtos anomalijos (33,3%)

Tikslas:

• iki 2010m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30%.

Širdies kraujagyslių ligos – viena iš svarbiausių medicininių ir socialinių problemų. Jos sudaro apie 50% visų mirčių ir apie 30% invalidumo priežasčių, bei nulemia 15-20% apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose.

Mirčių struktūroje ~60% sudaro išeminė širdies liga ir ~22% galvos smegenų insultas. Rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, aukšta cholesterolio koncentracija, rūkymas, nutukimas, hipodinamija.

Cholesterolio norma       5,2 mmol/l

iki 6,5 – negausus padidėjimas

iki 7,8 – vidutinis padidėjimas

virš 7,8 – itin didelis padidėjimas.

Mažinimui pasitarnauja kaloražo sumažinimas, riebalų ir cholesterolio ribojimas, fizinis aktyvumas.

Tikslai:

• iki 2010m. sumažinti jaunesnių nei 65m. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 15%.
• iki 2010m. sumažinti 65-74m.. žmonių mirtingumą nuo IŠL ir insulto 10%.

Onkologinės ligos.

Apie 0,5 visų piktybinių auglių nustatoma kai jie pasiekia II-III stadijas. Pasaulyje serga 9mln., miršta ~5mln. Prognozuojama, kad 2010metais sirgs 20mln. žmonių (svarbiausia sukelianti priežastis – rūkymas).

Moterys – krūties, odos, gimdos, skrandžio, kiaušidžių. Plaučių žymiai mažiau nei tarp vyrų.

Nuo 1980 iki 1998 metų sergamumas padidėjo 44%, mirtingumas – 20%. Pagerėjo diagnostika.

Naujai Diagnozuoti Navikai                    moterys                        vyrai

I stadija                                     22%                 11%

II stadija                                               25%                 21%

III stadija                                              22%                 28%

IV stadija                                              17%                 23%

Mirtingumas nuo navikų aukštesnis tarp vyrų  (kaimo ypač) negu tarp moterų (aukštesnis tarp miesto).

PROFILAKTIKA:

• Mesti rūkyti
• Mesti gerti
• Rūpintis geru maisto virškinimu
• Daugiau judėti
• Vengti UV spindulių
• Vengti kontakto su kancerogenais
• Stebėti kūną
• Nesigydyti patiems
• Moterims – kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą
• Vyrams virš 40m. – pas urologą.

Tikslai:

• iki 2010m. sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 15%.
• iki 2010m. sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15%.
• iki 2010m. sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15%.
• iki 2010m. sumažinti piktybinių navikų užleistumą 20%.

Nelaimingi atsitikimai ir traumos.

Mirštamumas nuo jų labai aukštas ir toliau auga sparčiai (lyginant su kitomis Europos šalimis vyrauja transporto traumos). Vyrai – dažniau nei moterys. Kaime – daugiau nei mieste.

Tikslai:

• iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejus, invalidumą ir mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų 30%.

Kvėpavimo organų ligos.

Mirtingumas aiškiai mažėja. Moterų jis mažesnis nei vyrų (bendra tendencija), mieste – mažesnis nei kaime.

Suaugusių ir paauglių sergamumas 1/1000 gyventojų.

	1994	1997	1999
Širdies kraujagyslių ligos	142,4	181,4	230,8
Kvėpavimo ligos	154,0	190,2	225,2
Kaulų ir raumenų ligos	65,7	87,2	132,4
Virškinimo trakto ligos	82,2	109,3	119,3
Traumos ir apsinuodijimai	79,5	77,9	103,4
Navikai	27,6	29,9	31,5

PSO duomenimis, 15mln žmonių kasmet miršta nuo širdies kraujagyslių ligų – dažniausiai nuo miokardo infarkto ir insulto.

Lietuvoje šis rodiklis jau pasiekė epidemijos mąstą – 53% miršta nuo širdies kraujagyslių ligų.

Iki 1990 metų visų tuberkuliozės formų skaičius (atvira, kvėpavimo takų, TBC su recidyvais) mažėjo. Nuo 1992 metų šis skaičius katastrofiškai auga, ir toks aukštas lygis išsilaikė ir iki šių dienų. Tuberkuliozės profilaktika neseniai tapo valstybine programa (ji apima ir vaikus).

Šiaurės Amerika – 120tūkst

Pietų Amerika – 3,2mln

Vakarų Europa – 420tūkst

Pietų Azija – 17,9mln

Lietuva (1998 metais, aktyvi tuberkuliozė) – virš 3,016, iš jų – 170 vaikų

Vaikų sergamumo lygis gerokai mažesnis, nei suaugusių, tačiau nuo 1992 metų aiški augimo tendencija. Nuo 1998 metų suaugusių sergamumas mažėja, o vaikų – ne.

Tikslai:

• Iki 2005m. stabilizuoti sergamumą TBC – neleisti pasiekti epidemijos lygio ) 100/100.000  (realu)
• Iki 2010m. sumažinti sergamumą TBC 30% (realu)
• Iki 2010m. išsiaiškinti 70% (realu) naujai susirgusių ir 85% pagydyti (labai nerealu)

Psichikos ligos – labai aukštas sergamumas. 1991-1997 metais skaičius labai išaugo, vėliau kiek sumažėjo. Analogiškai keitėsi ir alkoholinių psichozių skaičius. 1996m. narkomanijos ir toksikomanijos ligotumas pralenkė alkoholines psichozes ir iki šiol sparčiai auga (76/100.000).

Sergamumas psichinėmis ligomis siejasi su savižudybėmis, elgsenos pokyčiais.

