1. Akustinis. 2. Indukcinis. 3. Talpuminis. 4. Izotopinis. 5. Šviesos absorbcijos ir t.t. Oro valymui naudojama įranga skirstoma į dvi grupes: 1)sausi oro valymo įrengimai. 2)Šlapi oro valymo įrengimai. Sausi oro valymo įrenginiai skirstomi į grupes: 1)nusodinimo kameros. 2)kameros su pertvaromis. 3)medžiaginiai filtrai. 4)ciklonai. 5)elektrostatiniai filtrai. 6)Grūdėtieji filtrai. 7)absorbciniai filtrai.

1.Nusodinimo kameros naudojamos didelių dulkių dalelių valymui iš oro. Valymo efektyvumas 40-50%. 2.Kameros su pertvaromis naudojamos d=20-30mm dulkių dalelių dalelių šalinimui iš oro. Valymo efektyvumas 50-60%. 3.Medžiaginių filtrų pvz.: – rankovinis filtras. Juose naudojama medžiaga pasižymi tam tikromis savybėmis: atsparumu temperatūrai, tam tikrų akučių diametru ir poringumu. Jie naudojami nedidelių dulkių dalelių (d<10mm) šalinimui iš oro. Poringumas: S₁/S₂. Valymo efektyvumas – aukštas: apie 100%. 4.Ciklonų valymo efektyvumas priklauso nuo dulkių dydžio: jei turime medienos drožles, tai valymo efektyvumas ~ 100%. Jei dalelės mažesnės (d<10mm), tai valymo efektyvumas 70-80%. 5.Prieš naudojant elektrostatiny filtrą, statomi kiti filtrai, valantys nuo didelių dulkių. Efektyvumas ~ 100%. Jie naudojami orui valyti, ne tik nuo dulkių, bet ir nuo kai kurių aerozolių (pvz.: suvirinimo aeroz.). Šių filtrų ypatumas – aukšta įtampa (10-15 tūkst. V). Kai filtro viduje teka didelė srovė, oro sraute įelektrinamas ir dulkių dalelės įgauna krūvį ir nusėda ant priešingų ženklų įelektrintų plokštelių. 6.Grūdėtiesiems filtrams būdinga tai, kad jie užpildyti sluoksniu iš tam tikros rūšies grūdelių. 1-as sluoksnis oro jud. krypt. užpildytos didžiausio d grūdeliais, 2as mažesnio, o 3-čias mažiausio d grūdeliais. Šie grūdeliai yra iš inertinės medžiagos – stiklo arba plasmasės. Šie filtari naudojami valymui nuo vidutinio dydžio dulkių (d ~ 19mm). Valymo efektyvumas ~ 80%. 7. Absorciniai filtrai naudojami valymui nuo dujinių teršalų (org. medž.). naudojami absorbentai. Žinomos šios pagrindinės absorbentų grupės: 1) aktyvintos anglys, 2) silikageliai, 3) ceolitai. Ceolitams būdinga tai, kad jie pasižymis labai panašaus d poromis. Absorbentams keliami pagrindiniai reikalavimai: 1. atsparumas temperatūrai. 2. Mechaninis patvarumas. 3. Didelis savitasis paviršiaus plotas. 4. Hidrofobiškumas. Prieš valant orą nuo dujų turi būti pašalintos dulkės. Absorbentams būdinga tai, kad jie gali regeneruotis. Panaud. absorb. Keičiami naujais absorb. arba regener. Absorb. Sugeria teršalus paviršiuje, arba tūryje. Šlapius oro valymo filtrus galima suskirstyti į: 1) Skruberius; 2) Absorberius; 3) Jonitinius filtrus; 4) Biologinius oro valymo įrenginius. Skruberius galima skirstyti į dvi grupes: su putų sluoksniu ir be putų sluoksnių. Tinklelis reikalingas dėl oro maišymosi su skysčiu pagerinimo, kontakto laiko pailgėjimui. Skruberiui naudojami oro valymai nuo dulkių ir dujų (jei jos tirpios vandenyje). Vietoj vandens galima naudoti kitus skysčius. Pvz.: tos dujos gali būti druskos vandenilis, azotas, sieros rūgštis, acetonas ir t.t. Absorberberiai yra panašūs į skruberius. Daugiausia naudojami dujoms valyti. 3. jinitiniuose filtruose yra naudojami jonitai: katijonai ir anijonai. Priklauso nuo jonitų prigimties. Naudojami rūgštinių arba šarminių dujų valymui iš oro. Šie jonitai paviršiuje turi chem. Akt. Grupių, kurios sąveikauja su valomomis dujomis. Jonitai laikas nuo laiko yra drėkinami. 4. Biologiniai oro valymo yrenginiai naudoja dumblą, kuris sudarytas iš skirtingų mikro organizmų rūšių. Biologiniams oro valymo įrenginiams būdinga tai, kad: 1) valomo oro ir įrenginyje naud vandens temperatūra turi nesvyruoti. 2) Turi būti išlaikomas pastovus vandens pH. 3) Norint išlaikyti dumblą aktyviu, reikia jį pamaitinti tam tikru medžiagų tirpalais. Jeigu pasikeistų vandens pH, pasikeistų mikroorg. sudėtis. Šie įrenginiai pagrinde naudojami vandenyje tirpiems org. junginiams valyti. Metodo privalumas – naudojant įrenginius neteršiama aplinka.