Pagal savižudybių skaičių Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje.

Apie 500.000 žmonių šalyje reikalinga psichologo/psichiatro pagalba, pagrindinai jauni ir labai jauni žmonės. Pagalbos neprieinamumas sąlygoja rūkymą, alkoholizmą, narkomaniją.

Vaistai, kuriais dažniausiai apsinuodijama (2000m. VUGPL):

Benzodiazepinai – 26,2%

Antipsichotiniai preparatai – 10,4%

Mišiniai – 25,6%

Kraujotaką veikiantys – 7,7%

Antidepresantai – 5,7%

Nesteroidiniai priešuždegiminiai – 3,0%

Tikslai:

• Iki 2005m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis
• Iki 2010m. sumažinti savižudybių kiekį iki vidutiniu ES rodiklių – 25/100.000 ( Lietuvoje – gerokai daugiau)
• Iki 2010m. sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10/100.000

Lytiškai plintančios ligos.

PSO duomenimis, sifiliu kasmet užsikrečia 12mln, gonorėja – 62mln, chlamidijomis – 89mln.

Vien tik JAV apie 3mln. 13-14 metų paaugliu suserga LPL.

Lietuvoje skaičius auga. 1991-1996 metais sifilio skaičius išaugo 52 kartus.

1997m:

sifilis – 84,5/10.000

gonorėja – 49,2/10.000 120 vaikų iki 17 metų sirgo gonorėja.

Tikslai:

• Iki 2010m. realų sergamumą sifiliu sumažinti iki 25/100.000
• Iki 2010m. realų sergamumą gonorėja sumažinti iki 40/100.000
• Iki 2010m. sustabdyti AIDS plitimą ir likti mažo ŽIV/AIDS paplitimo šalimi.

Infekcinės ligos.

ŪVRI 1999 metais 1149,84/100.000 – jų laikas nuo laiko daugėja, skatina peršalimas.

Jų tarpe gripas 3,06/10.000 – turi tendenciją mažėti, tačiau nėra veiksmingų priemonių plitimui apriboti.

Enterobiozės ir askaridozės skaičius mažėja.

Vaikų ligų skaičius mažėja, kokliušo atvejų vis pasitaiko.

Pedikuliozė – 29,8/10.000

Vėjaraupiai – skaičius auga – 47,93/10.000

Su trichinelioze susiduriama kasmet, gydymas labai sunkus.

Vaikų skiepijimai siekia 93-99% (iš esmės pasikeitė lyginant su 1991 metais 73-87%). Šiuo metu naudojamos švarios veiksmingos vakcinos.

Ūmių virusinių hepatitų struktūra, 1994m:

HAV – 34,5%

HBV – 48,7%

HCV – 15,6%

Kiti – 1,2%

	Susirgimai HBV, %	Susirgimai HCV, %
narkotikai	17,6	45,8
hospitalinės	30,6	19,7
Lytiniai santykiai	7,2	7,5
Ne-medicinos darbuotojų	4,5	1,7
buitiniai	2,1	1,1

Pagal amžių:

HBV 14-44 metai

HCV 25-30 metai

Parazitinės ligos – fekalinis oralinis plitimas, nešvarių rankų ligos.

Visų pasitaiko kasmet. Laimo liga, liambliozė – mažėja. Askaridozė, enterobiozė, toksokarozė – dažnai išplitusios tarp lopšelinio amžiaus vaikų (žaidimo aikštelės) – skaičius mažėja.

Erkės – aktyvios nuo ankstyvo pavasario, sutinkamos ir žiemą. Ištiktos visose Lietuvos rajonuose. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima geriant žalią karvių ar ožkų pieną. Miestiečiai serga žymiai dažniau, matut kaimiečiams nuo nedidelių dozių atsiranda imunitetas.

Cholera – Lietuvoje nepasitaiko, tačiau galimybė išlieka – dėl migracijos, atplaukiančių laivų.

Salmoneliozė. Šaltiniai – mėsa, mėsos produktai, ypač rūkyta vištiena (dažni grupiniai protrūkiai), žali kiaušiniai (uždrausta naudoti vandens paukščių kiaušinius), retai – pieno produktai. Mėsos kombinatuose darbuotojai imunizuojasi savaime.

Tikslai:

• Iki 2005m. sumažinti sergamumą užkrečiamomis žarnyno ligomis 50%, o iki 2010m. – iki sporadinių atvejų sumažinti sergamumą kitomis užkrečiamomis ligomis.
• Įdiegti naujus užkrečiamų ligų diagnostikos metodus.
• Iki 2010m. pasiekti, kad nebūtų mirties atvejų nuo infekcinių ligų (vakcinos).
• Likviduoti poliomielitą, difteriją, sumažinti sergamumą tymais iki 1/100.000
• Padidinti imunizavimo mastus pagal skipų kalendorių
• 10% sumažinti burnos ertmės ligas, 15% sumažinti ėduonies intensyvumą visose grupėse.
• Iki 2005m. sukurti ir įgyvendinti burnos ertmės ligų profilaktikos projektus įvairioms grupėms.
• Iki 2010m. sumažinti aklumo atvejų dėl CD skaičių 30%
• Iki 2010m. sumažinti galutinės inkstų funkcijos nepakankamumo stadijos skaičių 30%
• Iki 2010m. sumažinti diabetinės gangrenos atvejų skaičių 30%
• Pasiekti, kad sergančių CD moterų nėštumo baigčių rodikliai susilygintų su atitinkamais CD nesergančiųjų rodikliais.