Nuo 1990 iki 2001 į orą išmestų šiltnamio dujų kiekis Lietuvoje mažėjo ir 2001 metais sudarė mažiau nei trečdalį 1990 m. kiekio, tačiau nuo 2002 metų (1 pav.), dėl augančio energijos poreikio, 2003 m. šių išmetamųį atmosferą teršalų kiekis pradėjo didėti, tačiau perėjimas prie rinkos ekonomikos, pabrangę energijos ir kiti gamtos ištekliai paskatino veiksmingiau juos naudoti. Todėl toks didėjimas kol kas nekelia grėsmės Lietuvos įsipareigojimams pagal Kioto protokolą. Šiuo metu į orą išmestų šiltnamio dujų kiekis (CO2 ekvivalentu) šalyje sudaro tik apie 4 t/gyventojui ir yra vienas mažiausių tarp Europos valstybių (3-15 t/gyventojui.).

1 pav. Į atmosferą išmetamo šiltnamio dujų kiekio dinamika Lietuvoje (CO2 ekvivalentu)

Lietuvoje į atmosferą išmestų šiltnamio dujų kiekis padidėjo nuo 14,5 mln. t 2001 m. iki 20,3 mln. t 2004 metais. Šalies bendrasis vidaus produktas per tuos metus išaugo 26,2 proc. palyginamosiomis 2000 metų kainomis. Nors išmetamųį atmosferą šiltnamio dujų kiekis didėja palyginti lėtai (dvigubai lėtesnis nei BVP augimas), tačiau ne taip lėtai, kaip reikalauja darnaus vystymosi strategijos numatyti tikslai, nors dar ir nekelia grėsmės mūsų įsipareigojimams pagal Kioto protokolą.

2 pav. „Pagrindinių pramonės, energetikos ir transporto išmetamų į atmosferą teršalų kiekis“

Ekologiškų automobilių plėtra

Privatūs automobiliai yra atsakingi už 40 procentų globalinio atšilimo ir oro taršą pažeminiu ozonu (smogu), taip pat už sunaikinimą didelių plotų žalumos ir sukrečiančių mastų kančių sukeltų dėl automobilių avarijų. Automobiliai kasdien nužudo daugiau 3000 žmonių, tai yra 9/11 visų tragedijų kiekvieną dieną, pasak 2003 Jungtinių Tautų ataskaitos. Automobilio nuosavybės svajonė plis tol, kol nafta išliks gausi ir pigi. Tačiau geologai ir ekonomistai, kurie studijuoja naftos verslą, neseniai išspausdino daugybę knygų su žavingais pavadinimais “Pabaiga naftai”, kurios įspėja, kad mes greitai, o gal būt jau dabar pasiekėme globalinę naftos išgavimo viršūnę. Todėl stambiausios automobilių firmos kuria ar jau yra sukūrusios naujos kartos automobilius, kurių išmetamų į orą žalingų dujų kiekis yra smarkiai sumažintas arba jo išvis nėra. Šiandien ekologiškai nekenksmingų („žaliujų“) automobilių projektus Japonijoje turi “Toyota” , “Nissan” bei “Honda”. Kai dėl “Mitsubishi”, tai ši kompanija kol kas eina kiek kitokiu keliu. Ji nekuria automobilio su elektros varikliu, bet dar labiau tobulina savo išrastąją tiesioginio benzino įpurškimo sistemą GDI, kuri jau netrukus leistų absoliučiai visuose “Mistubishi” modeliuose montuoti tik GDI variklius, sutaupančius iki 30 proc. degalų ir į aplinką išmetančių apie 30 proc. mažiau kenksmingų medžiagų. “Mistubishi” siekia, kad 2010 metais vidaus rinkoje būtų pardavinėjami tik automobiliai su GDI sistemos varikliais. Šiandien “Mitsubishi” modelių spektre – 40 proc. automobilių su GDI varikliais. Netrukus variklį su tiesioginio benzino įpurškimo sistema turės ir naujasis “Nissan” modelis “Leopard”.

“Žalieji” automobiliai – dar tik įsibėgėja

Vargu ar šiandien kas drįstų nuspėti rinkos tendencijas, kiek pasaulyje galėtų būti nuperkama “žaliųjų” automobilių. Japonijos užsienio prekybos ir pramonės ministerijos skaičiavimais, 2010 metais pasaulio keliais turėtų važinėti apie 2,4 mln. “žaliųjų” automobilių – varomų elektros variklių arba turinčių hibridinius jėgos agregatus. Tai, kad vidaus degimo varikliai dar ilgai dominuos automobiliuose, sutinka ir patys motorų kūrėjai. Anot jų, degalų įpurškimo sistemų bei degimo proceso patobulinimai tradiciniams varikliams leidžia veikti švariau ir taupiau, todėl brangiems kuro elementams su jais konkuruoti bus nelengva. Oro tarša susirūpinusiai Europai yra ir kita išeitis – hibridiniai automobiliai, t.y. varomi ir benzininiu, ir elektros agregatais. Specialistų teigimu, elektros varikliai padeda efektyviau išnaudoti benzininius, o kartu į aplinka išskiriama mažiau teršalų. Tačiau ir šioje srityje senutė Europa kol kas pasigirti negali – skirtingai nuo JAV bei Japonijos, mūsų žemyne hibridiniai modeliai tebėra ne itin paklausūs. Pavyzdžiui, JAV nuo 2000-ųjų buvo parduota 260 000 pirmojo serijinio pasaulyje hibrido “Toyota Prius” modelių, o Europoje šis skaičius siekia vos 41 tūkstantį. Bet tai nėra svarbiausia. Labai svarbu yra tai, kad “Toyotai” kiek kita linkme nei buvo prieš tai pavyko pakreipti automobilių projektavimo inžinerinės minties vystymąsi, japonų gamintojams pavyko sukurti naujus standartus, pagal kuriuos nauji modeliai turėtų būti projektuojami rytoj. Tai yra savotiškas “Toyotos” orientyras konkurentams. Pereidami prie “žaliųjų” automobilių, japonai tam turi aibę objektyvių priežasčių. Jų tvirtinimu, jau kito amžiaus pradžioje, kuomet pasaulio keliuose atsiras milijonai naujų modelių, o juos daugiausiai pirks šiandien neturtinga Kinija ir Indonezija, kainos benzinui padidės mažiausiai dvigubai. Kartu aplinkos užterštumas bei globalus oro atšilimas pasieks maksimalią stadiją, todėl anbsoliučiai visų šalių vyriausybės neišvengiamai privalės įsivesti kuo griežtesnius ekologinius reikalavimus, ypač vieniems didžiausių aplinkos teršėjų – automobiliams. Galvodami apie ateitį, japonų automobilių gamintojai ir skiria po 2 mlrd. JAV dolerių kasmet “žaliųjų” automobilių kūrimo technologijų tobulinimui. “Toyota” jau davė startą vadinamosioms “žaliosioms” technologijoms automobilių pramonėje ir iškart čia užėmė pasaulio lyderio pozicijas šioje srityje, pasiruošusi “žaliosioms” technologijoms tobulinti išleisti ne vieną milijardą “žaliųjų” dolerių. Po Japonijos rinkos užkariavimo, kur “Prius” parduodamas jau nuo 1997 metų gruodžio, “Toyota” persimetė į Šiaurės Ameriką, bet iki Europos dar neatėjo. Būtent “Toyota Motor” ėmėsi vadovauti pereinant nuo dabartinių, “įprastų” automobilių prie “žaliųjų”, nuo benzininių ir dyzelinių variklių pereinant prie hibridinių (pagal energijos šaltinius) transporto priemonių. Artimiausias tikslas – sukurti tokį automobilį, kuris dviejų variklių – vidaus degimo benzininio ir elektrinio pagalba su vienu litru benzino sugebėtų nuvažiuoti 28 kilometrus. Toyota yra neginčijama lyderė hibridinių technologijų srityje; šiandien keliuose galima pamatyti apie 150 000 Toyota hibridinių automobilių – Prius, Estima Hybrid ir Crown. Toyota yra pirmoji automobilių gamintoja pasaulyje, pradėjusi gaminti ir pardavinėti masinės gamybos hibridinį automobilį – Toyota Prius. Dabar Toyota užima didžiausią dalį pasaulinėje hibridinių automobilių rinkoje. Toyota hibridinė technologija, vienas esminių pasiekimų, sukurta pačių Toyota specialistų. Toyota yra žinoma kaip įvairių technologijų kūrėja, pavyzdžiui, minėtinos aukšto lygio baterijos, kompaktiški našiai dirbantys varikliai, variklio valdymo sistema ir regeneracinė stabdžių sistema. Tobulinant automobilio kuro kameros technologiją ir diegiant panašius sprendimus, pasirodė hibridinis automobilis su kuro kamera ir pirmasis pasaulyje komercinis automobilis su kuro kamera.

Japonai dairosi ir į Ameriką

Dar viena priežastis, kodėl Japonijos gamintojai jau šiandien susirūpino ekologiškai švaresnių modelių gamyba – Amerikos rinka, kur taip pat įvedami gerokai griežtesni ekologiniai standartai automobilių išmetamosioms dujoms. Pavyzdžiui, dar 1997 metų rudenį “Honda” JAV rinkai pasiūlė naująjį “Accord” variantą, kurio išmetamųjų dujų kenksmingumo charakteristikos yra net 30 proc. geresnės nei ankstesniojo “Accord” modelio. Antra vertus, po trijų metų Kalifornijos valstijoje įsigalios įstatymas, pagal kurį kiekvienas automobilių gamintojas, šiai valstijai tiekiantis lengvuosius automobilius, iš dešimties siūlomų pirkti naujų automobilių vieną privalės pasiūlyti su nuliniu išmetamųjų dujų koeficientu. Ir jei patys Amerikos gamintojai šiandien apie tai dar negalvoja, “Toyota” bei “Honda” tai jau padarė.

Siekiant išvengti rūšių išnykimo kai kurios gyvūnų rūšys dirbtinai veisiamos, taip pat jos įtraukiamos į raudonąją knygą. Raud.knygoje gali būti aprašytos augalijos ir gyvūnijos rūšys būdingos vienai ar kitai valstybei arba(ir)visų valstybių visumai.Į Lietuvos raud.kn.yra įtraukta keli šimtai augalų ir gyv.rūšių ir apie 80 grybų rūšių. Yra numatytos šių rūšių ypatingos globos sąlygos. Liet.teritorijoje yra vietų , kuriuose yra saugoma augalija ir gyvūnija. Šį saugoma teritorija sudaro apie 13% Liet.teritorijos. Į saugomų teritorijų sąrašą įeina įvairus parkai tame tarpe 5 nacionaliniai, 30 regioninių ir įvairus kiti.